„Norėčiau pasidalinti viena „naujove“ kurią netyčia aptikau interneto platybėse. Tai - egzotinių gyvūnų auginimas. Šiais laikais jau sunku nustebinti namie auginamais dekoratyviniai paršeliais, ežiukais, apuokais, šeškais, audinėmis ar net iki 30 cm užaugančios sraigėmis, tačiau atsiranda ir tokių apsukruolių, kurie randa nišą ir kaip mat stengiasi ją užpildyti“, - savo laiške rašė DELFI skaitytoja. - Čia aš norėčiau atkreipti dėmesį į mano akis patraukusį skelbimą apie parduodamas kengūrų poreles. Tiesa, nors gyvūnų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, kuriuose „Griežtai reglamentuojamas egzotinių ir naminių gyvūnų įvežimas į šalį, už šio reikalavimo nepaisymą numatyta piniginė bauda arba laisvės atėmimas“ sunku pasakyti, ar tai taikytina minėtoms kengūroms, tačiau neabejotina, kad baltosios kengūros, dar vadinamos albinosėmis, yra tikrai retos (skelbime siūloma įsigyti baltųjų kengūrų porelę už 6000 eurų )“.
Tarptautinės organizacijos tokiems „gyvūnėliams“ nepritaria
Skaitytojai įtarimų sukėlė ir tai, jog skelbime minima, kad kengūros nebijo šalčio. Turbūt net darželinukas gebėtų atsakyti, jog kengūrų tėvynė - Australija. Ir netgi jei jos išveistos kaip naminiai gyvūnai, skaitytojos nuomone, dar neteko girdėti, kad Australijos klimato sąlygomis gyvenantys žinduoliai gali puikiai žiemoti ir Lietuvoje.
Kengūrų apsaugos koalicija yra skelbusi, jog Jungtinėse Amerikos valstijose ar Kanadoje kengūros yra veisiamos kaip naminiai gyvūnėliai. Žinoma, kengūras sauganti organizacija tam nepritaria. Organizacijos internetinėje svetainėje rašoma, jog kengūrų, laikomų kaip naminiai gyvūnėliai mirtingumas yra labai aukštas. Visų pirma kengūros, kad ir nykštukinės, yra gyvūnai, kuriems reikia didelės erdvės.
Kengūros užsienyje dažniausiai kainuoja nuo 2000 iki 3000 JAV dolerių už vieną gyvūną, žiniasklaidoje yra pasirodę straipsnių, kai žmonės augina jas namuose, netgi užmaukšlinę sauskelnes ar mažus drabužėlius.
Pardavėjas: čia tas pats, kaip didelis triušis
Nedidelio ūgio kengūros savo išvaizda primena filanderius – kengūrinius žinduolius, gerokai žemesnius už kengūras. O gal tai ir yra filanderiai?
Skelbimą patalpinęs Raimundas teigia, jog šie šoklūs gyvūnėliai – tai naminės kengūros, užaugančios gal iki metro aukščio. Konkretesnės gyvūnų rūšies pardavėjas neatskleidė. Jų priežiūra – tokia pat, kaip triušio. Gyvūnėliai skirti laikyti namuose, lauke.
„Jos nebijo iki -30 šalčio, - tikino pardavėjas. - Žmonės laiko sodybose tik pastogę padaro, kad nelytų ir nesnigtų joms ten. Kaip triušiui. Čia tas pats, kaip didelis triušis.“
Vyras teigia, jog nedidelės kengūros turėtų išgyventi iki 10-ies metų, dauginasi vieną kartą per metus.
Kengūras siūloma pirkti poromis – už porelę baltų prašoma 6000 eurų (apie 21 tūkst. litų), už porą įprastos pilkos spalvos – 3 500 eurų (daugiau nei 12 tūkst. litų). Kengūros pardavinėjamos būtent poromis, pardavėjo teigimu, atsivežti vieną gyvūnėlį „per brangiai kainuoja“.
Tuo pačiu skelbimu pardavinėjami ir paukščiai – gulbės.
Tikrina Lenkijos veterinarai
Kodėl baltosios kengūros kainuoja gerokai brangiau? Raimundas teigia, kad baltos kengūros – retesnė rūšis, todėl ir jų kaina aukštesnė.
Vyras pasakoja perkantis kengūras specialiose fermose Prancūzijoje, Vokietijoje, Norvegijoje.
Kokia garantija, kad viena kengūra, kainuojanti daugiau nei 10 tūkst. litų, netrukus nenugaiš?
„Visus gyvūnus vežame per Lenkiją ir ten pas veterinarus dar patikriname. Jie išduoda pažymą, kad gyvūnai sveiki. Į Lietuvą įveždami mes turime turėt dokumentus, kad sveiki gyvūnai ir taip toliau. O daugiau tai – jie gi ne Raudonojoj knygoj“, - kalbėjo pardavėjas pridūręs, kad tikros, didelės kengūros yra dar ir agresyvios.
Į Lietuvą jau atkeliavo ne viena kengūrų pora?
Kengūromis prekiaujantis vyras tvirtino, kad Lietuvoje jau auga kengūrų, tačiau neatskleidė, kiek jų buvo įvežta į Lietuvą. Neva, jos auginamos visuomenei atvirose, gana žinomose vietose.
„Porelei mažiausiai reikia 7 metrų ant 3-jų (voljero, - red. past.). Tik reikia žinoti, kadangi jos trypčioja daug, tai greit ištryps žolę ir paskui jau ten bus purvas. Tai nuo teritorijos dydžio priklauso, kaip ta teritorija atrodys. Jei didelė teritorija, negali ištrypt. Žmonės augina ir 10-ies arų sklype, kur dar namas stovi“, - dėstė egzotinių gyvūnų pardavėjas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai tikino, jog jie tikrina ir stebi tik naminių gyvūnų importą. Kengūros, nors ir auginamos fermose kaip naminės, būtų priskiriamos laukiniams gyvūnams.
Už laukinių gyvūnų ir jų dalių importo į Lietuvą kontrolę atsakingi Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus darbuotojai GRYNAS.lt negalėjo atsakyti į klausimą, ar būtent šias kengūras į Lietuvą įvežti yra legalu.
