Šis mokslininkų sukurtas įrenginys leidžia visai kitaip pažiūrėti į fotosintezės procesą. Taigi, išradimas lengvai pritaikomas ir laukinės augalijos tyrimams.

Akcentuoja atsivėrusias naujas galimybes

„Net keista, kad iki šiol augalams nebuvo tinkamų lempų. Atsiradus diodiniams šviestuvams tik dabar atsiranda galimybė valdyti srautą, šviesos spektrą ir nukreipti jį į augalą, darant įtaką jo formai, medžiagų apykaitai. Nedidelis fotostresas padeda augalams kaupti reikiamas medžiagas, kurios naudingos žmogui. Kitaip sakant, atsirado galimybė gerinti maisto kokybę. Mes turime patentuotą lempą, kuri leidžia prieš tris dienas iki, tarkime, salotos nuskynimo, žymiai sumažinti joje besikaupiančių nitratų kiekį ir kartu padidinti kitų medžiagų, kurios gerina produkcijos kokybę, kiekį“, - trumpai mokslininkų sukurto įrenginio naudą apibūdino LMA tikrasis narys, profesorius Pavelas Duchovskis.
Kiekvienas savo mityba besirūpinantis žmogus kreipia dėmesį į produktų kokybę, o mes, kaip įsilavinę mokslo žmonės, dedame pastangas, kad jei ne šiandien, tai rytoj ateitis būtų gražesnė. Mūsų tyrimų pagrindas, kad gamintojas vartotojui pateiktų kokybišką, sveiką ir saugų produktą.
Studijos autoriai

Jo teigimu, šviestuvuose keičiant lempas, galima būtų dar labiau išplėsti jų panaudojimo spektrą, nes ne visiems augalams reikalingas vienodas šviesos kiekis.

„Yra inicijuojami darbai, kaip galima būtų pritaikyti tokias lempas farmacijoje. Kai kurie augalai kaupia svarbius vaistų komponentus, todėl šviesos kampą būtų galima taip nukreipti, kad naudingųjų vaistinių komponentų būtų galima iš augalų gauti daugiau. Būtų nauda ne vien daržovių auginime, bet atsiranda galimybė mūsų pasiekimus taikyti ir farmacijoje“, - sakė P. Duchovskis.

Regi šviesią ateitį

Paklaustas, kiek pristatomos lempos, norint jas pritaikyti verslui, kainuotų, profesorius pripažino, kad kol kas jos ganėtinai brangios, bet viltis siejo su tuo, kad technologijos pastaruoju metu pasaulyje sparčiai tobulėja ir dėl to tam tikrų įrenginių kainos rodo mažėjimo tendenciją.

„Šiandien šiltnamiuose būtų brangu šviesai gauti naudoti tik diodines lempas, bet, pavyzdžiui, nitratų mažinimui jos jau atsiperka. Kasmet šviestuvų kaina krenta beveik per pusę, vadinasi, labai greitai mes turėsime lempas, kurias apskritai visur apsimokės turėti – jos bus tiek pigios, kad apšviestų augalus šiltnamiuose ir jas bus galima naudoti kaip dabartines lempas“, - pristatydamas mokslininkų atliktą studiją, sakė LMA tikrasis narys.
Mikrožalumynai po tyrimams naudojama valdomo LED apšvietimo spektro lempa/ A. Viršilės nuotr.

Jo teigimu, lempos, su kuriomis mokslininkai atliko tyrimus, yra labai ekonomiškos, sunaudojančios nedaug elektros energijos – taigi pritaikius versle teiktų dvigubą naudą.

„Mes, kaip mokslininkai, turime eiti į priekį. Iki to laiko, kol lempos atpigs ir bus galima visur naudoti šiltnamiuose tokias lempas, turime turėti parengtas rekomendacijas“, - sakė profesorius.
Panašią funkciją atliekančias lempas gamina ir kinai, tačiau jie tai daro pigiai, nevykdo tyrimų ir dėl to jų siūlomos lempos gali neatitikti augalo poreikių.

„Kitaip sakant, jie naudoja mūsų duomenis ir pagamina tam tikrą produktą“, - patikslino P. Duchovskis.

Skaičiuojama, kad priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir konkretaus augalo fiziologinių savybių, sukurta Lietuvos mokslininkų lempa gali sumažinti kenksmingų nitratų kiekį daržovėse nuo 10 iki 30 proc. Ten, kur nėra saulės, nitratų kiekį galima sumažinti iki 20 kartų – nuo 4000 iki 200 mg/kg.

Mato pritaikomumą ir restoranų versle

Mokslininkai sako siekiantys, kad pritaikius panašias lempas uždaruose šiltnamiuose, tiek namų šeimininkės, tiek ir daržininkystės verslo propaguotojai galėtų užsiauginti tokios pačios kokybės daržoves žiemą ir rudenį, kokios užauga pavasarį ir vasarą.
Mes turime patentuotą lempą, kuri leidžia prieš tris dienas iki, tarkime, salotos nuskynimo, ženkliai sumažinti joje besikaupiančių nitratų kiekį ir kartu padidinti kitų medžiagų, kurios gerina produkcijos kokybę, kiekį.
P. Duchovskis

Taip pat puoselėjama vizija, kad panašios lempos galėtų pasitarnauti ir prieskoninių žolelių auginimui. Pavyzdžiui, mini šiltnamius galėtų įsirengti restoranai ir pritaikę diodines lempas, visus metus galėtų auginti prieskonines žoleles, reikalingas įvairių patiekalų gardinimui.

„Keliamas klausimas, ar reikalingi mūsų tyrimai vartotojui? Visi perkame parduotuvėse daržovių. Kiekvienas savo mityba besirūpinantis žmogus kreipia dėmesį į produktų kokybę, o mes, kaip išsilavinę mokslo žmonės, dedame pastangas, kad jei ne šiandien, tai rytoj ateitis būtų gražesnė. Mūsų tyrimų pagrindas, kad gamintojas vartotojui pateiktų kokybišką, sveiką ir saugų produktą“, - apibendrindami sakė atliktos studijos autoriai.