Pasaulyje yra nemažai žmonių, kurie nesutinka su politikų ir verslo atstovų priimamais sprendimais, kurie paremti finansine nauda vienaip ar kitaip išnaudojant gamtą. Tačiau vieni tai matydami tiesiog tyliai paburnoja, o kiti imasi atsakomųjų priemonių, už kurias tenka atsakyti. Tačiau griežtos bausmės tokių žmonių nesustabdo.
Kai kam pasirodė, kad arklių skerdimas ir medienos kirtimas yra amoralus dalykas, todėl ir skerdykla, ir didžiulius kiekius medienos perdirbanti lentpjūvė buvo padegta. Taip, būtent tai ir yra ekoterorizmas. Tačiau tai ne visi jaunojo ekoteroristo Danielio McGowano „nuopelnai“. Šis vyras taip pat sunaikino tuopų auginimo įmonę, slidinėjimo kurortą dėl to, kad siekiant daugiau vietos kurortui ir trasoms buvo masiškai kertami medžiai.
Ir tai tikrai ne vieninteliai ekoterorizmo pavyzdžiai. Eugene, viename JAV miestelyje, buvo nuspręsta iškirsti augusius lapuočius vien todėl, kad šalia įsikūrusi įmonė galėtų toje vietoje įsirengti savo automobilių stovėjimo aikštelę. Kai medkirčiai jau buvo netoliese, medžius „pasaugoti“ į juos įsilipdami nusprendė keli aplinkosaugos aktyvistai. Prieš juos buvo pasiųsta policija. Liudininkai pasakoja, kaip pareigūnai pjaustė aktyvistų kelnes ir purškė jiems po drabužiais pipirines dujas. Vienam jų, ypač atkakliam vyrui, ant odos supurkšta keliolika flakonų. Jaunuoliai buvo drastiškai traukiami iš medžių ir netrukus sudžeržgus benzininiams pjūklams medžiai nuvirto.
Tokių pavyzdžių užsienyje galima surasti žymiai daugiau. Tačiau kur kas įdomiau yra tai, kad ekoterorizmo užuomazgų jau galima rasti ir Lietuvoje. Štai pernai viena gyvūnų gerove besirūpinanti organizacija centrinėje Vilniaus aikštėje plikai nuskuto vienos narės galvą ir įgrūdo ją į gyvūno narvą. Galiausiai ji buvo aptaškyta raudonos spalvos dažais, kurie simbolizavo kraują. Kai ką tai papiktino, kai ką įkvėpė dar aktyviau kovoti už gyvūnų teises. Tačiau tai buvo viena ryškiausių Lietuvoje protesto akcijų, siekianti atkreipti visuomenės dėmesį į gyvūnų išnaudojimą. Širs renginys, kaip niekada anksčiau, sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio. O plikai nuskustos merginos nuotraukos rado vietą geriausiai matomose pagrindinių naujienų portalų vietose.
Po šio įvykio kailinių žvėrelių augintojai rimtai susirūpino savo saugumu ir ėmė garsiai kalbėti apie būtinybę didinti savo fermų apsaugą. Taip sureaguota į gyvūnų globėjų organizacijų grasinimus įsiveržti į ūkius ir paleisti nelaisvėje laikomus gyvūnus.
Visuomenė vis garsiau piktinasi ir medžių kirtimais. Vilniaus miesto savivaldybės išduoti leidimai iškirsti senus medžius ne kartą sukėlė griežtų iškilių visuomenės veikėjų neigiamų įvertinimų ir netgi protestų akcijų. Taip pat daug neigiamų reakcijų sukelia plynieji kirtimai. Gamtosaugos aktyvistai prieš sunkiąją miškų techniką mūru nestoja, tačiau piktų pasisakymų netrūksta.
Meškeriotojams didžiulę širdgėlą iki šiol kėlė tai, kad žvejai verslininkai nevaržomai tinklais košė didžiausius Lietuvos ežerus. Jų teigimu, taip buvo alinami žuvies ištekliai. Su žvejų nuomone sutiko ir mokslininkai. Visgi meškeriotojai vien kritiškais pasisakymais neapsiribojo. Ne kartą žvejai verslininkai kreipėsi į policijos pareigūnus dėl supjaustytų žvejybos tinklų. Ir tai padarė ne vandalai, o šios verslo šakos atstovų negalintys pakęsti meškeriotojai.
Galiausiai jie ėmė daryti spaudimą Aplinkos ministerijai, kad ši kuo greičiau uždraustų verslinę žvejybą. Ministerijos specialistai sutiko, kad žvejų teiginiai nėra iš piršto laužti, todėl jau nuo šių metų ministro įsakymu verslinė žvejyba Lietuvos vidaus vandens telkiniuose buvo uždrausta.
Jei ekoterorizmo užuomazgų pavyzdžių dar trūksta, pateikiame dar vieną įdomią detalę. Vis dažniau brakonieriai skundžiasi dėl to, kad juos kaip reikiant prikulia pričiupę žvejai, kurie negali pakęsti pažeidėjų savivalės. Dėl sužalojimų brakonieriai dažniausiai į policijos pareigūnus nesikreipia, nes tokiu atveju tektų pasiaiškinti, kodėl kilo konfliktas. O dėl to gali tekti susidurti dar ir su aplinkosaugininkais.
Taigi ekoterorizmo užuomazgų galime įžvelgti ir Lietuvoje. Žinoma, šie pavyzdžiai, negali prilygti užsienio ekoteroristų „žygdarbiams“, tačiau matyti, kad didelė visuomenės dalis, negalinti susitaikyti su skriaudžiama gamta, imasi kraštutinių priemonių, kurios dažnai būna neteisėtos.
