„Ten yra šešių namų kvartalėlis. Kai atsikraustė kaimynė, ji prisivežė šunų, dabar net nebežinau skaičiaus, kiek ten jų yra, bet manau, kad nuo keliolikos iki keliasdešimt. Moteris yra garbaus amžiaus ir klausimas, kaip ji sugeba šunimis pasirūpinti ir išlaikyti higienos sąlygas. Problemos esmė yra ta, kad su jokiais kaimynais suderinimo, kad tai bus prieglauda, nebuvo“, - pasakojo Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos gyventojas.
Nepatinka triukšmas ir smarvė
Anot jo, su prieglaudos šeimininke pasikalbėti ir išsiaiškinti nėra taip paprasta: „Klausimai jai kažkokie buvo pateikti, bet prie vieno stalo susėsta nebuvo, nes kai kuriais atvejais mums atrodo, kad jos reakcija yra ne visai adekvati. Tarsi kaimynai trukdytų jos šunims, o ne atvirkščiai. Su tokiu žmogumi sunku bendrauti, nes atrodo, kad tu savo buvimu tuos šunis erzini.“
Pašnekovo teigimu, neseniai ji apsitvėrė gana aukšta tvora ir taip izoliavo save nuo aplinkos, tačiau nuo garso ir nuo smarvės tvora neapsaugo: „Be to, nėra gerai, kad ji degina laikraščius, kurie yra namie ir ant kurių šunys ar katės atlieka gamtinius reikalus. Per namo kaminą eina ne malkų ir ne anglies, o sudegintų išmatų kvapas.“
Mano, kad konfliktas kilo dėl futbolo kamuolio
Taip pat ji sako, kad kaimynai neva patys provokuoja šunis: „Kol nebuvo aukštos tvoros, kaimynas tyčia atsistodavo ant tvoros ir erzindavo šunis, mosuodavo rankomis. O po to sako, kad šuo loja, aišku, kad loja, jeigu jį erzini. Aš turiu liudininkus. Iš kitų kaimynų niekas man niekada nėra pasakęs nei pusės žodžio, su visais gerai sutariu. Be to, tėvai leidžia, kad jų sūnus mane koliotų, man 79 metai. Vaikėzas mane kolioja, o tėvai šoka ir ploja.“
Kaimynės teritorijoje taip pat yra šulinys, kuriuo naudojasi visi kiti namai: „Aš niekada nenoriu maišyti vienos priežasties su kita, bet jeigu kaimynai patenkinti, kad mano šulinio vandenį naudoja ir aš leidžiu, kad naudotų, niekada nešantažavau ir nepriekaištavau... Visa laiką galvojau, kad tegul taip būna, nusileisiu. Aš esu visai kitokio išsilavinimo, kitokios kultūros. Bet galbūt mane prives prie to, kad pasakysiu taip: nutraukiu vandens tiekimą ir kaskitės sau šulinį, jeigu šitaip elgiatės.“
Prieglaudos buvimas pablogina finansinę namų vertę?
Jam kaimynės argumentai pasirodė ne visai adekvatūs: „Čia aš kalbėjau apie neadekvatų situacijos suvokimą. Mums atrodo, kad tos prieglaudos buvimas pablogina mūsų gyvenimo sąlygas, o jai atrodo, kad priešingai. Galbūt mūsų kamuolys ir buvo įlėkęs pas ją į sklypą, bet iš to tragedijos nedaryčiau, maža ko nepasitaiko, gali ir perspirti tą kamuolį. Na įsivaizduokite argumentus, kad prieinu prie tvoros ir pradedu tuos šunis erzinti. Čia net nelabai yra ką komentuoti.“
Kaimynų sutikimo nereikia
„Gyvūnų globos vietos, kuriose gyvūnų globėjai laiko gyvūnus turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir gauti veterinarinį patvirtinimą. Nei gyvūnų globėjo registracijai, nei gyvūnų globos vietos veterinarinio patvirtinimo suteikimui nereikalaujama gauti kaimynų sutikimų. Veterinarinio patvirtinimo gyvūnų globos vietai suteikimas reiškia, kad gyvūnų globos vieta turi reikalingus struktūrinius išteklius (patalpas, gyvūnų laikymo įrangą), bei atitinka kitus teisės aktų reikalavimus, kad tose patalpose galėtų būti laikomi gyvūnai“, - aiškino VMVT atstovai.
Vis dėlto, nepatenkintiems kaimynams dėl pažeistų teisės aktų siūloma kreiptis pirmiausiai į savivaldybę, nes VMVT gyvūnų prieglaudos šeimininkei priekaištų neturi.
„Žinoma, kad visi asmenys, užsiimantys viena ar kita veikla, įskaitant ir gyvūnų globos veiklą, privalo laikytis ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų reikalavimų. Tai reiškia, kad jie negali pažeisti viešosios tvarkos taisyklių, atskirų savivaldybių nustatytų gyvūnų laikymo toje savivaldybėje taisyklių, aplinkosaugos ir atliekų tvarkymo reikalavimų ir pan. Kiekvienu atskiru atveju, dėl pažeistų teisių ir interesų gyventojai turėtų kreiptis į atitinkamą instituciją, visų pirma - į savivaldybės administraciją", - teigiama VMVT atsakyme.
