Norintiems atšvęsti kitokias, alternatyvias Kalėdas pagal žaliuosius, ji negailėjo patarimų.
„Atraskime tikrąją Kalėdų šviesos dvasią, skirkime daugiau laiko skaitymams, muzikai, bendravimui su šeima ir draugais, pamąstymams. Galiausiai, susimąstykime apie besaikio vartotojiškumo žalą ne tik gamtai, bet ir kiekvienam iš mūsų“, - į kiekvieną besiruošiantį šventėms kreipėsi V. Vingrienė.
– Kalėdos daug kam asocijuojasi ne tik su švente, bet ir su besaikiu pirkimu. Ar pastebite šią problemą? Kaip derėtų su ja kovoti?
– Šios problemos tiesiog neįmanoma nepastebėti, dažnai net darosi gaila tų žmonių, kurie išleisdami net ir nedideles savo pajamas paprasčiausiam pravalgymui ar nereikalingų niekučių pirkimui taip nori bent šiek tiek praskaidrinti sau šventinę nuotaiką. Blogiausia, kad taip nulemiamos ne vien piniginės, bet ir sveikatos bei aplinkosaugos problemos, pasireiškiančios ir besaikiu išteklių vartojimu, ir padidėjusiomis šiukšlių krūvomis, ir galiausiai, beprasmiškai nukirstais medeliais. Pastarieji, vos pradžiuginę mūsų širdis jaukiuose namuose po poros savaičių jau mėtomi patvoriais, skraido gatvėmis, ar blogiausia, neteisingai grūdami ir į taip jau perpildytus buitinių atliekų konteinerius.
Mes su tuo bandome kovoti savais būdais, pavyzdžiui, kasmet surengdami akcijas paskutinį lapkričio šeštadienį minimos nieko nepirkimo dienos proga. Raginame nepirkti Kalėdų ir nešvęsti jų jau nuo lapkričio mėnesio.
Žinoma, kad trumpėjant dienoms, subjurus orams, vyraujant šalčiui, o dar ir užgriuvus įvairioms kasdienybės problemoms, prekybos centrų ir gatvių papuošimas švieselėmis tikrai praskaidrina niūrias nuotaikas. Ir tai yra gerai, tokia ir yra viena iš šios šventės paskirčių.
– Kritikos vartotojiškai visuomenei netrūksta. Kaip manote, kodėl jie nepadeda pataisyti situacijos?
– Greičiausiai todėl, kad vyrauja labai didelė ir psichologiškai nušlifuota reklama, sukurti stiprūs stereotipai, na, ir idėjos, kviečiančios žmogų mažiau galvoti, o tiesiog tikėti ir daryti tai, kas jam peršama, pasitelkiant spalvotą viliojimo meną. Pavargęs žmogus visuomet nueina pačiu lengviausiu keliu. Tuo metu pakeisti savo įpročius ar pabandyti elgtis kitaip yra daug sudėtingiau. Juo labiau, nesinori išsiveržti iš standartinio rato ir išsiskirti iš kitų.
– Užsiminėte apie kintančią dovanų prasmę. Kokias dovanas patartumėte dovanoti brangiems žmonėms?
– Geriausia dovana yra dėmesys, skirtas laikas, šypsena, švelnumas. To šiandien visuotinio skubėjimo, streso ir įtampos laikais labiausiai trūksta ne tik šeimos nariams, bet ir draugams ar tiesiog gatvėje sutiktam praeiviui. Labai vertinga dovana yra dovanojančiojo rankomis sukurtas daiktas. Galima padaryti dovaną ir sunkiai besiverčiančiam žmogui, iš jo nupirkus rankdarbį.
Aš pati savo šeimos nariams kasmet perku dovanas iš vienos moters. Ji iš natūralių žaliavų mezga vilnones kojines, iš veltinio veria karolius, daro kitas rankų darbo smulkmenas. Taip padedame tam žmogui užsidirbti ir pasijusti reikalingu. Labai svarbu paremti ir jaunus menininkus. Nupirkdami jų kūrinius prisidedame prie kūrybiškumo skatinimo, parodome, kad kūrėją vertiname.
O jei tai yra menininkas, naudojantis ekologiškas žaliavas, pavyzdžiui, tai, kas randama gamtoje, ar pagaminantis kažką iš antrinių žaliavų ir taip tausojantis aplinką, tai jau dviguba nauda. Na, taip pat gera dovana yra knyga, bilietas į koncertą ar spektaklį, netgi kino teatrą. Tai šioje vartotojiškoje visuomenėje esame apleidę, nors įspūdžiai – labai svarbu ir vertinga. Sugalvoti galima tikrai daug, tai jau priklauso nuo mūsų neribotos fantazijos, kurios kiekvienam netrūksta. Tuo tarpu prekybos centro lentynoje padėtas standartinis niekutis, tikrai nepadės mūsų kūrybiškumui augti.
– Kodėl kalėdinė pirkimo karštinė gali kenkti aplinkai?
– Tai yra susiję tiek su išteklių vartojimu, tiek su padidėjusiu šiukšlių, kiekiu, tiek su padidėjusias CO2 emisija, medžių kirtimu ir t.t.
– Tai visagalis pataikavimas senoms tradicijoms ir norui įveikti vis kylantį aukštyn nustebinimo dovanomis barjerą. Be to, esame ne per seniausiai išsiveržę iš visuotinio deficito sistemos. Todėl galimybė vartoti nemažai daliai vyresnės kartos žmonių, vis asocijuojasi su laimės rodikliu.
– Su savo požiūriu iš lietuvių sulaukiate daugiau kritikos ar palaikymo?
Tuo metru, kažkas prieštaraujantys šiai idėjai, ir raginantis žmonės mažiau pirkti, nebūti automatais, daugiau mąstyti, rinktis, galvojant apie savo sveikatą, aplinką ir finansines pasekmes, griauna nusistovėjusios stereotipus, taigi nėra labai mylimas ir sveikinamas. Na, o ir dalis pačių vartotojų ne itin nori keisti savo patogų įprastą gyvenimo būdą. Galbūt kreivokai ar pašaipai pasižiūri į tokius idealistus. Bet visi daugiau visuomenės sąmonėja ir gyvena ne vien šia diena, bet ir galvodami apie tolimesnę ateitį.
– Kokią Kalėdų prasmę Jūs matote?
– Tikrai nelaikau šios šventės išskirtinai tik religinio, juo labiau, krikščioniško pobūdžio. Nors ir tai, asmeniškai, tikrai nėra svetima. Man daug svarbesnis šio laikotarpio susitelkimo į dvasinio augimo ir tobulėjimo dalykus pojūtis. O tai susiję ne tik su žiemos ramybės, susimąstymo, apmąstymų, bet svarbiausia – daugiaprasmiu šviesos laukimo aspektu. Labai džiaugiuosi, kad nuo Kalėdų pradeda ilgėti dienos. Esu pastebėjusi, kad metų laikų kaitos kontekste šviesėja daug sparčiau nei tamsėja. Tai, žinoma, priklauso nuo vidinės nuotaikos ir nuostatų, bet tame matau vien tik teigiamus dalykus.
– Kaip vertinate XXI a. Kalėdas?
Jos tampa vis labiau suprimityvintos ir sukomercintos, kas daugeliui, net ir labai pasinėrusių į vartotojiškumo ir komercijos liūną, tampa nebeskanu, neįdomu ir veda prie savotiško, žargoniškai kalbant, nuvalkiojimo.
Tačiau, kartais tai nėra taip jau baisu. Manau, palaipsniui persisotinusi komercija ir vartotojiškumu, visuomenė tikrai pradės ieškoti kelių, kaip įdomiau nuspalvinti šį laikmetį. Beje, kai kam tai nėra šventė, o tik eilinė poilsio diena. O tai taip pat nėra blogai, tiesiog kiekvieno gerbtina teisė rinktis, kas taip pat yra viena iš XXI amžiaus privalumų šioje srityje.
Juo labiau, kad tai religinį pagrindą turinti šventė. Galiausiai, įsivažiuojant amžiui, ši šventė taps vis labiau gamtai draugiška ir dvasinga. Bent jau to mes, kaip žalieji, to siekiame.
