Psichologai tvirtina, kad žalia spalva ramina nervus, padeda atsikratyti įtampos, net skatina organizmo gynybines galias. Tai nuostabu – augalija ne tik suteikia jaukumo namams, bet ir teigiamai veikia sveikatą. Tačiau būtina viena sąlyga – patys augalai turi būti sveiki ir vešlūs.
Daržo žemė netiks
Substrato kokybė labai svarbi kambarinių augalų sveikatai ir augimui. Persodinimui neverta naudoti daržo žemės – ji ganėtinai alinama, joje gali būti per daug druskų. Norint patiems pasiruošti žemės, verčiau jos parsinešti iš miško – tiks derlingas sluoksnis po velėna. Tinkama žemė ir iš kurmiarausių: ji puri ir trąši, beveik be vabzdžių.
Tačiau pačių surinktą žemę reikia sterilizuoti, nes ji gali būti užkrėsta kenkėjais ar ligas sukeliančiais mikroorganizmais:
• nedidelis žemės kiekis puode (ne aukštesniame kaip 15 cm kraštais) 10 min. pakaitinamas vandens vonelėje, 85 laipsnių temperatūroje;
• žemė tokiomis pat sąlygomis pakaitinama orkaitėje, negilioje skardoje, ją pridengus folija. Kai skarda gilesnė, kaitinama ilgiau – iki 40–50 min.
Norint sutaupyti laiko, tinkamo substrato galima įsigyti specializuotose parduotuvėse. Praplėštą pakuotę, ją išeikvojus ne visą, patartina saugoti pridengus vėsioje vietoje, kad žemė neperdžiūtų.
Molinis ar plastmasinis?
Nedideli augalai persodinami į žemus indus, o aukšti ir turintys stiprias šaknis augalai – į gana gilius. Vazonas turi būti 3 cm platesnis už senąjį. Persodinus į per didelį indą, gali sutrikti gėlės žydėjimas ar augimas, o pernelyg gausiai laistant gali netgi žūti dėl drėgmės pertekliaus – supūva šaknys. Tokiu atveju reikia tuojau pat persodinti; pašalinti papuvusias šaknis, parinkti vos mažesnį indą.
Į dideles talpyklas nuolatiniam augimui sodinami tik brandūs, persodinimo nemėgstantys augalai (pvz., palmės). Jiems tik pakeičiami keli centimetrai viršutinio žemės sluoksnio.
Ginčas, koks vazonas yra geresnis – molinis ar plastmasinis, vyksta seniai. Apsispręsti tenka pačiam.
Plastmasės šalininkai giria nedidelę kainą, indų praktiškumą ir lengvumą. Vazonėlius patogu kabinti, nešioti laistant. Kita vertus, plastmasiniuose induose užsilaiko drėgmė, todėl dažnai laistomo ir tręšiamo augalo šaknys gali pradėti pūti.
Gėlių tokiuose vazonėliuose nepatartina laikyti prieš saulę – gali perkaisti. Iš dalies to galima išvengti parinkus šviesių atspalvių indą.
Keramikos šalininkai nurodo, kad medžiaga yra porėta, todėl vyksta oro kaita, išgarinamas drėgmės perteklius, išplaunamos kenksmingos druskos. Privalumu laikoma ir tai, kad vazonai ganėtinai sunkūs, neapvirsta atsitiktinai užkliudyti ar pūstelėjus skersvėjui, yra ilgaamžiai.
Tiesa, dėl keramikos porėtumo pro indo sieneles prasisunkianti drėgmė vėsina šaknų gumulą. Be to, ant sienelių kartais susidaro baltos druskų apnašos. Norint jų išvengti, gėles reikia laistyti minkštu vandeniu.
Reikia skirti keraminį indą nuo dekoratyvinio, skirto gėliapuodžiui papuošti. Tiesiog į juos sodinti negalima, nes jų sienelės visiškai nelaidžios orui, nėra drenažo skylutės.
Kaip pašalinti dėmes
Norint pašalinti baltas dėmes nuo keraminio vazono, jį reikia pamirkyti vandenyje su šiek tiek skalbimo priemonės, paskui kruopščiai nutrinti šepečiu standžiais šeriais.
Dėmes galima nuplauti vandeniniame tirpale su balikliu (10:1).
Nuplautas indas perplaunamas vandeniu ir išdžiovinamas saulėje.
Metas persodinti
Atėjo pavasaris, tačiau gėlė nepradeda augti net tręšiama ir esant tinkamam mikroklimatui? Substratas greitai išdžiūsta ir taip apraizgytas šaknimis, kad jos jau skverbiasi pro drenažo skylutes? O gal visai neseniai įsigijote gėlę, pasodintą durpėse? Visais atvejais akivaizdu, kad pats metas persodinti.
Paprastai gėlės persodinamos vieną kartą per metus, pavasarį. Jaunus, aktyviai augančius augalus dera persodinti dažniau, o judinti tuojau po gausaus žydėjimo – nepatartina. Dar reikia atsižvelgti į augimo pobūdį ir augalo būklę.
Greitai augančias, vešlią lapiją turinčias gėles (balzaminas, chlorofitus, tradeskantes, sanpaulijas) patartina persodinti vieną kartą per metus, o kartais net dažniau. Medėjančius augalus (palmes, šefleras), taip pat kaktusus, suaugusias orchidėjas geriau persodinti ne dažniau kaip kas antrus metus. Bet kokiu atveju svarbiausi kriterijai yra augalo būklė ir vazono žemės apraizgymas šaknimis.
Daugelis gėlininkų mėgėjų tvirtina, kad persodinimo sėkmė priklauso ir nuo Mėnulio fazės. Esą geriausia augalai auga persodinti pilnėjant Mėnuliui, jam esant Žemės (Jaučio, Mergelės, Ožiaragio) ar Vandens (Vėžys, Skorpionas, Žuvys) ženkluose.
Devyni žingsniai
Persodinimo procesas nėra sudėtingas, ypač turint patyrimo. Taigi kaip tinkamai persodinti?
• Augalas iš anksto (geriausia prieš parą, bet galima ir prieš kelias valandas iki persodinimo) palaistomas;
• pasiruošiama persodinimui – darbo vieta užklojama laikraščiais ar celofanu, atsinešami vazonai, žemė, medžio anglies, medinė mentelė ar peilis;
• vazonas išplaunamas. Naujasis, jeigu jis molinis, porą valandų (ar per naktį) pamirkomas vandenyje, kad prisigertų drėgmės – priešingu atveju ims drėgmę iš substrato, augalo šaknys gali perdžiūti;
• drenažo skylutė užžeriama 2 cm keramzito, plauto upės smėlio sluoksniu ar seno vazono šukėmis. Drenažo galima įsigyti ir specializuotoje parduotuvėje. Jeigu augalas jautrus drėgmės pertekliui arba indas per gilus, drenažo sluoksnis gali būti storesnis;
• ant drenažo sluoksnio žemė pilama taip, kad indo viduryje susidarytų kauburėlis;
• iš senojo vazono išimamas augalas. Patogiausia taip: iš viršaus pirštais prilaikant šaknų gumulą ir kartu augalo stiebą, vazonas apverčiamas. Iš anksto palaisčius, žemės su šaknų gumulu išsiima lengvai (prireikus galima lengvai pastuksenti dugną). Jeigu nepavyksta, peiliu perbraukiamos vidinės sienelės, o plastmasinis vazonėlis – tiesiog perpjaunamas;
• pirštais arba šepetuku nuo šaknų atsargiai nuvalomos žemės. Atidžiai apžiūrimos šaknys. Papuvusios nupjaunamos, pjūvio vieta apibarstoma medžio anglies milteliais (tiks ir sugrūstos aktyvuotos anglies tabletės). Augalas tvarkingai įleidžiamas į paruoštą vazoną, tolygiai paskirstant šaknis žemės paviršiuje;
• prilaikant augalą, kastuvėliu pamažu užberiamos žemės. Augalą stengiamasi laikyti vazono centre ir taip, kad jis galiausiai atsidurtų tame pačiame lygyje kaip iki persodinimo (šaknies kaklelio negalima visiškai užberti žemėmis), žemės lygis turėtų būti 1–2 cm iki vazono krašto. Kad substratas vienodai sutankėtų, vazoną galima lengvai pakratyti, žemes šiek tiek pirštais paspausti;
• augalas palaistomas (jeigu šaknys ne per daug nukentėjo nuo puvinio) ir maždaug savaitei pastatomas į pavėsį.
Kai žemės nekeičiamos, o augalas tik perkeliamas į didesnį vazoną, viskas paprasčiau: šaknų gumulas su žemėmis naujame vazone užpilamas šviežiu substratu. Taip gėlės persodinamos ramybės periodu, taip pat tie, kurie nemėgsta persodinimo.
