- Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos kovoja dėl „Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo“, šiuo metu galiojančio šalyje, panaikinimo. Kokios yra kitų pasaulio vyriausybių pozicijos šiuo klausimu?

- Manau, kad visuomenėje, kurioje gyvena šunys, tam tikri įstatymai yra reikalingi. Šunys labai retai kelia pavojų visuomenei, bet jie gali būti pavojingi, todėl tam tikras reguliavimas yra reikalingas. Tačiau įstatymai, reglamentuojantys specifines šunų veisles, yra kvaili, be to, jie yra rasizmo ekvivalentas. Bet svarbiausia - jie neveikia. Būtent tai pradeda suprasti šalys ir savivaldybės visame pasaulyje.
Citata
Jungtinėse Amerikos Valstijose šunys kasmet pražudo 25 žmones ir šis skaičius nesikeičia jau daug metų. Tačiau tėvai kasmet nužudo po 2000 vaikų - tai kasdienybė, tai neįdomu, apie tai nerašoma. Daugiau žmonių nei šunys pražudo ir šlepetės, balionai, kiaulės, arkliai.


- Įstatymo šalininkai tikina, kad tam tikros veislės buvo išvestos kovoms, be to, šias šunų veisles dažnai renkasi į nusikalstamą elgesį linkę, agresyviai prieš kitus norintys atrodyti žmonės.

- Taip, yra šunų veislių, pavyzdžiui, pitbuliai, kurie buvo išvesti kovoms su šunimis. Tačiau bet kas, kas ką nors žino apie šunų kovas - o aš esu matęs daug vaizdo įrašų iš jų - pasakys, kad jei šuo įkąs ringe kovos metu esančiam žmogui, jis bus kaip mat diskvalifikuotas, o jo karjera - baigta. Taigi mintis, kad kovinis šuo bus agresyvus žmogaus atžvilgiu, yra absoliučiai nepagrįsta. 

Sakysite, bet kai kurios veislės buvo išvestos žudyti žmonėms? Didžiųjų mastifų veislių šunys, kurie dvi savaites nešerti eidavo kariaujančios armijos priešakyje, tiesiog ėsdavo artėjančią priešininkų armiją. Kurių veislių protėviai tai buvo? Visų didžiųjų mastifų veislių: dogų, Brazilų mastifų, taip pat - visų medžioklinių šunų ir visų šunų, turinčių ryškiai išreikštą perėjimą nuo kaktos iki snukio, taigi - visų retriverių bei spanielių. Tai absurdiška, kadangi daugelis šių šunų veislių atpažįstamos kaip ištikimiausi žmogaus kompanionai. 

Pitbuliai ne visuomet buvo visuomenės akiratyje. Tai prasidėjo nuo vokiečių aviganių, ilgą laiką buvusios labiausiai nekenčiamos pasaulyje veislės. Tada atėjo eilė dobermanams, pitbuliams, rotveileriams, dabar artėja akitų ir čiau-čiau eilė. Taigi panašią reputaciją skirtingu metu turėjo įvairios veislės.

Reputacija atsiranda dėl žiniasklaidos pomėgio aprašyti agresijos įvykius. Tačiau paviešinami jie būtent dėl to, kad tai nutinka retai, taigi - yra įdomūs. Jungtinėse Amerikos Valstijose šunys kasmet pražudo 25 žmones ir šis skaičius nesikeičia jau daug metų. Tačiau tėvai kasmet nužudo po 2000 vaikų - tai kasdienybė, tai neįdomu, apie tai nerašoma. Daugiau žmonių nei šunys pražudo ir šlepetės, balionai, kiaulės, arkliai.
Pavojingai priskiriamos veislės požymių turinti Banga / Andriaus Kupsčio © (nikodema.lt) nuotr.

Taigi per žiniasklaidą sukuriama veislių reputacija, o tada netinkami žmonės ima norėti būtent tų veislių šunų. Kas yra netinkamas žmogus? Tai asmuo, kuris nori, kad šuo būtų blogas, tačiau nesistengia jo socializuoti ir dresuoti. Tokiu atveju turime blogiausią įmanomą scenarijų.
Jei paklaustumėte manęs, kokia yra tinkamiausia veislė bendrauti su vaikais ligoninėse, mano antrasis pasirinkimas būtų pitbulis. Nėra kitos veislės, kurios šunis būtų taip paprasta socializuoti, kad šie toleruotų viską, ką daro vaikai: baksnojimą, tampymą, jojimą ant šuns. Tačiau pitbulis per mažas, dėl to šokinėdamas gali užgauti vaiką. 

Taigi mano pirmasis pasirinkimas būtų rotveileris. Abi veislės, kurias rinkčiausi, yra veislės, kurias daug kas norėtų naikinti. Tačiau mano patirtis - 45 metai dirbant su šunimis - sako, kad šių veislių atstovai yra lengviausiai išauklėjami būti atsparūs smūgiams. Jie labai elastingi, greitai atsigaunantys, ištvermingi ir labai lengvai socializuojami. Priešingai nei sunkiai socializuojamos veislės, tokios kaip aviganiai. Juk pastarieji buvo išveisti taip, kad nepasitikėtų bet kuo - žmogumi ar gyvūnu - besisukiojančiu aplink avis. Mes juos taip veisėme šimtus metų, taigi tinkamai aviganio socializacijai reikia skirti daug laiko.

-  Kokios yra alternatyvos į specifines veisles nukreiptiems įstatymams?

- Mano patarimas tokiai mažai ir gražiai šaliai, kaip Lietuva - padaryti kai ką, kas pakeis pasaulį. Nemanau, kad kažkas pasikeis, kol kažkuri viena šalis nepriims įstatymo, nurodančio, kad norintys laikyti šunį turi išlaikyti egzaminą. Būsimi šeimininkai turi išmokti, kad visi šunys šlapinasi, tuštinasi, kramto, loja, šokinėja, būna hiperaktyvūs, urzgia ir kanda. Taigi pirmiausia jie turi būti tam pasiruošę.
Citata
Įstatymai, reglamentuojantys specifines šunų veisles, yra kvaili, be to, jie yra rasizmo ekvivalentas. Bet svarbiausia - jie neveikia. Būtent tai ima suprasti šalys ir savivaldybės visame pasaulyje.
- Antra, reikia užkirti kelią galimoms nelaimėms. Būtų labai paprasta sukurti programą, ugdančią patikimus žmonių kompanjonus. Šunys turi būti liečiami žmonių kai yra dar labai jauni, iki 8 savaičių amžiaus, taigi - dar veislyne. Štai paprasta taisyklė - jei veisiate šunis, iki juos atiduodant naujiems šeimininkams, šuneliai turi būti pabendravę su mažiausiai šimtu žmonių, kurie padėtų tai patvirtinantį savo parašą ant specialios formos. Tegul tie žmonės būna daugiausiai vyrai ir vaikai, kuriems ateityje labiausiai gresia tapti įkandimų aukomis.
Kaukazo aviganis

Neretai būna taip, kad 8 savaičių šuniukas, būdamas tokio amžiaus, kai baigiasi jo pats kritiškiausias socializacijos periodas, savo gyvenime būna matęs du žmones - veisėją ir jos draugę. Tai veisėjo nusikaltimas, kadangi naujasis savininkas neturi jokių šansų su šiuo šuneliu, ypač - jei tai sunkiau socializuojama veislė.

Tada ateitų naujojo šeimininko eilė: dar šimtas žmonių turi pabendrauti su šuneliui iki 12 jo gyvenimo savaitės. Po to jūs turėtumėte visiškai kitą šunį, kurį lietė, glostė, maitino daugiau nei 200 žmonių. Toks šuo mylės žmones.

Taigi, kažkuri šalis turės parodyti iniciatyvą ir sukurti paprastą įstatymą, ir visos pasaulio šalys tuo paseks. Tačiau tai turi būti maža šalis, kaip Lietuva. Arba - komunistinė šalis, kuri sparčiai kuria įstatymus, o tauta jų laikosi. 

Turint tokį įstatymą gyvenimas bus geresnis ir šunims, kadangi nesocializuoto šuns gyvenimas yra labai nelaimingas - jis bijo žmonių, tačiau yra priverstas su jais bendrauti kiekvieną dieną.
Be to, šunys gali būti vertinami kaip pavojingi tik tada, kai sužaloja žmones. Jūsų juk neareštuoja tik todėl, kad jūs - iš Lietuvos ir turite ilgus plaukus. Tad kodėl tai darome šunims? Visgi jus areštuotų, jei sužeistumėte žmogų, pažeistumėte įstatymą. Su šunimis yra taip pat. Taigi, manau, kad reikalingas ir pavojingų šunų įstatymas.
Citata
Pitbuliai ne visuomet buvo visuomenės akiratyje. Tai prasidėjo nuo vokiečių aviganių, ilgą laiką buvusios labiausiai nekenčiamos pasaulyje veislės. Tada atėjo eilė dobermanams, pitbuliams, rotveileriams, dabar artėja akitų ir čiau-čiau eilė.

Pavojingas šuo yra tas, kuris sužalojo žmogų. Turime objektyviai įvertinti jo padarytos žalos lygį. Mano siūloma yra 1-6 balų skalė. Kai šuo gauna įvertinimą 4, jis niekada daugiau neturėtų būti vedžiojamas viešose vietose, bet galite gyventi su šiuo šuniu savo namuose. 5 arba 6 reiškia beveik arba mirtiną žalą - toks šuo turėtų būti užmigdytas. Bet tai - vos keli šunys per metus, kitiems tereikia dresūros ir socializacijos, skirtos mažinti jų reaktyvumą ir baimes. 

-  Ačiū už pokalbį.

Interviu parengė Lina Mockutė