Šunų rūbai – ne vien mados reikalas
Šeimininkams reikia pasirūpinti tinkamomis gyvūnų laikymo sąlygomis. Svarbiausia, kad augintinis nesušaltų.
L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja Jūratė Juodytė teigė, kad sveikas gyvūnas dažniausiai lauke nesušąla, tačiau šeimininkams reikia imtis specialių priemonių.
Viskas priklauso nuo to, kokia yra šuns kailio danga. Jeigu jis yra ilgaplaukis ir turi povilnę, jam papildomos apsaugos nereikėtų, svarbu, kad kailis būtų nešlapias ir nedrėgnas. Kol gyvūnas lauke bėgioja, juda, tikrai nesušals.
„Tačiau visai kas kita, jeigu yra kažkokios mažos veislės atstovas, trumpaplaukis, jam yra nemažas pasirinkimas rūbelių. Tai nėra tik mados dalykas. Rūbeliai padėtų gyvūną apsaugoti šuo šalčio. Tie gyvūnai, kurie gyvena butuose, kambariuose, jie nėra adaptavęsi prie šaltos temperatūros, todėl gal vertėtų pamąstyti apie aprangą“, - sakė J. Juodytė.
Rūbai trumpaplaukiams šunims yra būtini, be to, jų galima lengvai įsigyti visose zooprekių parduotuvėse, įsitikinęs veterinarijos klinikos Vilniuje gydytojas Jakovas Šengaut.
Daugeliui šunų šeimininkų kyla klausimas, ar nereikėtų sutrumpinti vedžiojimo laiko esant žemai temperatūrai. Anot J. Šengaut, jeigu šuo neturi įpročių ilgai pasivaikščioti ir pabėgioti, dabar nėra laikas ilgiems pasivaikščiojimams bei sportui ir to reikėtų vengti.
„Reikia žiūrėti, kaip tas gyvūnas pakelia ir reaguoja į minusinę temperatūrą. Jeigu matome, kad gyvūnas dreba, kelia vieną koją, paskui kitą, gal reikėtų pabūti lauke tik tiek, kiek būtina ir palaukti, kol atšils oras. Bet žaidžiant ir bėgiojant, neturėtų gyvūnas sušalti, nebent vaikštant lėtai ar kažkur gyvūną paliekant vieną“, - kalbėjo J. Juodytė.
Barstomos druskos kenkia gyvūnams
Mieste, kada barstoma druska, vedžiojant šunis reikėtų pasisaugoti, nes tai turi įtakos gyvūnų pėdutėms, kurias gali pradėti skaudėti.
„Galima grįžus iš lauko nuplauti pėdutes su vandeniu, bet būtina sausai nušluostyti. O jeigu ant pėdų atsirado įtrūkimų, skilimų, reikėtų pasirodyti veterinarams. Dar vienas dalykas žiemą, kai ant sniego užsideda ledo pluta, gyvūnas belakstant susižaloja. Tada vėl reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją“, - teigė J. Juodytė.
Dar viena ligų grupė žiemą – peršalimai. Anot veterinaro, kartais atsiranda kosulys, temperatūra, gyvūnas pasidaro vangus, nenori judėti – tokie pagrindiniai simptomai ir taip galima atpažinti ligą.
„Kai su gyvūnu, kuris neįpratęs, pavyzdžiui, dabar, kai yra sniego, gražu, nuvažiuojame į mišką, gyvūnas džiaugiasi, tačiau gali greitai peršalti. Yra pastebėta, kad šunys, kurie pripratę daug laiko leisti mieste, atvedami pas mus peršalę, nes pabėgiojo per sniegą, galbūt sušlapo, po naujųjų metų pas mus labai padaugėjo tokių šunų“, - pasakojo gydytojas.
Speciali priežiūra šunims būdoje
Šunimis, kurie nuolatos paliekami lauke ir gyvena būdose, iš anksto būtina specialiai pasirūpinti ir juos apsaugoti nuo šalčio.
„Tie šuneliai, kurie gyvena lauke, būna šiek tiek labiau pripratę prie temperatūrų skirtumo. Tačiau vis tiek reikia jais pasirūpinti. Visai nesvarbu, ar tai būtų voljeras, ar būda. Pririštą šunį nepatartina laikyti. Dėžė turėtų būti kažkiek pakelta nuo žemės, kad susidarytų oro tarpas ir nebūtų drėgmės, gerai būtų, kad ji būtų apšildyta. Jeigu yra landa į būdą, ji turėtų būti šone, kad vėjas tiesiai nepūstų. Gali būti viduje dar viena pertvara, už kurios gyvūnas galėtų pasislėpti. Jeigu tai yra voljeras, dvi jo sienos turėtų būti neperpučiamos, taip pat, kad būtų stogas, kad neužlytų ir neužsmigtų ant gyvūno“, - kalbėjo J. Juodytė.
Yra dar kelios taisyklės, kurias turėtų žinoti žmonės, laikantys šunis būdoje: svarbu, kad grindys būtų medinės, gali būti patiestas guolis, tačiau būtinai sausas.
„Apie tokius šunis tikrai turi pagalvoti šeimininkai. Svarbu, kad būdoje būtų medinės grindys, šuo neturi gulėti ant žemės arba ant betono. Galbūt kartais galima būtų ant grindų įdėti šiaudų, gali gulėti ir koks nors guolis, bet svarbu patikrinti, kad jis nebūtų šlapias, nes dažnai būna, kad jis peršlampa būdoje. Be to, žiemą, šunims, kurie gyvena lauke, patariame duoti riebesnį pašarą.. Jeigu šuo ėda normalaus kaloringumo pašarą, patariama pirkti aktyviems šunims skirtą maistą, nes organizmo energijos sąnaudos žymiai padidėja“, - sakė J. Šengaut.
Tam, kad į būdą neprilytų ar nepripustytų sniego, landą rekomenduojama padaryti su slenksčiu, o virš angos pritvirtinti keletą skiaučių brezentinės medžiagos ar plastiko, kad šuns būda būtų lyg su durimis. Šeimininkas turėtų pagalvoti ir apie vietą, kur pastatyti „šuns namelį“. Svarbu, kad šuo ne tik matytų ir šeimininkui parneštų apie atvykusius į kiemą svečius, bet ir tai, kad keturkojį saugotų užuovėja.
Labai svarbu pakankamas gyvūno girdymas. Dažna problema žiemą – užšąlantis vanduo, todėl geriausia šėrimo metu šuniui kartu duoti ir dubenėlį, kuriame yra šiek tiek šilto vandens. Arba šuns girdyklą reikia įrengti taip, kad vanduo neužšaltų.
Be to, jaunus, tik įsigytus augintinius, kurie nebuvo įpratinti šaltojo sezono metu gyventi lauko sąlygomis, nerekomenduojama vėlų rudenį ar žiemą iškart įkurdinti lauke, nes gyvūnas nespės adaptuotis, užsiauginti šiltesnį kailį, galimai peršals ir patirs nemažai streso jam naujomis sąlygomis.
Benamiams gyvūnams padėti sunku
Dažniausiai žmonėms labiausiai gaila žiūrėti į beglobius gyvūnus, kurie savo dienas leidžia gatvėse ir šąla. Norėtųsi jiems padėti, tačiau dažniausiai nėra galimybių.
„Jeigu pasakyčiau, kad tuos gyvūnus šerkime, agitavimas iš dalies irgi būtų neteisingas. Jie dažniausiai patys susiranda užuovėją ir kur pasislėpti. Manau, kad šią problemą reikėtų spręsti iš esmės, kad tokių gyvūnų pas mus neatsirastų. Žmonės turėtų žiūrėti atsakingai, kad gyvūnai nepatektų į gatvę ir netaptų benamiais“, - sakė veterinarė.
Geriausia pagalba tokiems gyvūnams – būtų juos priglausti, tačiau reikia prisiminti, kad tai yra šiek tiek pavojinga, nes jeigu turite savo gyvūnų, katės iš gatvės gali atnešti ligų, kurios gali pakenkti ne tik jūsų augintiniams, bet ir jums patiems ir vaikams.
„Galime tuos gyvūnus pamaitinti, įleisti į laiptinę, jeigu yra stiprus šaltis. Tačiau katės dažniausiai randa plyšį, kaip įlįsti į kokį nors rūsį. Bet, žinoma, joms žiemą yra labai sudėtinga“, - kalbėjo J. Šengaut.
Gali būti laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnu
GRYNAS.lt žurnalistai antradienį apsilankė Vilniaus Naujininkų mikrorajoje ir apžiūrėjo, kaip šeimininkai rūpinasi prie būdų pririštais šunimis. Kaip bebūtų, ne visais šunimis tinkamai pasirūpinta. Kai kurie šaltį kenčia nė kiek neapšiltintose būdose.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė savo ruožtu teigė, kad netinkamas gyvūnų laikymas gali būti laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais.
„Kiekvienu atskiru atveju situacija turėtų būti vertinama individualiai ir tuo atveju, kai nustatoma, kad gyvūnų laikymas neatitinka jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenai reikalingų minimalių sąlygų, gyvūnui neužtikrinamas pakankamas šėrimas ar girdymas t.y. gyvūnų laikymo sąlygos yra žalingos ir galinčios sukelti gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu“, - sakė speccialistė.
Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Kitaip tariant, gali grėsti kalėjimas.
„Iš gyvūnų savininkų ar laikytojų, kurie kankina gyvūnus ar žiauriai elgiasi su jais, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paimti parduoti, perduoti kitam gyvūno laikytojui (įskaitant perdavimą gyvūnų globėjui) , ūkiniai-paskersti, ar (jei neišvengiama) - nugaišinti“, - kalbėjo R. Sirutkaitytė.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ragina gyventojus matant netinkamomis sąlygomis laikomus, kenčiančius, prastai prižiūrimus ir nuo nepalankių oro sąlygų neapsaugotus gyvūnus nelikti abejingais ir apie tai informuoti teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas arba pranešti nemokama telefono linija 8-800-40403 ar užpildyti elektroninę pranešimo formą internete, adresu http://vmvt.lt/lt/top/praneskite.mums/gyvunu.geroves.pazeidimai.
