Žiema iš Lietuvos jau beveik pasitraukė, o nutirpus sniegui, atsivėrė kasmetinė problema – šunų išmatomis „užminuoti“ parkai, vejos ir gatvės. Nepatenkinti miestiečiai kreivai žiūri į šunų mylėtojus, kurie nesurenka savo augintinių ekskrementų. Pastarieji susiduria su kita problema: kur surinktas išmatas išmesti? Specialiųjų dėžių, skirtų šunų ekskrementams, Vilniuje tik 100. Šunų - beveik 9 tūkstančiai. Taigi net radus specialiai tam skirtą dėžę, negali būti tikras, ar joje dar liko vietos.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Komunalinio ūkio poskyrio vyriausiojo specialisto Sauliaus Valicko teigimu, šiuo metu Vilniuje yra įrengta 100 dėžių, skirtų šunų ekskrementams rinkti.
Tai daug ar mažai? Vilniuje yra 100 dėžių. Šunų - daugiau nei 9 tūkst. Gyvūnų registravimo centro Vilniaus padalinyje užregistruota daugiau nei 8 tūkst. šunų. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kiek yra šunų, kurie ne iki galo registruoti (šeimininkai moka už augintinį nustatytą mokestį, tačiau nebaigė visų registravimo procedūrų). Taip pat reikėtų priskaičiuoti dar ir tuos šunis, kurie visai nėra registruoti. Skaičius turėtų išaugti kelis kartus.
S. Valickas GRYNAS.lt pasakojo, kad iki 2009 metų Vilniaus mieste nebuvo įrengta nė viena tokia dėžė, 2009 – 2010 m. įrengtos 85 ekskrementų dėžės, 2011 m. – dar 15 vnt. Tačiau įrengtų šunų ekskrementų dėžių nepakanka, todėl, atsižvelgiant į finansines galimybes, tokių dėžių skaičių numatoma didinti.
Paklaustas, ar gyventojai nesiskundžia, o galbūt teikia siūlymus, S. Valickas sakė, kad gaunama prašymų padidinti dėžių skaičių. „Dažniausiai gyventojai prašo įrengti tokias dėžes vieno ar kito namo kieme, bet kiekviename kieme ekskrementų dėžių Vilniaus miesto savivaldybė įrengti negali“, – konstatavo specialistas.
Į bendruosiuos konteinerius mesti nebedraudžiama
Į bendruosiuos konteinerius ar šiukšliadėžes šunų ekskrementus mesti seniau būdavo uždrausta. Klausimų ir kalbų, kodėl taip elgtis negalima, buvo daugiau nei atsakymų. Motyvuojama dažniausiai tuo, kad taip žmogus gali užsikrėsti šuns platinamomis ligomis. Viena dažniausiai registruojamų gyvūnų platinamų parazitinių ligų – toksokarozė.
Tačiau tvarka pasikeitė. Pagal 2011 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą ,,Dėl tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“ nėra įvardinta, kad draudžiama ekskrementus pilti ar mesti į buitinių atliekų konteinerius ar šiukšlių dėžes.
Aikštelių tvarkymas skiriasi
S. Valickas pataria, „pastebėjus perpildytas šunų išmatų dėžes, siūlome informuoti seniūniją ar Miesto tvarkymo skyrių. Teritorijas tvarkančioms organizacijos už nesuteiktas ar ne laiku suteiktas paslaugas bus taikomos finansinės nuoskaitos.“
Pasidarė įdomu, ar kokybiškai tvarkomos tokios aikštelės.
Apkeliavau keliolika Vilniuje esančių šunų vedžiojimo aikštelių. Kai kurios iš jų tiesiog „lūžta“, tiesiogine šio žodžio prasme. Kaip pavyzdys, Verkių seniūnijai priklausanti aikštelė esanti Žaliųjų Ežerų g. 5.
Ekskrementams skirta dėžė buvo pilnut pilnutėlė. Tad visai nekeista, kad šalia išdygęs kitas „kalnelis“ šunų išmatų. Tiesa, išmatos tvarkingai suvyniotos į polietileninius maišelius. Netoliese savo augintinį vedžiojęs pagyvenęs vyras, pasakojo, kad jau seniai nebekelia kojos į šią aikštelę. Mat vaizdas, kurį pamačiau aš, pasak šuns šeimininko, gana dažnas.
Vertino neigiamai
Kaip sakė S. Valickas, dėžes, skirtas šunų ekskrementams ir šunų vedžiojimo aikšteles prižiūri teritorijų sanitarinį valymą ir želdinių priežiūros paslaugas teikiantys teikėjai.
Konkretų atvejį, kai Žaliųjų Ežerų g. 5 esančios ekskrementų dėžutės buvo perpildytos, specialistas vertino neigiamai.
„Paslaugos teikiamos nuolat, ištisus metus užtikrinant švarą ir tvarką. Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Teritorijų tvarkymo poskyrio specialistai nuolat tikrina teikiamų paslaugų kokybę, nustačius pažeidimus, paslaugų teikėjui daromos finansinės nuoskaitos nuo mėnesinės paslaugų kainos“, – apie kontrolę kalbėjo pašnekovas.
Aikštelės – išlūžusios, netvarkingos, pavojingos
Reikia atkreipti dėmesį, kad kelių aplankytų Vilniuje esančių šunų vedžiojimo aikštelių būklė prasta. Retkarčiais nepatenkinama, kartais net pavojinga (išlūžusios lentos, šukės, išvartytos tvoros, yra kitų inventoriaus ir teritorijos pažeidimų).
S. Valickas papasakojo, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintomis gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėmis, šių aikštelių statusas pasikeitė.
„Iš aikštelių šunims vedžioti ir dresuoti jos pasikeitė į aikšteles šunims vedžioti, todėl šiose aikštelėse nėra įrengiamas šunų dresūrai reikalingas inventorius, todėl senas inventorius nebus remontuojamas, o pagal galimybes demontuojamas“, – apie pasikeitimus kalbėjo vyras.
Aikštelės remontuojamos atsižvelgiant į skiriamą finansavimą. Sprendžiant iš esamos aikštelių būklės, finansavimo trūksta. Kai pasikeitė aikštelių statusas, Vilniaus savivaldybė galėjo atsikvėpti lengviau.
Kodėl mokame rinkliavą už šunis?
Šunų mylėtojai stoja piestu, kai kalbama apie aikštelių tvarkymą, didesnį ekskrementų dėžių skaičių ir, svarbiausia, mėnesinį mokestį už savo augintinį. Kas už šiuos pinigus yra daroma? Ne vienas jų svarstė galimybę, kad ši suma galėtų būti nukreipta gyvūnų prieglaudoms.
Pasak S. Valicko, kasmet surenkama apie 200 tūkst. lt, taigi teoriškai apie 17 tūkst. Lt per mėnesį vietinės rinkliavos už gyvūnų laikymą daugiabučiuose namuose.
„Už rinkliavą gautos pajamos įskaitomos į Savivaldybės biudžetą ir naudojamos patvirtintoms programoms finansuoti, todėl lėšų panaudojimas nėra tikslinis. Jos naudojamos su gyvūnais susijusioms reikmėms, tačiau jų nepakanka (vieni šunų savininkai neregistruoja savo gyvūnų, taip nemokėdami rinkliavos, kiti, užregistravę savo gyvūnus, neapmoka gaunamų sąskaitų) finansuoti aikštelių šunims vedžioti remonto darbams, dėžių šunų ekskrementams surinkti įsigijimui ir įrengimui, beglobių gyvūnų gaudymo, jų priežiūros, karantino gydymo, gyvūnų registravimo ir identifikavimo administravimo paslaugoms, todėl kai kurios išvardintų paslaugų dotuojamos Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.
Sena problema
Vilniaus miesto šunų mylėtojų bendrijos pirmininkė Livija Zizevskė GRYNAS.lt pasakojo, kad šunų ekskrementų klausimas – sena problema, kuri kiekvienais metais vis plečiasi.
„Žmogus, iš ryto skubantis į darbą, vedžioja savo šunį ir dažnai negali rasti, kur taisyklingai ir nepažeidžiant tvarkos atsikratyti savo augintinio išmatomis. Tų specialiųjų dėžių beveik nėra, o paprastų šiukšliadėžių irgi ne visada pavyksta rasti. Tai gal neštis į darbą, dėtis į kišenę?
Elementarus pavyzdys. Aš kažkada dalyvavau vienoje tiesioginėje radijo laidoje apie šunis. Tuomet gyvenau Dzūkų gatvėje, tad pėsčiomis iš namų, kartu su šuneliu, keliavau iki Lietuvos radijo ir televizijos pastato, įsikūrusio Konarskio g. Šunelis atliko gamtinius reikalus, aš surinkau jo ekskrementus... bet iki Konarskio g. neradau jokios specialiosios šiukšliadėžės, tad išmatas man teko atsinešti į studiją“, – apie nemalonią situaciją kalbėjo moteris.
Pasiteiravus, ką mano apie 100 specialiųjų dėžių, L. Zizevskė neslėpė apmaudo, kad tai bendros situacijos nekeičia.
„Kas yra 100 dėžių Vilniaus mieste? Kiek vaikštau po Vilnių, tai tokių dėžių net nesu mačiusi. Gal jos yra prie vedžiojimo aikštelių, nežinau. Tačiau, žmogus, kuris gyvena daugiabutyje ir išveda vedžioti šunį į lauką, jis tokios dėžės kieme tikrai neturės. O tai didžiausia bėda.“
Pašnekovė pasakojo, kad užsienyje tvarka gerokai skiriasi.
Pasak jos, renkant savo šunų ekskrementus, aktyvesni tie šunų šeimininkai, kurie susipažinę su šunų laikymo ir tinkamo prižiūrėjimo taisyklėmis, domisi tuo. Taip pat tie, kurie su savo augintiniais keliauja po užsienis šalis. Tai plečia bendrą žmogaus suvokimą, nes užsienyje gali pamatyti teigiamus pavyzdžius. Užsienyje požiūris į gyvūnų laikymo taisykles ir šeimininko pareigas yra suprantamas kaip normali sąlyga, kurios jis privalo laikytis.
Rinkliava nemotyvuoja
Paklausta, ką mano apie piniginę šunų rinkliavą, pašnekovė teigė, kad didelė dalis šunų šeimininkų nesupranta, kur šie pinigai nukeliauja.
Tad dažnai nemato ir teigiamų rezultatų, kurie būtų susiję tiek su specialiomis šunų ekskrementų dėžėmis, tiek su aikštelių priežiūra. Pasak jos, kartais atrodo, kad tie pinigai nukeliauja ne ten, kur turėtų būti paskirstyti.
„Kas keletą mėnesių tokia aikštelė turi būti dezinfekuojama, tvarkoma. Kiek yra išlaužyta tokių aikštelių, pilna stiklų, jos netvarkomos ir t.t. Pinigai skiriami dideli, tačiau kas už juos padaryta? Teko prieš keletą metų aplankyti Fabijoniškėse esančią aikštelę, kuri pažymėta kaip egzistuojanti. Jai išleista daugiau kaip 10 tūkst. litų, o ten nuvykus galite pamatyti, kad ji nei aptverta, nei nieko – tiesiog tuščias dirvonas. Tai ką gali pamanyti? Tai absoliutus pinigų plovimas“, – konstatavo L. Zizevskė.
