Vis labiau šylant orams ir vandens temperatūrai, prie vandens telkinių traukia ne tik žvejai su valtimis, bet ir ekstremalaus sporto mėgėjai, pasikinkę vandens motociklus ar greitus katerius.
Vandens motociklais Lietuvoje plaukioti draudžiama visuose vandens telkiniuose, išskyrus keturis – Baltijos jūrą, Drūkšių ežerą, Kauno hidroelektrinės ir Elektrėnų tvenkinius. Gamtosaugininkai teigia, kad anksčiau įstatymų nesilaikydavo daugiau vandens motociklų savininkų, tačiau pažeidėjų pasitaiko ir dabar.
Birželio pradžioje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūra sulaukė pranešimo, kad Margio ežere plaukioja vandens motociklai. „Viena įmonė darė motociklų pristatymą. Anksčiau šiame ežere plaukioti buvo leidžiama, todėl žmonės tikino, kad tiesiog nežinojo. Vis dėlto tos įmonės, kuri organizavo tokį pristatymą, direktorius buvo nubaustas“, – LRT.lt pasakojo Trakų rajono agentūros vedėjas Zigmantas Butvilas.
Vandens motociklų sporto federacija: jaučiamės kaip atskira kasta
Birželį Nemune ties Birštonu įvyko ne vienerius metus organizuojamas Lietuvos vandens motociklų čempionatas. Pastaruosius kelerius metus jis sulaukia vis daugiau sportininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių. Vandens motociklų sporto federacija kviečia visus nebūti vandens chuliganais ir negadinti kitiems atostogų neleidžiant ramiai poilsiauti, bet energiją išlieti varžybose. Šiai idėjai įgyvendinti organizuojamas Lietuvos vandens motociklų slalomo čempionatas.
Vis dėlto federacijos atstovai teigia besijaučiantys ignoruojami, nes sąlygų treniruotis turi mažai.
„Esame pradėję diskutuoti su gamtosaugininkais, nes federacija norėtų turėti didesnių galimybių treniruotis ir rengti varžybas. Šiandien turime leidimą rengti treniruotes ir varžybas viename iš vandens telkinių Tauragėje. Turime nusižiūrėję ir daugiau vandens telkinių, todėl Aplinkos ministerijos prašysime leidimo. Norime, kad palengvintų sportininkų dalią“, – portalui LRT.lt komentavo Lietuvos vandens motociklų sporto federacijos prezidentas Tomas Gurkšnys.
Dažniausiai sportininkai esą treniruojasi Kauno ir Elektrėnų mariose, tačiau ne visiems patogu iki šių vandens telkinių atvykti. „Pavyzdžiui, Dzūkijoje nėra kur treniruotis, iš Šiaulių taip pat turi vykti prie jūros ar važiuoti į Kauną. Tai mus apriboja“, – dėstė T. Gurkšnys.
Jo teigimu, kaimyninėje Latvijoje vandens motociklai turi daugiau galimybių plaukioti: „Ten net yra vietos, kur galima užsipilti kuro, leidžiama plaukti upėse. Pas mus tikrinti nenori, todėl viską uždraudžia.“
T. Gurkšnys įsitikinęs, kad vandens motociklai gamtai nekenkia labiau nei bet kuris kitas laivas ar kateris. „Pritariu, kad jei telkinyje yra retų rūšių paukščių, uždraudžiame ir pamirštame. Bet šiuo atveju Lietuvoje vandens motociklai yra tiesiog ignoruojami – daug kur leidžiama plaukioti kateriais, o vandens motociklai išskiriami kaip atskira kasta“, – aiškino Lietuvos vandens motociklų sporto federacijos prezidentas.
Galima skirti daugiau vandens telkinių?
Gamtininko Andrejaus Gaidamavičiaus teigimu, vis daugiau žmonių įsigyja vandens motociklus ir daro spaudimą valdžiai, kad praplėstų vandens telkinių sąrašą, kur būtų galima naudotis šiomis transporto priemonėmis. „Lygiai tokia pati kova kyla ir dėl motorinių valčių su benzininiais varikliais, nes jos taip pat kelia didelį triukšmą“, – pridūrė gamtininkas.
Pasak jo, dėl keliamo triukšmo nemalonu ne tik gamtai, bet ir poilsiautojams: „Kai jūs maudotės ir šalia pralekia vandens motociklas, kyla ir nesaugumo jausmas. Atvažiavus į gamtą norisi ramybės, o kartais su vandens motociklais žmonės jaučiasi kaip pramogų parke. Iš tikrųjų turi būti ribojamos vietos, kur tai galima daryti.“
A. Gaidamavičiaus teigimu, daugeliui vandens paukščių ežeras yra natūrali buveinė ir, jei bus keliamas didelis triukšmas, paukščiai paprasčiausiai išnyks.
„Vokietijoje yra padaryta gražių projektų, kaip prie milžiniško ežero sutalpinti milijoną poilsiautojų ir paukščius – visas ežeras padalintas zonomis. Vienur galima plaukioti įvairiomis priemonėmis ir poilsiauti, o kitos pakrantės griežtai saugomos ir atskirtos. [...] Lietuvoje ima visą ežerą ir nustato, ar jame galima lakstyti vandens motociklais, ar ne. Galbūt didesnį vandens telkinį būtų galima paskirstyti į tam tikras zonas. Ten, kur nėra paukščių, galbūt būtų galima leisti plaukioti įvairiomis priemonėmis“, – siūlo A. Gaidamavičius.
Remiantis Aplinkos ministerijos informacija, savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti: mažesniuose kaip 10 ha ploto vandens telkiniuose; arčiau kaip 100 m nuo vandens telkinių krantų, vandens telkiniuose esančių salų krantų, maudyklų teritorijų, plūdurais pažymėtų nardymo zonų; upėse.
Portalui LRT.lt Lietuvos gamtos fondo specialisto Roberto Staponkaus pasiteiravus, kokį poveikį vandens motociklai daro žuvims, jis teigė: „Jei vandens telkinys yra didelis, poveikis yra minimalus. Yra ribojimų, kiek galima priartėti prie kranto, todėl atvirame plote poveikis nedidelis. Daugiau žalos padaroma, jei vandens telkinys yra seklus ir nedidelis. Vis dėlto didesniuose ežeruose tai, kas vyksta paviršiuje, nelabai juntama dugne. Mailius dažniausiai būna prie dugno arba sąžalynuose, kur yra mažesnė tikimybė pakliūti plėšrūnui.“
Baudos už aplinkosaugos sąlygų pažeidimus numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir siekia iki beveik 600 eurų.
