Topinambai (Helianthus tuberosus) – bulvinė ar šakniagumbinė saulėgrąža, dar vadinami žieminėmis bulvėmis, žemės kriaušėmis. Šių antžemine dalimi kiek į saulėgrąžas panašių augalų gimtinė yra Šiaurės Amerika. Į Europą jie atvežti XVII a., čia greitai prigijo kaip pašarinė ir maistinė daržovė. Topinambai yra tokie augalai, kuriuos pasodinus kuriam laikui galima ir pamiršti. Jiems nereikia ypač gerų sąlygų, jie auga visur – smėlynuose, paunksnėje ir atokaitoje, o mūsų sveikatą stiprina ne vienu vitaminu.
Vertingosios savybės
Topinambų šakniavaisiai panašūs į krienus ar į netaisyklingos formos bulvytes, ropes.
Maistingumu topinambai prilygsta bulvėms. Juose C vitamino daugiau negu morkose ir burokėliuose, gausu B grupės vitaminų, vitamino PP, yra 18 aminorūgščių, daug baltymų, įvairių elementų: silicio, cinko, geležies, kalio ir natrio, riebalų rūgščių. Didžiausias topinambų „turtas“ – polisacharidas inulinas – ragina kalbėti apie juos ir kaip apie vaistinius augalus. Anksti pavasarį jo būna daugiausia.
Šiuo metų laiku topinambų šakniavaisių maistinė vertė didžiausia, jie ypač reikšmingi tuo, kad yra viena ankstyviausių ir daug priežiūros nereikalaujančių daržovių.
Topinambų šakniavaisių skonis kiek primena ropių ir bulvių. Juos galima valgyti žalius, virtus, troškintus, džiovintus.
Tyrimų duomenys
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai topinambus tyrinėja nuo 2005 m. Pagrindiniai šių augalų vertinimo kriterijai yra gumbų derlius iš hektaro, jų masė kere bei biocheminė sudėtis. Topinambai užaugina 8,4–9,3 cm ilgio ir 4,2–6 cm skersmens gumbus. Jų derlius svyruoja nuo 80 iki 118 t/ha. Gumbai sukaupia nuo 8,2 iki 16,5 proc. sacharozės, 1,4–3,6 proc. askorbo rūgšties, nuo 17,2 iki 26,6 proc. sausųjų medžiagų.
Pasak Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržovių selekcijos sektoriaus vedėjos, vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Rasos Karkletienės, topinambai yra labai vertingi, nes nelinkę kaupti nitratų, vietoj krakmolo kaupia kitą angliavandenį – inuliną, labai naudingą diabetikams.
Tinka ir gumbai, ir lapai
Liaudies medicinos žinovai siūlo topinambų šakniavaisius valgyti žalius, odos nepataria lupti, tik gerai nuplauti tekančiu vandeniu, esą taip gausime daugiau naudingų medžiagų.
Liaudies medicina pabrėžia, kad topinambai gerina medžiagų apykaitą, nervų sistemos veiklą, mažina kraujo krešumą, gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje, stabdo akmenų susidarymą kepenyse, inkstuose, šlapimo pūslėje, iš organizmo šalina toksines ir radioaktyviąsias medžiagas, saugo nuo auglių.
Teigiama, kad topinambus ypač sveika valgyti sergantiems cukralige: patariama suvalgyti po kelis žalius šakniagumbius tris kartus per dieną, 10–30 min. prieš valgį. Pastebėta, kad ši daržovė ne tik mažina cukraus kiekį kraujyje, bet ir teigiamai veikia regėjimą.
Vaistinių augalų žinovai rekomenduoja įsimesti po džiovintą topinambų lapą į plikomą arbatą – tai puiki diabeto profilaktikos priemonė.
Įvairus panaudojimas
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. R. Karkletienė pabrėžė, kad šis daugiametis augalas gali būti priskiriamas ir daržovėms, ir techniniams augalams. Topinambai yra įtraukti į ES patvirtintą augalų, leidžiamų auginti pūdymų laukuose, sąrašą, iš jų, kaip ir iš bulvių, galima gaminti ir spiritą.
Vienas žinomiausių Lietuvoje topinambų augintojų Povilas Gumbelevičius (jo pateiktas tapinambų rūšis ir tyrinėja LSRI mokslininkai) pabrėžia, kad auginti topinambus nesunku, nereikia daug priežiūros , svarbiausias klausimas – realizacija. Pasak P. Gumbelevičiaus, galima kalbėti apie kelias šių augalų panaudojimo kryptis: maistui (traškučiams, miltams), vaistams, nes gumbuose daug kalio ir inulino, kuris itin svarbus diabetikams. Be to, topinambų gumbai ir stiebai tinka gyvulių, žuvų, paukščių pašarams, o žalioji masė yra puiki trąša dirvai gerinti. Pasak jo, pagrindinė topinambų panaudojimo sritis yra etanolio gamyba iš gumbų. Vokietijoje iš 1 ha topinambų derliaus gaunama 4,5 t etanolio.
Ūkininkas topinambų stiebų nepjauna, jie dirvai duoda humuso, po 2–3 metų ji pasidaro puri kaip kompostas.
Labai ankstyva daržovė
Išėjus žemės pašalui, jau kovo viduryje malonu prisikasti topinambų šakniastiebių. Jie yra traškūs, ropes primenančio skonio. Topinambus galima įvairiai paruošti, panašiai kaip žiedinius kopūstus, tiek šviežius, tiek keptus ar troškintus.
Jeigu topinambų šakniastiebius valgysime žalius, reikia nulupus tuoj dėti į parūgštintą ar pasūdytą vandenį, kad nepatamsėtų. Žali ir virti tinka įvairioms mišrainėms. Paprasčiausia smulkiai pjaustytus topinambų šakniastiebius pasūdyti, sumaišyti su svogūnų laiškais, agurkais, grietine.
Topinambų augintojai pastebi, kad nors žiemą šakniastiebiai gerai išsilaiko palikti žemėje, nukasti jie greitai genda. Todėl išsikasti reikia tiek, kiek ruošiamasi suvalgyti, nes sudygę valgyti netinka.
Topinambai su bulvėmis ir grietine
200 g topinambų, 100 g virtų bulvių, 3 virti kiaušiniai, 5 šaukštai grietinės, po truputį citrinos sulčių, svogūnų laiškų, žiupsnelis druskos ir cukraus.
Išvirtus ir nuluptus topinambus supjaustykite riekelėmis ir parūgštinkite citrinos sultimis. Supjaustykite virtų bulvių ir kiaušinių. Sudėkite gražiai eilutėmis į apvalų pusdubenį ir apibarstykite supjaustytais svogūnų laiškais. Grietinę, išplaktą su trupučiu druskos ir cukraus, patiekite atskirai.
Kepti topinambai
500 g topinambų, 3–5 šaukštai džiūvėsėlių, pora šaukštų aliejaus ar sviesto, žiupsnelis druskos, svogūnų laiškų ir krapų.
Topinambų gumbus gerai nuplaukite šepetėliu. Plonai nulupkite nerūdijančiu peiliu ir tuoj pat sudėkite į parūgštintą ar pasūdytą vandenį. Keptuvėje ištirpdykite sviestą ar įkaitinkite aliejų ir išklokite nedideliais gabaliukais supjaustytus topinambus. Uždengę kepkite ant nestiprios ugnies, kol suminkštės, bet neištiš. Lėkštėje apibarstykite džiūvėsėliais ir smulkintais svogūnų laiškais, krapų lapeliais.
Topinambų apkepas su sūriu
400 g topinambų, 0,5 stiklinės tarkuoto fermentinio sūrio, 3 šaukštai sviesto, po 2 šaukštus grietinės ir džiūvėsėlių, 2 kiaušinių baltymai, apie 2 šaukštus druskos.
Nuskustus, smulkiai supjaustytus topinambus, įdėję sviesto, išvirkite pasūdytame vandenyje. Po to karštus sugrūskite, sumaišykite su tarkuotu sūriu, išplaktais baltymais ir grietine. Į išteptą riebalais, išbarstytą džiūvėsėliais keptuvę sukrėskite paruoštą masę. Paviršių apibarstykite tarkuotu sūriu. Kepkite orkaitėje apie 20 minučių.
