Šiuolaikinė medicina pajėgi žmogų po kraupių nelaimių sulipdyti iš dalelių, jam persodinti kiaulės organus, prarastas galūnes ir organus pakeisti implantais, primenančiais kadrus iš devinto dešimtmečio fantastinių filmų. Vis dėlto, pritrūkę vilties ar nepasitikėdami mokslu dažniau atsisukame į tūkstantmečius skaičiuojančią liaudies mediciną – kartu ir į burtus ir šamanizmą, rečiau - į vaistus primenančias, gyvūnų mylėtojus šiurpinančias rupūžių ir gyvačių užpiltines.

GRYNAS.LT pabandė išsiaiškinti daugiau apie šį liaudišką vaistą – ar jis iš tikro toks veiksmingas, kaip jį mums apibūdina močiutės, ar ši savigyda gali būti pavojinga ir vartotojams, o ne tik niekuo dėtiems ropliams.

Užpiltinėmis paprastai gydosi gerklės ligomis sergantys ir po chirurgo skalpelių bijantys gultis žmonės, jų, kaip paskutinio šiaudo, griebiasi vėžininkai, slopinami pilvo ir žarnyno skausmai.

Kaip kiekviename sodžiuje skiriasi pasakos, taip kitame vis skirtingi užpiltinių receptai. Dzūkijoje rupūžes šiukštu surinkti iki pirmosios perkūnijos, o ir ne kiekvienas roplys tinkamas vaistui. Pikto geriau neimti – vaistai bus nuodingi. Rupūžei leidžiama išsituštinti, po to ji džiovinama ir tik galiausiai užpilama ruginuke.

Tuo tarpu žemaičiai ne tokie išrankūs. Kalbinti senesni žmonės teigė, kad geriausia roplį pačiupti rudenį, bulviakasio metu. Rankomis geriau neimti, o įsemti į stiklainį. Nieko baisaus jei stiklainyje liks žemių – nusistovės. Gyva rupūžė čia pat užpilama alkoholiu. Puikiausiai tam tinka medicininis spiritas, bet iš bėdos naudojama ir paprasta degtinė.

Mokslu nepaaiškinamas efektas

Septintą dešimtį skaičiuojanti Onutė gerai pažįsta netradicinę mediciną. Sirgdama vėžiu moteris nesikliovė vien chemoterapija ir chirurgine intervencija. Per metus trūkusį gydymąsi Onutė, kaip pati sakė, spėjo išgerti dvi gyvates, puslitrį žibalo, rituališkai gėrė savo šlapimą. Nors tai primena šamanizmą, bet gydytojai jos neatkalbinėjo, o skatino, seselės užpiltinei parūpindavo spirito.

I. Reklaitytė-Mezenceva
Tokia mirtis yra labai žiauri ir nehumaniška, tačiau įstatymuose nenumatytos jokios bausmės prieš rupūžių, gyvačių ar vėžių kankinimą. O ir žmonės abejingi, nes šie gyvūnai negali parodyti skausmo.

„Daktarai patarė gyvatės negerti tik kai vartojau vaistus. Daugiau man jie nieko nedraudė. Sakė, kad galbūt atsitiks stebuklas ir jos suveiks, gal tikėjimas padės ir kūnas pats pradės kovoti. Užpiltines gėriau mėnesį – po truputį. Pradėjau nuo vieno lašo, kitą dieną išgėriau du ir taip iki penkiolikos. Kitas penkiolika dienų mažėjančia tvarka atgal. Kai gydytoja pasakė, kad liga atsinaujino, tai iš nevilties visą naktį verkiau ir išgėriau visą butelį”, – pasakojo moteris.

Nuo ligos pradžios praėjo jau dvylika metų, bet moteris vis dar negali pasakyti kas jai padėjo įveikti ligą – Santariškių specialistai ar liaudies medicina.

Tuo tarpu Antakalnio poliklinikoje šeimos gydytojos praktika užsiimanti Genovaitė Neverauskienė dviprasmiškai vertino šį metodą.

„Labai dažnai žmonės užpiltinėmis gydosi skrandžio ligas, opas, o tai yra labai pavojinga. Alkoholis tik pablogina simptomus, padidina uždegimą ir liga gali paūmėti, tačiau visai kitas atvejis yra su vėžininkais. Jiems užpiltinės suteikia vilties, nuramina, sumažina stresą ir lengviau atsigauna organizmas. Gal ir dėl alkoholio. Mokslas to niekaip negali paaiškinti, bet tokios priemonės kartais suveikia. Tikriausiai tai placebo efektas”, – kalbėjo gydytoja.

Prieš porą savaičių vidurio Europos stipriųjų alkoholinių gėrimų mylėtojų gretose įsisiautė panika. Čekijoje ir Lenkijoje metanoliu užterštu alkoholiu nusinuodijo mažiausiai 25 žmonės. G. Neverauskienė teigė, kad reikėtų pasisaugoti neaiškios kilmės alkoholio: „Seniau galėjo žmonės būti ramūs, nes užpiltinės buvo daromos su natūralia ruginuke, o dabar neaišku ko gali būti primaišyta į tą gėrimą”.

Baudos nenumatytos

Lietuviui ranka nekyla tik prieš žaltį, o nei gyvačių, nei rupūžių nėra gailima ir vardan sveikatos jos pasmerkiamos mirčiai. Rupūžės dažnas gyvūnas mūsų šalyje, o gyvatės neįrašytos į Raudonąją knygą (išskyrus labai retą lygiažvynį žaltį), tad Temidės rankos surištos prieš užpiltines gaminančius ir vartojančius.

Gyvūnų globos institucijos siekia tai pakeisti. VšĮ „SOS Gyvūnai” direktorė Ilona Reklaitytė-Mezenceva teigė, kad tokia situacija netruks ilgai.

„Mes dirbame su šia problema. Tokia mirtis yra labai žiauri ir nehumaniška, tačiau įstatymuose nenumatytos jokios bausmės prieš rupūžių, gyvačių ar vėžių kankinimą. O ir žmonės abejingi, nes šie gyvūnai negali parodyti skausmo. Šiuo metu ruošiame įstatymų projektai, kuriais sieksime sukurti įstatyminę bazę. Dabar viskas ką galime padaryti tai informaciją apie tokį elgesį perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai”, – pasakojo I. Reklaitytė-Mezenceva.

Nuo ligos pradžios praėjo jau dvylika metų, bet moteris vis dar negali pasakyti kas jai padėjo įveikti ligą – Santariškių specialistai ar liaudies medicina.

Moteris teigė, kartas sulaukianti susirūpinusių gyventojų skambučių ir laiškų, bet pripažino, kad labai mažai. Jos žodžiais tai ropliai tiek nejaudina žmonių, kiek katės ar šunys.

GRYNAS.LT pasidomėjo kokia paprastų gyventojų nuomonė apie tokį gydymosi būdą. Tik kas trečias užkalbintas praeivis teigė žinąs apie tokius vaistus ir dar mažiau jų yra kada nors bandžiusių. Faktas vienas – moterys labiau linkusios saugoti šią tradiciją, nes visų pašnekovų žinios apie tokius vaistus atėjo iš šeimos, per moteriškąją liniją. Taip pat tik keli pašnekovai įžvelgė žiaurų elgesį su gyvūnais.

Vox populi - praeivių nuomonė:

Simas 22 metai

Mano močiutė visada turi šių vaistų, tačiau aš niekada negersiu jų. Šlykštu dėl tos rupūžės. Nors vieną kartą esu ragavęs, tiksliau įkišau pirštą į taurelę, po to nulaižiau. Nepajutau didelio skirtumo nuo degtinės. Abejoju ar tos užpiltinės veikia, nes močiutė seniai būtų išsigydžiusi visas savo ligas.

Jolanta 42 metai

Taip, esu išsigydžiusi savo anginą. Nuolat turėjau problemų, skaudėdavo gerklę, net negalėdavau pašnekėti. Mamos paprašiau užpiltinės. Iš pradžių sakė gerti po truputį, šaukšteliais, bet neturėjau noro žaisti tai liepiau įpilti visą stikliuką. Išgėriau ir nuo to laiko neturiu problemų su gerkle.

Vilius, 23 metai

Mokykloje ilgai žaidžiau krepšinį, visus dvylika metų. Daug treniruodavausi visus metus. Devintoje klasėje labai pradėjo skaudėti kelius, čiurnas, turėjau problemų su raiščiais. Gydytojai nieko nerado, tik liepė mažinti krūvius ar padaryti pertrauką. Aišku pertraukos nedariau, bet kibirais tepami įvairūs geliai nepadėjo. Mama, matydama mano skausmą, neapsikentė ir iš kažkur parnešė kažkokio spirito. Tepė juo man kelius gal porą mėnesių ir skausmas žymiai sumažėjo, bet nedingo. Tik po to pasakė kuo iš tikro ji mane gydė, nes tiria būčiau nuvaręs šalin su tokiais vaistais(juokiasi).

Darius, 31 metai

Tai tiesiog prietarai. Nei tos rupūžės, nei gyvatės Lietuvoje nėra tokios nuodingos, kad turėtų kokį nors poveikį. Tas pats poveikis būtų ir pelę užpylus spiritu. Močiučių išsigalvojimai ir pretekstas prieš miegą išgerti taurelę.

Aistė, 19 metų

Man atrodo yra daug modernesnių gydymosi būdų. Suprantu kai žmonės gydosi žolelėmis, šiaip ar taip iš jų gaminama daug vaistų, bet užpiltinės... Ne, tikrai jos niekuo negali padėti vien dėl alkoholio.