Rinko pagal tris kriterijus

„Žaliojo protokolo” konkurso nugalėtojus išrinko bendrovių „Lietuvos energija“, „Lesto“ bei dienraščio „Verslo žinios“ ekspertų komisija. „Lesto“ socialinės atsakomybės projektų vadovas Paulius Stonis GRYNAS.lt teigė, kad vertinant šių metų įmones-nominantes buvo atsižvelgiama ne tik į tai, kiek jos sutaupė energetinių resursų, bet ir kaip tai darė.

„Vertiname pagal tris pagrindinius kriterijus. Pirma, taupymo priemonių skaičių organizacijos viduje. Vertiname viską, pradedant nuo visai minimalių priemonių, kaip, pavyzdžiui, priminimo lipdukas „išjunkite šviesą“ iki labai sudėtingų energiją tausojančių sistemų įdiegimo.

Antrasis kriterijus - sutaupytos energijos kiekis, t.y, kiek nemažinant veiklos apimčių, neuždarius padalinių, neatsisakius tam tikrų biurų, per praeitus metus įmonėms pavyko sutaupyti. Trečia, darbuotojų ir aukščiausio lygio vadovų įsitraukimas į taupymo iniciatyvas, nes be gero pavyzdžio, ypač iš vadovų pusės, taupymo idėjos lieka dekoratyvinėmis“, - sakė P. Stonis.

Pagal išvardytus kriterijus ir buvo atrinktos šių metų įmonės – lyderės. Laurus nuskynusi įmonė „Dzūkijos vandenys“ apdovanojimuose buvo įvertinta už tai, kad per 2013 metus baigė rekonstruoti dumblo perdirbimo cechą ir jame įrengė kogeneratorius, kurie elektrą gamina iš biodujų.

„Žaliąja ambasadore“ išrinkta „AQ Wiring Systems“ Aplinkos apsaugos specialistė J.Šukienė apdovanojimą atsiėmė už tai, kad vadovams ir darbuotojams mokymų metu teikė informaciją apie energijos taupymą, metinius tikslus, rodiklius. Įmonė, siekdama šviesti savo darbuotojus, sukūrė lankstinukus su taupymo patarimais, taip pat organizavo įvairias akcijas bei konkursus.

Už efektyvių energijos taupymo sprendimų diegimą specialus apdovanojimas buvo skirtas „Energus“, kuri teikdama elektros energijos taupymo paslaugas per 2013 metus savo klientams sutaupė beveik 4 mln. Lt.

Elektrą gamina iš dumblo

„Dzūkijos vandenų“ vyriausiasis energetikas Ričardas Matulevičius, paprašytas įvardyti jų įmonėje taikomus sprendimus energijai taupyti, pirmiausia akcentavo 2013 metais baigtą rekonstruoti dumblo perdirbimo cechą. Jame įrengtame kogeneratoriuje elektra gaminama iš biodujų.

Pagaminto elektros kiekio užtenka maždaug pusei dviejų objektų – šalia esančios nuotekų valyklos ir dumblo ūkio, kuriame dirba kogeneratorius - elektros poreikiui patenkinti.

„Dumblo perdirbimo cechas buvo rekonstruotas ne dėl ekonominės naudos. Jį rekonstravus, jo išlaikymas pabrango net nepasakysiu, kiek kartų, nes ir technologija pasidarė sudėtingesnė, ir technologinės medžiagos, ir pačios elektros energijos cechas pradėjo naudoti daugiau. Bet nauda yra ekologinė – mes savo kartoms norime palikti švaresnę gamtą, mažiau teršiame Nemuną ir visa kita, kas už jo stovi“, - paaiškina R. Matulevičius.
P. Šidlauskas
Lengviausia sutarti su inovatyviais klientais, kurie patys domisi ir nori kažką savo įmonėje keisti. Bet didžioji dalis įvairius objektus valdančių įmonių net nesupranta, kur švaisto.

Anot pašnekovo, jų įmonė yra didelė ir elektros poreikis nėra mažas, tačiau stengiamasi elektros suvartojimą nuolat stebėti ir jo naudoti tik tiek, kiek reikia – nešvaistyti.

„Mūsų visi įrenginiai yra pakankamai galingi. Taigi nėra taip, kad kažkur užgesinai šviestuvą koridoriuje ir labai sutaupai. Darbiniai siurbliai, kiti įrenginiai naudoja pakankamai daug elektros energijos, bet mes daug metų žiūrime, kiek jos suvartojame. Kiekvieno mėnesio rezultatai yra aptariami, aiškinamasi, lyginamas elektros suvartojimas kartu su kitais gamybiniais rodikliais. Iš to galima daryti išvadas – ar objektas yra ekonomiškas, ar elektros energijos buvo vartojama tiek, kiek reikia, ar nebuvo švaistyta ir pan.“, - pasakojo R. Matulevičiaus.

Rekonstruoja senus objektus

„Dzūkijos vandenų“ vyr. energetikas GRYNAS.lt pabrėžė, kad šalia jau minėtų taupymo sprendimų senesni bendrovės objektai yra rekonstruojami, pritaikomos naujos technologijos, kas irgi leidžia nešvaistyti brangių energetinių resursų.

„Montuojame naujus įrenginius, kurie elektrą naudoja efektyviau. Jeigu randame galimybę vietoje 250 kilovatų siurblio sumontuoti 170 kilovatų, kuris atlieka tą patį darbą – maždaug trečdaliu sumažiname elektros energijos suvartojimą vienam siurbliui“, - vieną iš pavyzdžių pateikė R. Matulevičius.

Jis pasakoja, kad viename iš planuojamų rekonstruoti objektų galvojama įdiegti naujovišką šviesos diodų apšvietimą, kuris ateityje leistų sutaupyti elektros energijos.

Bendrovės energetikas pabrėžia, kad kuo mažiau elektros energijos yra suvartojama, tuo mažiau reikia naudoti kitų resursų - kasti naftos, sukūrenti anglių ar nukirsti mažiau medžių. Taigi vėl viskas susieina į ekologiją.

Klientai nori sprendimų, kurie atsipirktų per dvejus metus

Bendrovės „Energus“, kuri šiemet gavo specialųjį apdovanojimą, vadovas Povilas Šidlauskas GRYNAS.lt sakė, kad jų įmonė jau trečius metus yra „Žaliojo protokolo“ narė (Žaliasis protokolas“ – laisva valia pasirašytas susitarimas, kuriuo įmonės pasižada racionaliai naudoti elektros energiją bei įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo priemones, skatinti tai daryti savo darbuotojus bei kolegas – red. past.).

Iš pradžių savo veiklą ji pradėjo vien nuo elektros instaliacijų paslaugų teikimo, tačiau vėliau sukaupė pakankamą patirtį energetikos srityje ir pradėjo ją taikyti energijos taupymo projektuose.
R. Matulevičius
Dumblo perdirbimo cechas buvo rekonstruotas ne dėl ekonominės naudos. Nauda yra ekologinė – mes savo kartoms norime palikti švaresnę gamtą, mažiau teršiame Nemuną ir visa kita, kas už jo stovi.

„Į energijos taupymo paslaugą žiūrime kompleksiškai. Pačią idėją sugalvojau prieš beveik ketverius metus. Kai pradėjome bendrauti su klientais, supratome, kad jiems reikia tokių sprendimų, kurie atsipirktų per maždaug dvejus metus, nes kol kas nėra finansinių priemonių, kurios padėtų klientams gauti paramą iš Europos fondų, jeigu jie investuoja į energetiką. Mūsų klientai investuoja savo lėšas, todėl juos domina atsipirkimo analizė ir skaičiai“, - sakė P. Šidlauskas.

Išgirdusi klientų lūkesčius, įmonė pradėjo teikti paslaugas, apimančias energetinio ūkio auditą, elektros energijos pirkimo sąlygų peržiūrą, energetinių resursų monitoringo diegimo sistemas, įvairius inžinerinių sistemų technologinio valdymo sprendimus. Pašnekovas mini, kad tokią kompleksišką paslaugą Lietuvos rinkoje jie kol kas siūlo vieninteliai.

„Esame įsteigę IT ir aptarnavimo skyrių ir aptarnaujame objektus septynias dienas per savaitę visą parą. Turime sutartis su klientais, kurių objektuose esame įdiegę energijos taupymo sprendimus ir atsakome ne tik už stabilų visų įrengtų sistemų darbą, bet ir už galutinį energijos vartojimo efektyvumą, jeigu efektyvumo lygis mažės, patirsime nuostolius“, - aiškino „Energus“ vadovas.

Rekordas – iki 40 proc. sumažinta sąskaita

P. Šidlauskas pasakojo, kad jų įmonė tiek siūlo energijos taupymo sprendimus jau veikiančioms įmonėms, tiek naujai statomiems projektams teikia inžinerinio projektavimo rekomendacijas, kaip suprojektuoti inžinerinius tinklus bei energiją vartojančius prietaisus, kad jie, eksploatacijos metu, padėtų taupyti klientų pinigus. Taip pat, esant poreikiui, siūloma energetinių investicijų atsiperkamumo paslauga.

„Pavyzdžiui, ateina pas mus klientas ir sako, kad nori šviesos diodų apšvietimo (LED), prašo apskaičiuoti, per kiek laiko atsipirks. Kliento objekte skaičiuojame darbo laiką, valandas, intensyvumo srautą, kuris reikalingas, analizuojame siūlomo (LED) apšvietimo gaminių patikimumą, kokios yra esamo energijos ūkio sąnaudos, palyginti su būsimomis, t.y. teikiame investicijų į energijos taupymo sistemas skaičiavimo analizės paslaugą“, - dėstė P. Šidlauskas.

Paprašytas pasakyti, kokį tikslą įmonė sau kelia, bendrovės direktorius atsakė, kad norima klientams padėti esamą energijos ūkį valdyti efektyviau. Skaičiuojama, kad įmonė, kuriai pritaikomi energijos resursų taupymo sprendimai, gali sutaupyti apie 15 proc. savo išlaidų. Tiesa, P. Šidlauskas mini, kad yra buvę ir pavienių atvejų, kuomet jų klientas sutaupė net iki 40 proc. savo energetinių resursų.
P. Stonis
Vertiname viską, pradedant nuo visai minimalių priemonių, kaip, pavyzdžiui, priminimo lipdukas „išjungkite šviesą“ iki labai sudėtingų energiją tausojančių sistemų įdiegimo.

„Lengviausia sutarti su inovatyviais klientais, kurie patys domisi ir nori kažką savo įmonėje keisti. Bet didžioji dalis įvairius objektus valdančių įmonių net nesupranta, kur švaisto. Yra įmonių, kurios turi savo energetikus ir sako, kad joms nieko nereikia, tačiau vienas žmogus didelėje įmonėje negali išspręsti visų klausimų. Kai mes surandame įvairius sprendimus, įmonės nepatiki iki galo, kad taip gali būti, kad tikrai galima sutaupyti ir gauti ekonominį efektą“, - sakė „Energus“ direktorius.

Nors šiuo metu įmonė energetinių resursų taupymo paslaugas teikia vien verslui, P. Šidlauskas atskleidė, kad yra minčių tam tikrus sprendimus pritaikyti ir individualiems namų ūkiams. Tai padaryti įmanoma, patikina jis, tačiau kaip – tai jau ateities klausimas, ties kuriuo intensyviai dirbama jau dabar, IT skyriaus specialistai jau kuria aplikacijas išmaniesiems įrenginiams.

GRYNAS.lt primena, kad šių metų „Žaliojo protokolo“ apdovanojimuose dalyvavo apie 230 dalyvių iš daugiau nei 160 šalies įmonių. Konferencijos metu „Žaliąjį protokolą“ pasirašė dar 15 įmonių, tad bendras įmonių, išreiškiančių savo supratimą ir norą tausoti elektros energiją, skaičius išaugo iki 130. „Žaliąjį protokolą“ pasirašiusių įmonių nuolat atnaujinamas sąrašas skelbiamas čia.