Savaitgalį kiek toliau už Prienų esančioje sodyboje-hipodrome „Visuomenės harmonizavimo parkas“ arklių žvengimą pakeitė nekantrus amsėjimas, o ką tik nulytoje žolėje pridygo palapinių. Čia vyko iš Kauno persikėlusi tarptautinė šunų paroda „Kauno vasara 2012” bei „LKMS taurė“.
Lankytojų, galbūt dėl lietingo oro ar gausaus šunų parodų skaičiaus sugužėjo mažiau, tačiau gauruoti keturkojai erdviose pievose jautėsi kur kas geriau nei Kauno sporto halės patalpose. Parodas organizavo Lietuvos kinologų mėgėjų sąjunga.
Paroda - jubiliejaus proga
„Jau antrą kartą rengiame parodą šioje sodyboje. Ir „Kauno žiema 2012” čia vyko. Anskčiau parodą organizuodavome Kauno halėje ir... nebetelpam. Persikėlėme čia, kad žmonėms būtų patogiau būti išbūti visą dieną, nebūtų tokios spūsties. Dalyvių sumažėjo galbūt dėl to, kad padaugėjo parodų, nes į šunų parodą žmonės visgi vyksta automobiliu, tad atstumas nėra kliūtis“, - pasakojo sąjungos pirmininkė Kornelija Butrimova.
Lietuvos kinologų mėgėjų sąjunga šiais metais švenčia 25-erių metų jubiliejų - ji buvo vienas pirmųjų šunų mylėtojų klubų Lietuvoje, įkurtų dar sovietiniais metais. Jubiliejų nuspręsta pažymėti suorganizuojant tarptautinę šunų parodą gražioje vietoje.
Į parodą suvažiavo Baltijos šalių, Lenkijos, Rusijos, Suomijos šunys ir jų šeimininkai.
Parodoje buvo galima išvysti retų Burbonų brakų, Eurazijos špicų, Bywer Jorkšyro terjerų, Lankašyro helerių, Suomių skalikų, Švedų elkhundų, Tibeto terjerų, Meksikiečių plikiųjų šunų veislių atstovų.
Tie dalyviai, kuriems trūks plyš reikėjo išsaugoti kruopščiai iššukuotą kailį, nuo lietaus slėpėsi automobiliuose, palapinėse arba žirgams skirtuose aptvaruose – šį savaitgalį kone visi jie buvo draugiškai užleisti lojantiems. Kiti, pasiruošę savo šaunumą įrodyti ne kailiu, o paklusnumu ir vikrumu, nesibaimino ir lietaus.
Parodą „Kauno vasara 2012” laimėjo Veimaro trumpaplaukis paukštinis šuo Chucky Good Dog Poland (L. Panavaitės augintinis), o parodą „LKMS taurė“ - L. Grubliauskienės Vakarų Škotijos baltasis terjeras My number one superbia.
Sportininkai ir gražuoliai - atskirai
Daug žiūrovų pritraukė šunų paklusnumo varžybos („Agility“). Jas organizavo klubas „Nasrai“.
„99 procentai šunų, kurie dalyvauja šiose varžybose neina į ringus. Tai – visiškai kitokia specifika, tiesiog organizuodami parodas pakviečiame „Agility“ klubą prisijungti. Čia reikia atskiro pasiruošimo – ir šeimininkų, ir šunelių“, - dėstė K. Butrimova.
Paklusnumo ir greičio varžybų dalyviai šunys turi kuo greičiau įveikti varžybų trasą: šokti per įvairiais rakursais išdėliotas kliūtis, nardyti tarp virbų ir pro ilgus tunelius. Itin įsijautę kai kurie keturkojai kliūtis pranerdavo ar peršokdavo ne iš tos pusės. Šaižus teisėjo švilpukas reiškė, kad dalyvis yra diskvalifikuojamas. Lyderiai aiškėjo iškart po finišo – kai kuriems šeimininkams nereikėjo augintinių raginti nei angliškai, nei lietuviškai.
Klubo „Nasrai“ atstovė Ema Valčiukienė atskleidė, jog varžybos buvo rimtesnės nei galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – po jų išaiškės, ks keliaus į „Agility“ pasaulio čempionatą. Varžybose dalyvavo apie 70 įvairaus dydžio ir veislių šunų, kurie buvo suskirstyti į tris dydžių grupes.
Žaibiškas greitis ir reakcija
„Negali pasakyti, kiek laiko reikia treniruotis, kol pasiekiamas rezultatas. Tai priklauso nuo šeimininko, nuo šuns, nuo jų tarpusavio ryšio bei kontakto trasoje. Dar – nuo šuns vedimo, nuo jo bėgimo stiliaus. Šuo ir žmogus čia būna viena komanda. Net labai gerai ištreniruotas šuo gali būti diskvalifikuotas per milisekundę. Jie bėga iki 5 metrų per sekundę greičiu ir šuo gali pakrypti į kitą pusę, įveikti kliūtį iš kitos pusės ir tuomet yra diskvalifikuojamas. Labai svarbu ir greitis, ir tikslumas“, - varžybų taisykles atskleidė „Agility“ klubo „Nasrai“ atstovė.
E. Valčiukienė teigė, jog treniruotis ir siekti rezultatų tokioje sporto šakoje gali bet kokios veislės šuo. Netgi neveislinis šuo, be dokumentų.
„Manau, pirmiausia turėtų būti nusiteikta ne siekti rezultatų, o tiesiog, kad būtų smagu – ir šeimininkui, ir šuniui. Jei šuns neriboja displazija, viršsvoris ar kitos ligos – treniruotis galima. Mūsų klube treniruojasi Podhalės aviganiai (itin stambūs ilgaplaukiai šunys red. past.), nors nešoka į didelį aukštį, ir jorkšyro terjerai bei taksai. Šunys pagal ūgį klasifikuojami ir varžosi tik savo ūgio klasėje,“ - pasakojo moteris.
Po varžybų išauga borderkolių paklausa
Tie, kuriuos traukia šios sporto šakos pasaulio čempionatas, turi savo rezultatais atitikti tam tikrus atrankos kriterijus. Vis dėlto kol kas iš Lietuvos į šias varžybas dažniausiai vyksta „large“ klasės arba didžiausio ūgio šunys. Panašu, kad scenarijus kartosis ir šįmet – atrankines varžybas laimėjo klubo „Nasrai“ trenerio AlgirdoValčiuko borderkolis.
Visi kiti prizininkai – taip pat borderkolių veislės.
„Žmonės skambina ir sako: „O kur galima jų nusipirkti? Norim vaikams – kad palakstytų, matėme, kad labai protingi šunys“. Sakau – svarbu tarpusavio ryšys, supratimas, galvojimas bėgant trasoje. Turbūt matėte, kad buvo bordekolių veislės šunų, kurių pasirodymas atrodė chaotiškas, ne vienas buvo diskvalifikuotas. Taigi neretai žiūrovai nelabai supranta, kokio tai charakterio šuo ir kiek reikia dirbti, kad augintinis demonstruotų tai, ką jie matė varžybose. Jei ateina į treniruotes – supranta po dvejų, tejų metų“, - dėstė Ema Valčiukienė.
Ji atskleidė, kad vienas varžybų prizininkas kartu su augintiniu trasose bėgioja nuo to laiko, kai keturkojui buvo vos du mėnesiai.
Nekantrumu pasižymi ir augintiniai
Azartas ir varžybų adrenalinas gali pakišti koją ne tik šeimininkams: neretai šunys bėgdami per kliūtis loja, urzgia, neišlaukia starto momento. E. Valčiukienė teigia, jog tai neretai išmuša iš vėžių šuns šeimininką. Šuo turi mokytis ir savikontrolės. Varžybų metu buvo atvejų, kai puikiai startavęs augintinis staiga sustoja arba nubėga į šoną – jo dėmesį akimirką patraukia kažkas kitas, o ne šeimininko komandos.
Moteris pabrėžia, kad šiose varžybose gali varžytis ir neveisliniai šuneliai. Tik pasaulio čempionate reikalaujama kilmės dokumentų.
