Apdovanojimą priėmė su malonumu
Buvusiam valstybės vadovui įteikti apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus kuriant aplinkos apsaugos sistemą kartu su aplinkos ministru V. Mazuroniu ir viceministru Linu Jonausku į V. Adamkaus rezidenciją atvykęs GRYNAS.lt žurnalistas su sunkia liga kovojantį V. Adamkų rado pakilios nuotaikos.
Kartu su žmona Alma maloniai svečius sutikęs Prezidentas iš V. Mazuronio visų pirma išgirdo padėką už tai, kad dėjo labai daug pastangų tobulinant ne tik Jungtinių Amerikos Valstijų, bet ir Lietuvos aplinkos apsaugos sistemą. Jis pabrėžė, kad Nepriklausomybės pradžioje nebuvo daug žmonių, kurie šią sritį suprato.
„Jūsų buvimas Prezidento pareigose aplinkosaugininko darbą ir pačią aplinkosaugą pakėlė į aukštesnį lygmenį. Nesvarbu, kad eidamas Prezidento pareigas nebuvote tiesiogiai atsakingas už šią sritį, bet visą laiką tam skyrėte didžiulį dėmesį. Tai buvo labai svarbu“, - sakė aplinkos ministras.
„Apdovanojimą priimu su didžiausiu malonumu. Aplinkosauga yra mano didelė gyvenimo dalis. Čia 27 metai sudėta. Tik gaila, kad ne Lietuvai“, - atsiimdamas apdovanojimą sakė Prezidentas, ilgus metus dirbęs JAV aplinkosaugos sistemoje.
Aplinkosaugoje mato didžiulius pokyčius
Šyptelėjęs V. Adamkus pastebėjo, kad klausimas ne taip užduotas ir visų pirma padėkojo ministrui už veiklumą bei teigiamus pokyčius aplinkos apsaugos sistemoje, kurie pasiekti per palyginti trumpą laiką.
„Ne taip keliamas klausimas. Kas padaryta? Kiek aš stebiu situaciją, padaryta labai daug. Aš esu gyvas liudininkas. Nuo to, ką Lietuvoje pamačiau 1972 m. liepos mėnesį, dabar viskas skiriasi kaip dangus ir žemė. Šiandien tikrai padaryta pažanga. Jūs padarėte labai gerų pakeitimų“, - V. Mazuronio darbą įvertino buvęs šalies vadovas.
O ką reikėtų keisti? Viena didžiausių problemų V. Adamkus laiko atmosferos taršą. Tačiau jis čia pat paminėjo, kad oro užterštumo taip greitai pašalinti nepavyks: „Išmetamųjų dujų problema sunkiai sukontroliuojama šiuo metu,“ - pastebėjo Prezidentas.
Buvęs valstybės vadovas teigė, kad Lietuvos aplinkosaugos sistema intensyviai pradėjo domėtis 1972 metais. Tada ir vėliau jam daugiausiai nerimo kėlė geriamojo vandens kokybė. V. Adamkus pastebėjo, kad tuo metu Lietuvoje nebuvo pareigūnų, kurie būtų supratę ir tuo labiau galėję atsakyti į jam rūpimus klausimus. Panaši padėtis, anot jo, buvo ir kitose Baltijos šalyse. Visgi po Nepriklausomybės, pasak Prezidento, padėtis ėmė gerėti.
Kategoriškai nepritaria tiltui į Neringą
Galiausiai V. Adamkus tarp teigiamų netrukus Europos Parlamente dirbti pradėsiančio V. Mazuronio darbų paminėjo tai, jog pagaliau žmonės gali prieiti prie ežerų ir upių. Anksčiau jo netenkino padėtis, kai ežero nuoma metams tekainuodavo 15 Lt.
Taip pat V. Adamkus atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje turėtų greičiau mažėti šiferio stogų, kadangi ši medžiaga yra pavojinga sveikatai ir sukelia vėžinius susirgimus: „Viena iš onkologinių ligų priežasčių – šiferis. JAV regione, kuriame dirbau, privertėme keisti stogus. Ten šie darbai prasidėjo anksčiau.“
Nors kadenciją baigęs Prezidentas ir džiaugėsi gerėjančia situacija aplinkosaugos sistemoje, tačiau paminėjo vieną artėjančią grėsmę. Tai – tiltas į Kuršių neriją. V. Adamkus prašė daryti viską ir netgi pažadėjo savo pagalbą, kad tik tiltas neatsirastų. „Jis labiausiai pergyvena dėl Nidos“, - pokalbio metu ponia Alma atskleidė, dėl ko dabar labiausiai jos vyrui skauda širdį.
„Dėl tilto jūsų nuomonę supratom“, - sakė V. Mazuronis, taip pat manantis, kad Lietuva galėtų be jo išsiversti.
Ir čia pat jis paaiškino, iš kur apskritai kilo tilto idėja: „Susisiekimo ministerija pareiškė, kad pastačius suskystintųjų gamtinių dujų terminalą prie jo turės priplaukti dideli laivai ir dėl to bus stabdomas keltų kursavimas – nutrūks susisiekimas su Kuršių nerija. Paprašiau pateikti duomenis, kurie pagrįstų, ar taip bus iš tikrųjų. Bet pagrindimų iki šiol negavome. Reikia įvertinti visus argumentus. Aš manau, kad čia negalima skubėti“, - tikino V. Mazuronis.
V. Adamkus nenorėjo, kad Neringoje leistųsi lėktuvai
Taip pat V. Adamkus pripažino dėjęs labai daug pastangų, kad Neringoje nebūtų lėktuvų nusileidimo ir pakilimo tako. Visgi visai neseniai Neringos pušynuose jis atsirado. „Iš dalies aš dešimtmečiui buvau sustabdęs aerodromo įrengimą. Bet dabar padarė vis tiek. Kažkada pamačiau, kad jau pradeda kasti ir pradėjau domėtis, kas čia darosi. Tuomet pavyko pasiekti, kad to nebūtų“, - pripažino V. Adamkus.
Galiausiai L. Jonauskas pasiteiravo, ką V. Adamkus mano apie žuvitakių įrengimo perspektyvas Lietuvoje. Prezidentas teigė, kad JAV šia tema yra parengta daugybė mokslinių darbų, kurie įrodo, jog žuvitakiai padeda padidinti lašišų populiaciją. „JAV yra milžiniškos studijos – galiu tarpininkauti. Juos tikrai verta įrenginėti. Tai yra veiksminga. Ir tai nėra naujiena – tai išbandyta. Lašišoms to tikrai reikia“, - sakė V. Adamkus.
Pokalbio pabaigoje V. Mazuronis palinkėjo Prezidentui sveikatos: „Nesu medikas, bet žiūrėdamas į jus po tokių ilgų procedūrų, galiu pasakyti, kad atrodote labai gerai.“
„Atlaikysiu – nepasiduosiu“, - geros nuotaikos neslėpė V. Adamkus.
GRYNAS.lt primena, kad garbingiausias Aplinkos ministerijos apdovanojimas „Už visuomeninę veiklą“ skiriamas visuomeninėms, nevalstybinėms organizacijoms ar jų nariams ir kitiems asmenims už aktyvią visuomeninę veiklą rūpinantis sveika ir švaria aplinka, saugant kraštovaizdį, ekosistemas, gamtos vertybes, biologinę įvairovę, atkuriant gamtos išteklius, mažinant energijos sąnaudas ir klimato kaitos poveikį aplinkai.
V. Adamkaus gyvenimas glaudžiai susijęs su aplinkosauga. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jis gavo pakvietimą dirbti JAV Aplinkos apsaugos agentūroje. V. Adamkui teko vadovauti aplinkos apsaugos mokslinio tyrimo centrui. Vėliau jis buvo paskirtas penktojo regiono Aplinkos apsaugos agentūros administratoriaus pavaduotoju, o 1981 m. pradėjo eiti šio regiono Aplinkos apsaugos agentūros administratoriaus pareigas.
