Lietuviams kelionės pigesnės nei kitų šalių piliečiams
GRYNAS.lt pakalbino „Superturas“ atstovę Sandrą Kirilovienę, kuri pati Borneo lankėsi praėjusiais metais. Kol kas per metus organizuojamos tik dvi kelionės ir tik vasarą. Dr. B. Galdikas Borneo būna tik vasaros metu, tada laukia ir lietuvių keliautojų. Mokslininkei praėjusį pavasarį lankantis Lietuvoje, keturi žmonės išreiškė norą atvažiuoti apsilankyti. Dr. B. Galdikui patvirtinus datas, imtasi organizuoti kelionę.
„Aišku, turite mylėti gyvūnus ir gamtą, nes jei esate visiškas miesto žmogus, ši kelionė jums nelabai tiks, - teigė moteris. - Gyvenama labai paprastomis sąlygomis, prabangos jokios nėra. Miegama nameliuose įrengtuose ant polių virš vandens, maistas gaminamas vietinių laiveliuose, kanalizacijai naudojamas vanduo iš upės.“
Į turo kainą įskaičiuoti tarptautiniai ir vietiniai skrydžiai, vizos, apgyvendinimas, ekskursijos ir vienkartinė parama fondui. Beje, ši lietuviams yra žymiai mažesnė, nei kitų šalių keliautojams. Pasak pašnekovės, pavyzdžiui, ameriečiams kelionė neįskaitant skrydžių gali atsieiti ir 12 tūkst. dolerių (apie 31 tūkst. litų). Iš pradžių dr. Birutė Galdikas lietuvių mokamą paramą fondui buvo įvertinusi 1 tūkst. dolerių (2600 litų). Tačiau apsilankiusi Lietuvoje nusprendė šią sumą dar sumažinti - iki 500 dolerių (1300 litų). Kelionių organizatorės teigimu, mokslininkei pasirodė, jog daugiau žmonės tiesiog negalės sumokėti.
Orangutanams - meilė iš pirmo žvilgsnio
Į Borneo vykstantiems keliautojams pirmiausia reikia nusigauti iki Indonezijos sostinės Džakartos, tada vietiniu skrydžiu vykstama į Pangkalan Buno miestą, o iš ten laiveliais iki turistų stovyklos.
Pašnekovė apibūdino įprastą išvykusių į tokią kelionę dienotvarkę: „Atsikeli, papusryčiauji, tada vyksti stebėti rytinio orangutanų šėrimo. Tam yra padarytos specialios platformos. Ten visada būna gidas, kuris pasakoja apie orangutanus, kaip su jais elgtis ir kaip nesielgti. Dar lankomasi reabilitacijos centre, kur gydomi ir prižiūrimi jauni orangutanai – nuo visai mažiukų su „pampersais“ iki jau paaugusių. Taip pat aplankoma ir pati pirmoji Birutės įrengta stovykla, kai ji tik pradėjo dirbti Indonezijoje. Taip visa savaitė ir praleidžiama plaukiant iš vienos vietos į kitą, lankant tuos skirtingus objektus.“
Dažniausiai orangutanų jaunikliai patenka į reabilitacijos centrą žuvus mamai orangutanei. Patys laisvėje be priežiūros jie neišgyventų, todėl jais rūpinasi centro darbuotojai. Orangutanams yra specialiai sudarytos sąlygos karstytis ir laipioti, o turistams sudaryta galimybė iš arti pamatyti, kaip šie gyvūnai elgiasi, kaip žaidžia, kaip juos maitina. Lankytojams netgi leidžiama paimti mažylius ant rankų.
Paklausta, ar vyktų į Borneo dar kartą, pašnekovė nesudvejojo. „Vien dėl orangutanų verta – tiesiog reikia nuvažiuoti ir juos pamatyti. Jų rankos, žvilgsnis tokie panašūs į žmonių, o mažiukai orangutaniukai, kai paimi ant rankų, apsikabina visai kaip maži vaikai,“- įspūdžiais dalijosi moteris.
Kas pavogė šokoladą iš lagamino?
Ji pasakoja, kad iš gyvenimo džiunglėse labiausiai įstrigo, kiek daug ir kiek skirtingų gyvūnų ten esama. Vabzdžiai, driežai ir net graužikai kambaryje – visiškai normalu. Vienas toks naktinis apsilankymas kelionių organizatorę nemenkai išgasdino.
„Namelyje gyvenau viena, o lagamine turėjau šokolado. Vieną naktį girdžiu - kažkoks gyvūnas po kambarį bėgioja. Kambaryje tamsu, nieko nesimato. Bėgau pas apsaugą, kad gelbėtų. Tuo tarpu tas gyvis pragraužė lagaminą ir suvalgė visą šokoladą. Pamoka, kad maisto kambaryje geriau nelaikyti,“- istoriją prisiminusi juokėsi pašnekovė.
Savanoriaujant Borneo remiamas ir fondas Lietuvoje
Kaip anksti reikėtų pradėti planuoti kelionę? „Geriausia būtų kreiptis likus bent pusmečiui iki kelionės. Tada ir skrydžių kainos pigesnės, be to užtrunka viską suderinti, o vykstantiems savanoriauti reikia ir tam tikrų skiepų,“- teigė išvykų į Borneo organizatorė.
Trijų savaičių trukmės savanoriavimas reabilitacijos centre organizuojamas šiek tiek kitaip. Pasirinkus šį variantą, nebūtina vykti su grupe, galima savarankiškai nusigauti į vietą ir ten prisijungti prie kitų savanorių. Tačiau reikia derintis prie pamainų: datos kada priimamos savanorių grupės yra fiksuotos. Savanoriavimo programos mokestis yra 600 dolerių (apie 1600 litų), kurie padengia dalyvių buvimą centre visas tris savaites. Atskirai reikia mokėti tik už skrydžius, vizą ir skiepus. Medicininį ir veterinarinį išsilavinimą turintys savanoriai gali dirbti su pačiais orangutanais, o likusieji paprastai dirba fizinius darbus, pavyzdžiui stato džiunglėse takus.
Savanoriai yra labai svarbūs orangutanus globojančiai organizacijai: tiek visi centre savanorių atliekami darbai, tiek dalyvio mokestis padeda tęsti aplinkosaugines veiklas. Dr. Birutė Galdikas deda dideles pastangas išsaugoti Borneo atogrąžų miškus ir juose gyvenančius orangutanus.
Šiuo metu didžiuliai miškų plotai yra kertami ir užsodinami palmių plantacijomis, iš kurių gaminamas palmių aliejus. Turistų ir savanorių mokesčiai leidžia mokslininkės vadovaujamai organizacijai įsigyti miško plotus ir taip apsaugoti juose gyvenančius gyvūnus nuo sunaikinimo. Dalis lietuvių sumokamų mokesčių taip pat atitenka ir Birutės Galdikas vardo fondui Lietuvoje.
