„Vasaros pradžioje Lietuvoje pristatėme visapusį šuns draudimą, bet didelės žalos augintinių savininkai dar nepatyrė. Tačiau „If“ Estijoje, kur įmonė apdraudusi kelis tūkstančius šunų, statistika rodo, kad kas trečias apdraustas augintinis susižaloja arba suserga. Net penktadalį visų registruotų vykių sudaro įvairios šunų traumos“, – sako „If“ privataus turto draudimo produkto vadovas Tomas Sinkevičius.
Pasak jo, nelaimingų atsitikimų metu dažniausiai šuo patenka po transporto priemone arba susižaloja automobilyje, nes savininkai nepasirūpina augintinio saugumu.
Ekspertas primena, kad 2014 m. Kelių eismo taisyklėse atsirado punktas, į kurį turi atsižvelgti visi augintinių savininkai. „Ši nuostata skatina augintinius vežti kelių transportu saugiai, apsaugant ir juos pačius, ir keleivius nuo galimų sužalojimų, jeigu automobilis būtų staigiai stabdomas.“
Saugumo priemonės apsaugo nuo traumų
Gyvūnų prekių parduotuvėse galima įsigyti specialų saugos diržą, tvirtinamą prie automobilyje jau esančių keleiviams skirtų saugos diržų sagčių. Ši apsaugos priemonė per eismo įvykį ar staigiai stabdant tvirtai išlaiko šunį ant sėdynės.
Kitas būdas užtikrinti augintinio saugumą automobilyje yra transportavimo dėžės arba narvai. Juos reikėtų laikyti skersai salone ir kuo arčiau galinės sėdynės. Jei keliaujate su mažu augintiniu nedideliame narve, tuomet jį reikėtų laikyti ant žemės už priekinių sėdynių. Venkite sulankstomų narvų, nes jie per avariją gali subliūkšti ir neapsaugoti keturkojo.
Didelius šunis saugiausia vežti bagažinėje, atskirtoje pertvara ar tinklu, tačiau toks apsaugos būdas įmanomas tik automobilyje universalo kėbulu.
Toli keliaujant svarbu kas kelias valandas sustoti ir duoti šuniui atsigerti, leisti pasivaikščioti. Esant aukštai temperatūrai negalima palikti augintinio vieno automobilyje, nes dėl tokio neatsakingo poelgio keturkojis gali nugaišti.
