Uždegęs šviesą pamatė tai, kas daugeliui kelia panišką baimę

Į GRYNAS.lt skaitytojo Tomo namus visai neseniai per virtuvėje esančią ventiliacijos angą įlindo šikšnosparnis. Pasirodo, kad šiuo metų laiku tai nėra jau toks retas reiškinys. Specialistai sako, kad šių gyvūnų bijoti nereikia, nes jie įkanda labai retai, o tuo pačiu gamtininkai pateikia patarimų, kaip mandagiai atsisveikinti su nekviestu svečiu.

Tomo atsiųstose nuotraukose matyti į skaitytojo namus patekęs šikšnosparnis. Tačiau vyras teigė jo visai neišsigandęs. Jis iš karto sugalvojo, kaip išprašyti šį gyvūną. Tačiau vyrui didžiausią nuostabą sukėlė tai, kad šikšnosparnis į jo namus pateko per tokią mažą ventiliacijos angą. „Suprasčiau, kad per atvirą langą, bet kad per tokį mažą plyšiuką..." - nusistebėjo pašnekovas.

„Leidžiant vakarą kitame kambaryje pirmiausia dėmesį atkreipė sunerimęs katinas. Iš greitu žingsniu nubildėjo į virtuvę. O netrukus pasigirdo dar didesnis bildėjimas. Nuėjau pažiūrėti, kas nutiko. Ir tada uždegęs šviesą pamačiau šikšnosparnį, kurį katinas pasišokinėdamas bandė sugauti. Šikšnosparnis šmurkštelėjo man palei galvą ir nuskrido į kitą kambarį. Tada atidariau langą, bet jis neskrido - suko ratus kambaryje. Tada pridėjau prie jo kelioninį krepšį ir kai šikšnosparnis įskrido, uždariau jį. Taip jį nunešiau prie atviro lango. Kai ant atidariau ant palangės padėtą atvirą krepšį, jis tiesiog išskrido", - neeilinio vakaro įvykius prisiminė Tomas.

Galiausiai jis, pasikonsultavęs su šios srities specialistais, nustatė, kad jo bute apsilankė į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos šikšnosparnių rūšies atstovas.

Šikšnosparniai – mieli padarai

Šis įvykis specialistų nenustebino. Jie aiškino, kad šiuo metų laiku taip nutikti gali ne vienam žmogui ir tuo pačiu paaiškino, ką tokiais atvejais daryti. Tačiau pirmiausia gamtininkai nuramino, kad šių gyvūnų bijoti nereikia. Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška teigė, kad šikšnosparniai yra mieli ir gamtai naudingi padarėliai.

„Pastebėjau, kad šiemet yra šiek tiek mažiau pranešimų Vilniuje. Jei pernai buvo kažkur 2-3 kartai per savaitę, tai šiemet kažkur kartą per savaitę praneša. Čia viskas priklauso nuo temperatūros: jeigu šilčiau, tokių pranešimų nesulaukiame. Skirtingai reaguojame į pranešimus, tai priklauso nuo situacijos. Šikšnosparniui geriausia aplinka yra ten, kur jis augęs, jį išvežti nėra gerai. Jeigu lauke yra pakankamai šilta, aš konsultuoju kaip jį išprašyti, o jeigu žmonės patys nesiryžta, važiuoju ir pats jį sugavęs išleidžiu“, - sakė R. Karpuška.

Iš keturiolikos Lietuvoje gyvenančių rūšių įkąsti taip, kad žmogus pajaustų gali viena rūšis, dvi rūšis bando kažką panašaus daryti, bet odos normaliai neprakanda. O visos kitos rūšys yra per mažos, kad tai darytų, jų dantukai yra per maži, o odinės pirštinės neprakanda nei viena rūšis.

R. Karpuška

Jeigu lauke yra šilta, 10 laipsnių šilumos ar daugiau, geriausia būtų atidaryti langą ir šikšnosparnis pats po kurio laiko išskrenda. Jeigu jis pasislėpė ar ilgai tupi ant sienos, reikėtų su dėžute jį uždengti, atsargiai popieriaus lapu braukiant per sieną ją uždaryti ir išnešus į balkoną ar į kiemą paleisti. Šikšnosparnių negalima kaip paukščių mesti į aukštį, nes jie ne iš karto pakyla, juos reikėtų padėti kažkur aukščiau, tuomet jie nuskrenda. Jų nereikia dėti ant žemės, nes nuo žemės jie negali pakilti.

„Šikšnosparniai žmonių nebijo, bet bijo žmonių sukeliamo triukšmo, šviesos, kalbėjimo, judesio ir pan. Bet jeigu ramiai stovėsi, šikšnosparnis gali skraidyti aplink galvą ir nebijos. Tačiau į žmonių namus jie patenka ne savo noru. Tiesiog dalis šikšnosparnių žiemoja sienos plyšyje, o kai naktį staigiai atšąla, jis bando kažkur surasti šiltesnę vietą. Gali patekti per ventiliacijos angą, per pravirą langą, jeigu kambarys vėdinamas“, - kalbėjo specialistas.

Šikšnosparniai žiemoja įvairiose vietose, tai priklauso nuo rūšies. Lietuvoje yra aptikta 14 jų rūšių, dalis jų yra migrantai, tie, kurie žiemoti išskrenda į Vokietiją ar Prancūziją. Dalis jų žiemoja Lietuvoje, yra vietos Kauno forte, Aukštųjų Panerių tuneliuose, Antakalnio bunkeryje, rūsiuose pastatų, kur oro temperatūra yra 5-10 laipsnių šilumos. Svarbu, kad  būtų drėgna ir nebūtų skersvėjų.

„Žmonės bijo to, ko nežino. Anksčiau maniau, kad žmonės labiau bijo, dabar darome renginius švietimo, sulaukiame daug žmonių. Dabar kaip tik pastebėjau kitokią tendenciją, kad žmonės juos pamėgo, kai sužinojo apie juos daugiau, pradėjo kelti jiems inkilus, pradėjo klausinėti, kaip juos prisivilioti arčiau namų. Dalis žmonių jų bijo, bet daug žmonių supranta, kad nėra ko bijoti, jie yra mieli padarėliai, kurie padeda gamtai“, - pasakojo R. Karpuška.

Yra mitas, kad šikšnosparnis gali įkąsti žmogui, tačiau, anot specialisto, tikimybė ne tokia jau didelė: „Iš keturiolikos Lietuvoje gyvenančių rūšių įkąsti taip, kad žmogus pajaustų, gali viena rūšis, dvi rūšys bando kažką panašaus daryti, bet odos normaliai neprakanda. O visos kitos rūšys yra per mažos, kad tai darytų, jų dantukai yra per maži, o odinės pirštinės neprakanda nei viena rūšis.“

Blogas įvaizdis – iš filmų

Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininkas Deividas Makavičius teigė, kad Holivudo filmai suformavo blogą šikšnosparnių įvaizdį.

„Dabar padidėjo kompiuterinis raštingumas, lengviau rasti informaciją ir žmogus, susidūręs su šikšnosparniu, iš karto ieško informacijos, ką daryti ir pastaraisiais metais stebime, kad šikšnosparnių kontaktas su žmonėmis yra daug labiau padidėjęs negu prieš kokius dešimt metų. Daugiausiai pranešimų gauname vėlyvą rudenį ir nepastovią žiemą. Pas mus šikšnosparnis turi tokį neigiamą įvaizdį, bet tam daro įtaką tam tikri filmai. Pavyzdžiui, filmai apie Drakulą, vampyrus. Kraugerių šikšnosparnių nėra nei Europoje, nei Šiaurės Amerikoje. Bet mums kažkodėl atrodo, kad jie yra daugiau blogi negu geri. O Kinijoje šikšnosparnis yra laimės simbolis, daug kur vaizduojami herbuose ar kituose ženkluose. Bet dabar ir pas mus žmonės pradeda teigiamai žiūrėti. Žmonės įsivaizduoja, kad jie labai dideli gyvūnai, tačiau, kai pamato realiai, pasirodo, kad visai mažiukai“, - sakė D. Makavičius.

Žmonės bijo to, ko nežino. Anksčiau maniau, kad žmonės labiau bijo, dabar darome renginius švietimo, sulaukiame daug žmonių. Dabar kaip tik pastebėjau kitokią tendenciją, kad žmonės juos pamėgo, kai sužinojo apie juos daugiau, pradėjo kelti jiems inkilus, pradėjo klausinėti, kaip juos prisivilioti arčiau namų. Dalis žmonių jų bijo, bet daug žmonių supranta, kad nėra ko bijoti, jie yra mieli padarėliai, kurie padeda gamtai.

Remigijus Karpuška

Anot jo, pamačius šikšnosparnį namuose reikėtų apžiūrėti, ar jis yra nesužalotas, ar sveikas, ar sparnas nepažeistas. Jeigu yra kokie nors pažeidimai, tokiu atveju rekomenduojame skambinti draugijai. Maitinti jų nereikia, nes jie žiemą nesimaitina, yra sukaupę maisto medžiagų, taip yra prisitaikiusi jų virškinimo sistema, nes jeigu jis ir suvalgytų kokį vabzdį, jo skrandis nesuvirškintų. Bet vandens reikėtų duoti atsigerti, reikėtų į kokį nedidelį indelį įpilti vandens ir palikti toje dėžutėje, rekomenduojame dar įdėti vatos gniužuliuką, nes dažnai pakliūva jaunikliai ir jie įpratę žindyti. Sulaukus tamsos reikėtų palikti pradarytą dėžutę saugioje vietoje, pavyzdžiui, balkone, kad jis susiorientuotų ir išskirtų.

„Istoriškai susiklostė, kad skirtingi šikšnosparniai pasirenka skirtingas vietas žiemoti. Jeigu įsivaizduotume pasaulį, kai dar nebuvo tokių statinių, viena grupė šikšnosparnių užimdavo miškingas vietoves, įsikurdavo drevėse, medžių plyšiuose, o kita grupė įsikurdavo uolose, kalnuose. Rūšys iš kalninių regionų paplito link mūsų, o žmogus užėmė jų teritoriją, bet daugiaaukštis blokinis namas yra kaip uola, tai jie tą ir pasirinko“, - kalbėjo D. Makavičius.

Vyro teigimu, šikšnosparniai žmonių nebijo. Yra buvę atvejų kai sodyboje ar bute šikšnosparnis po palange gyvendavo net dešimtmečiais ir žmogus net nežinodavo apie tai.

Vis dėlto imant šikšnosparnį reikėtų užsidėti pirštinę. „Šikšnosparnis dažniausiai skrenda prasižiojęs, jeigu pasižiūrėtumėte net į nuotraukas, visuomet tai pamatytumėte. Išsižiojęs jis yra dėl to, kad tyrinėja aplinką ir skleidžia ultragarsą, bet tikrai ne dėl to, kad ką nors išgąsdintų. Juos imti reikėtų su pirštinėmis, nors ne daug rūšių gali įkąsti. Yra duomenų, kad kai kurios šikšnosparnių rūšys platina pasiutligę. Lietuvoje nebuvo aptikta tokių atvejų, bet Europoje jie žinomi, todėl geriau pasisaugoti“, - perspėjo gamtininkas.