- Gerbiamas ministre, pokalbį norėčiau pradėti nuo tvoromis aptvertų Lietuvos upių ir ežerų. Ką jau klabėti apie periferiją, jei metalinės tvoros kausto Vilniaus centre tekančios Vilnelės dalį ties Užupiu (pateikiu nuotraukas, - red. past.). Ką daryti žmogui priėjusiam spyna užrakintus vartus: skambinti pareigūnams ar poilsiui susirasti kitą vietą?

- Juokaujant galima pasakyti taip: paskambinus taip greitai niekas neatvažiuos. Jau geriau kitos vietos pasiieškoti. O apskritai buvo padaryta didžiausia klaida privatizuojant žemę. Man atrodo, kad estai ėjo teisingesniu keliu.

Jie pirmiausia išskyrė teritoriją viešam naudojimui. O visą likusią teritoriją buvo galima grąžinti ar parduoti. Mes padarėme priešingai. Pirmiausia viskas išdalinta – nieko neliko. Kai susizgribta, kad kažkas negerai, buvo priimta tvarka, kad 5 m. atstumu turi būti laisvas praėjimas prie vandens.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis
Pasitaiko, kad piktybiškai užtveriami keliai (prie vandens – red. past.). Tokiems reikia be gailesčio skelbti karą. Už chuliganišką ir nachališką teritorijų užgrobimą reikia bausti.

Įstatymo lygmenyje įskelta blogio kibirkštis. Jeigu žmogus turi sklypą, neabejotinai jį tvarko, prižiūri. O mes pasakome, kad toje teritorijoje gali bet kas lankytis. Juk pasitaiko visko: toje teritorijoje geriama, šiukšlinama ir pan. O tada savininkas turi viską sutvarkyti. Šiuose jų argumentuose yra logikos. Konfliktas nėra vienareikšmis. Dabartiniu įstatymu buvo bandoma spręsti situaciją, bet vis tiek konfliktas užprogramuotas.


- Sakote, kad situacija nevienareikšmiška, tačiau teisės aktai reglamentuoja, kad nelegalios tvoros negali trukdyti prieiti prie vandens. Bet, atrodo, žemės savininkams tai mažiausiai rūpi...

- Tvoros turi būti griaunamos. Yra toks įstatymas ir juo reikia vadovautis. Žinoma, kontrolė turi būti didesnė. Formaliai viskas labai paprasta: turi būti pranešta, kad nusižengta įstatymui. Tada surašomas aktas ir žmogus nubaudžiamas. Jis turi būti įpareigotas nelegalų statinį nugriauti, o jei to nepadaro, tvora vis tiek turi būti nugriauta.


- Nors ir yra sukurtas mechanizmas, tačiau jis šlubuoja. Jūsų iniciatyva žymiai padidintos baudos brakonieriams. Galbūt tokį pat sprendimą reikėtų taikyti ir kovojant su nelegaliomis tvoromis?

- Per visus darbus iki tvorų dar nepriėjome, bet prieisime. Po interviu būtinai pasidomėsiu apie galimas poveikio priemones, priverčiant savininkus taip padaryti (nugriauti tvorą – red. past.). Taip pat detaliau pasidomėsiu nuobaudų sistema. Jeigu paaiškės, kad įstatymo nepažeidinėjimui reikalingas didesnis ekonominis suinteresuotumas, tai mes pasiūlysime tas priemones įteisinti įstatyminiu aktu. Be to, pasitaiko, kad piktybiškai užtveriami keliai (prie vandens – red. past.). Tokiems reikia be gailesčio skelbti karą. Už chuliganišką ir nachališką teritorijų užgrobimą reikia bausti.

- GRYNAS.lt atkleidė išryškėjusią takoskyrą tarp Neringos mero Dariaus Jasaičio ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės. Politiko pateikti Kuršių nerijos modernizavimo pasiūlymai R. Baškytei kelia siaubą. Ji nori, kad žmogaus invazija Neringoje būtų kuo mažesnė. Kurią pusę palaikote?

- Man atrodo, kad visi sutinka, jog Neringos unikalumą reikia išsaugoti. Su tuo sutiktų ir Neringos meras. Aš sakau, kad Neringa ir toliau turi būti unikalus kampelis. Reikia išsaugoti tas vietas, kurios suteikia jai tą unikalumą. Bet sprendžiant, kokia apsauga turėtų būti, aš pasigendu diskusijos. Reikia ieškoti optimalaus varianto. Šią teritoriją reikia saugoti, bet vis tik turime neužmiršti, kad šitoje vietoje visada gyveno ir gyvena žmonės.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis
Šitoje vietoje nereikia kartais perlenkti. Iš architekto XXI a. reikalauti XIX a. statinių, mano asmenine nuomone, nėra teisingiausias variantas.

Yra nesutarimas dėl kultūros centro „Agila“ rekonstrukcijos projekto. Pas mane buvo atvykę architektai. Gabių vaikinų nuomone, tai visiškai (Nidoje – red. past.) derantis projektas. Tik tiek, kad modernus sprendimas. Tačiau Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuomonė kitokia.

Man atrodo, kad ji nori, jog Neringoje aplinka ir architektūra būtų kuriama pagal buvusių statinių formą, o naujos medžiagos tarsi disponuoja su gamta. Tačiau per daug laiko mums ima atrodyti, kad senieji statiniai su gamta daug geriau dera. Jeigu žiūrėtume į šimtmečių perspektyvą, visada atrodo, kad tai, kas padaryta seniau, yra geriau. O jei statom šiandien, atrodo, kad kažkas ne taip. Bet praeis 100 metų ir viskas pasikeis.

Aš manau, kad dialogas tarp nacionalinio parko ir architektų turėjo būti ne toks, koks buvo: nepatinka – šito nebus; gali būti tik taip, o ne kitaip. Žinoma, gali būti keliami pastato tūrio, medžiagų reikalavimai ir pan., bet architektas turi teisę projektuoti XXI a. mąstymu. Reikia nebijoti kokybiškų gerų sprendimų. Šitoje vietoje nereikia kartais perlenkti. Iš architekto XXI a. reikalauti XIX a. statinių, mano asmenine nuomone, nėra teisingiausias variantas.

Taip pat man nesuprantamas karas dėl kelio tiesimo. Kelias reikalingas – dabartinis siauras. Kodėl ne? Taip pat Neringoje pradėtas statyti aerodromas. Norima, kad jis būtų pritaikytas nedideliems lėktuvams. Aš manau, kad tas dalykas galimas. Nemanau, kad tai labai pakenktų.


- R. Baškytė taip pat sakė, kad valstybė nepajėgi sukontroliuoti nelegalių statybų Neringoje. Jos žodžiais tariant, leidus pastatyti 7 kambarių motelį jų skaičius stebuklingai išauga iki 15-os. Todėl Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nėra linkusi lengva ranka išdavinėti leidimų. Kaip vertinate naujas statybas Neringoje?

- Man atrodo, kad tai daugiau emocionalus pasakymas ne iki galo pamąsčius. Tokiu atveju mums visiems reikėtų nukapoti rankas, nes kažkas rankomis vagia. Neduok, Dieve. Teiginiai, kad negalima sukontroliuoti (statybų – red. past.), yra neteisingi. Ne tik turim, bet ir galim sukontroliuoti. Nekontroliavimas prasideda, kai atsiranda neprotingi draudimai. Nemanau, kad reikia kažko neleisti, nes kažkas kažką apgaus arba pavogs.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis
Klausimą reikia adresuoti ne man, o finansų ministrui Rimantui Šadžiui. Šiandien mums labai aiškiai pasakyta, kad didesnio finansavimo nei viena ministerija negaus. Dar netgi grasina apkarpymu.


- Nors gamtosaugininkai ir reikalavo vadinamųjų Preilos botelių nugriovimo, Vyriausybė su jų savininkais sudarė taikos sutartį. Tačiau ar tai netaps precedentu naujoms nelegalioms statyboms?

- Yra Kuršių nerijos tvarkymo planas. Jis gali patikti daugiau arba mažiau, bet mes turime jo laikytis. Mes privertėme, kad boteliai, neatitinkantys reikalavimų, būtų rekonstruoti: atstatyti į tą lygį, kad neprieštarautų tvarkymo planui. Palaiminome taikos sutartį su sąlyga, kad bus įrengti liepteliai, uosto infrastruktūra ir pan.
Preilos boteliai

Juodkrantėje restoraną nugriovėme, bet, mano nuomone, Lietuvoje esame turėję ir prastesnių architektūrinių sprendimų. Toje pačioje erdvėje matome 1960-ų silikatinius garažus apgriuvusius, o nugriaunam naujus pastatus, siekdami idealios harmonijos... Nesusitvarkom su akivaizdžiu darkymu. Dėl silikatinių statinių nėra ko diskutuoti – jie viską darko. Nerandam galimybių, kaip tas problemas išspręsti. Tai žmones piktina.


- Aplinkos ministerija užsitraukė brakonierių nemalonę dėl padidintų baudų. Tačiau griežtesnė tvarka prisideda prie gamtos išteklių išsaugojimo. Nepaisant to, nerimą kelia tai, kad trūksta aplinkosaugininkų, kovojančių su brakonieriais. Ar nėra numatyta didinti jų skaičiaus?
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis
Aš parašiau labai aiškiai, kad jei situacija Kaune nesikeis, už tai asmeninę atsakomybę turės prisiimti vadovas.

- Klausimą reikia adresuoti ne man, o finansų ministrui Rimantui Šadžiui. Inspektorių yra tikrai nedaug. Mano nuomone, jų reikėtų daugiau. Esmė ta, kad etatų skaičių lemia finansai. Šiandien mums labai aiškiai pasakyta, kad didesnio finansavimo nei viena ministerija negaus. Dar netgi grasina apkarpymu.

Todėl mes pasirinkome kitą kelią. Stengiamės maksimaliai suefektyvinti tas pajėgas, kurias turime. Greta baudų kuriame inspektorių skatinimo sistemą. Žinoma, skatinimo fondą reikia didinti. Be to, keldami techninį aprūpinimą, rūpinamės inspektorių darbo sąlygų gerinimu. Šiandien inspektorius neturėtų tupėti po krūmu ir laukti, kol įtartinas žvejas ateis kažko daryti. Šiandien turėtų būti mini kameros ir inspektorius telefone turėtų matyti vaizdą. Taip pat griežtiname ir kontrolę. Didžioji inspektorių dalis yra fanatikai, bet visko pasitaiko.

- Aplinkosaugininkams padeda ir neetatiniai inspektoriai. Tačiau Kaune pastaruoju metu jie patenka į kontraversiškas situacijas. Vasarą du gamtos sergėtojai su medžiokliniais šautuvais pasirodė miške, o rugsėjo pradžioje notaru dirbantis neetatinis inspektorius nesilaikė medžioklinio šautuvo gabenimo taisyklių. Kaip, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vertinate jų darbą?

- Neetatinių inspektorių idėją vertinu labai gerai. Tai yra vienas iš žmogiškųjų resursų. Tokiu būdu visuomenė įtraukiama į kontrolės procesą. Šį procesą reikia skatinti. Kuo į šią veiklą įsijungs daugiau žmonių, tuo bus geriau.

Žinoma, visko pasitaiko. Sugriežtinome taisykles: jei žmogus baustas už gamtos apsaugos taisyklių pažeidimą, jis niekada negalės būti neetatiniu inspektoriumi. Turi būti dar labiau suaktyvintas kontrolės mechanizmas. Tie du inspektoriai buvo išbraukti iš sąrašų. O naujausiu atveju bus tas pats.

- Neetatinių inspektorių vardą suteršę žmonės buvo pavaldūs Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko, turėjusio užtikrinti, kaip įtariama brakonieriavusių neetatinių inspektorių kontrolę, likimas vis dar neaiškus. Kaip apkritai vertinate Kauno RAAD darbą?

- Visų Lietuvos RAAD veiklą vertiname labai principingai. Pasakysiu tiesiai: situacija Kaune man kelia nerimą. Esu išsiuntęs oficialų raštą Kauno RAAD vadovui, kuriame pranešiau, kad, mano manymu, situacija Kaune yra negera. Signalų gauname pakankamai daug. Informacijos visuma man kelia didelį nerimą.

Aš parašiau labai aiškiai, kad jei situacija Kaune nesikeis, už tai asmeninę atsakomybę turės prisiimti vadovas. Kalbant apie Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovą, sprendimo dar nėra. Jo elgesį turi įvertinti Kauno RAAD vadovas. Aš laukiu vertinimo. Įrodymų, kad jis elgėsi neteisėtai nėra, bet abejonių dėl darbo organizavimo yra. Laukiame RAAD vadovo vertinimo, o tada žiūrėsime.


- Padidėjus baudoms pričiuptiems brakonieriams gali kilti pagunda „susitarti“ aplinkosaugininkui pasiūlius pinigų. Kaip kovojate su korupcija?

- Pajuokausiu: kai pakėlėme baudas, netgi bandant išsipirkti, tai kainuoja žymiai daugiau. Čia yra problema kaip ir kitose srityse. Turi neapsimokėti inspektoriui imti kyšio. Todėl, kaip ir sakiau, kuriamas ekonominio skatinimo mechanizmas.

Svarstėme, kad iš brakonieriaus konfiskuoto daikto piniginė dalis galėtų atitekti jį sulaikiusiam aplinkosaugininkui. Tačiau iškyla juridinių klausimų. Teisminiai procesai gali užtrukti kelis metus, o žmogų reikia skatinti iš karto. Todėl kuriame skatinimo fondą. Be to, turi būti kontrolės mechanizmas. Turime kontrolės skyrių ir visus signalus tikriname. Specialistai turi tikrinti operatyvinę medžiagą, o mes (susikompromitavusius pareigūnus – red. past.) mesime iš darbo. 

Ačiū už pokalbį!