Lietuviams Žemės valanda jau 5 kartą primena ir kviečia atsakingai vertinti klimato kaitos, energijos švaistymo, atliekų kaupimo sąvartynuose ir kitas opias gamtos saugojimo problemas. Šiais metais akcijoje dalyvauja 12 Lietuvos savivaldybių.

„Prisijungdami prie „Žemės valandos“, parodykime, kad Lietuvai rūpi mūsų planetos ateitis ir mes esame atsakingi už jos išsaugojimą būsimoms kartoms. Atiduokime duoklę Žemei ir vieną valandą leiskime jai atsikvėpti. Kasdien pagalvokime, kaip galime efektyviau naudoti energiją, pasirūpinkime švarios aplinkos, Lietuvos miškų ir ežerų išsaugojimu“, - sakė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Citata
Sostinėje 20.30, užtemo miesto senamiesčio gatvių apšvietimas ir Gedimino prospekto šviesos, Katedros aikštėje įsižiebė akcijos organizatorių Vilniui dovanojama žvakelių mozaika. Iš beveik 1000 žvakelių bus sudėliotas Žemės valandos simbolis 60+ bei Europos žemyno kontūras, kurio skersmuo siekia 20 metrų.

Prie šios akcijos ragino prisijungti ir susivienijimo Žali.lt nariai.
„Mokslininkų skaičiavimai rodo vis didesniu greičiu artėjantį planetai pražūtingą scenarijų. Todėl neatidėliotinu šiandienos uždaviniu turi būti taršos mažinimas, siekiant išvengti visuotinio atšilimo 2 laipsniais. Tačiau Lietuvos politikai nuosaikiai vertina šiuos tikslus, argumentuodami, kad ES mastu į aplinką išmetama tik 12 proc. klimato kaitą lemiančių šiltnamio dujų kiekio. Žemės valandos metu norime pasakyti – užteks dairytis į šalis, laikas imtis sprendimų. Esame bendra planetos visumos dalis, o taršai neturint sienų, kiekvienas neapdairus veiksnys pražūtingas visiems“, – sako Susivienijimo koordinatorius Martynas Norbutas.

Pasak susivienijimo koordinatoriaus pavaduotojos Virginijos Vingrienės, šiandien žvakutes įžiebsiantys Žali.lt ne tik siųs žinutę politikams, bet ir primins, kad pokyčių pasiekti galime tik bendromis, visų žmonių, pastangomis. Tokios pastangos prasideda nuo labai paprastų sprendimų. Tereikia atminti, kad:

• 5 buitiniai prietaisai budėjimo režime sunaudoja tiek energijos, kiek ir įjungta 60 W lemputė;

• žemesnė skalbyklės/indaplovės vandens temperatūra sutaupo 80–90 proc. visos sunaudotos energijos;
• uždengtame inde verdamas maistas sutaupo apie 40 proc. energijos;
• 1°C sumažinta šildymo temperatūrą, lemia 5 - 10 proc. išlaidų mažėjimą, o išmetamo į atmosferą CO2 kiekį per metus sumažina iki 300 kg;
• išjungta 5-10 min. iki maisto ruošimo pabaigos elektrinė viryklė, sutaupo energijos;
• nešiojamasis kompiuteris sunaudoja iki 90 proc. mažiau elektros energijos nei stacionarusis;
• pasirinkus lipti laiptais, o ne važiuoti liftu, ne tik taupoma elektros energija, bet ir šiek tiek pasportuojama
• visuomeninis transportas, dviratis ar ėjimas pėsčiomis, o važiuojant automobiliu kooperavimasis su kaimynais ar draugais, ne tik apsaugo aplinką, bet ir taupo lėšas. Atminkime, kad kiekvienas sudegintas degalų litras į aplinką išskiria virš 2,5 kg CO2.

Renginiai Lietuvoje

Sostinėje  20.30, užtemo miesto senamiesčio gatvių apšvietimas ir Gedimino prospekto šviesos, Katedros aikštėje įsižiebė akcijos organizatorių Vilniui dovanojama žvakelių mozaika. Iš beveik 1000 žvakelių sudėliotas Žemės valandos simbolis 60+ bei Europos žemyno kontūras, kurio skersmuo siekė 20 metrų.

Druskininkuose Pramogų aikštėje grojo grupėd „Endllesroad“ ir „Lightsound“, Žemės valandos poilsiui užtemdytas visas miesto centras.

Panevėžys šiais metais paskelbtas Lietuvos kultūros sostine taip pat kvietė į renginius Laisvės aikštėje. Žemės valandos metu vyko teatralizuota inscenizacija: kolektyvo „Ugnies šokis“ pasirodymas, Šiaulių mušamųjų instrumentų kolektyvo „Ritmas kitaip“ būgnų koncertas.

Žemės valanda Panevėžyje

Renginio kviesliai – Panevėžio raj. Smilgių kultūros centro Perekšlių bendruomenės namų vaikų ir jaunimo pučiamųjų orkestras „Saulutė“.

Taip atrodė Žemės valanda Marijampolėje:
Žemės valanda Marijampolėje (Žymanto Mozūraičio nuotr.)

GRYNAS.lt kviečia skaitytojus atsiųsti nuotraukas, kaip Žemės valanda švenčiama jūsų mieste.

Nuotraukas siųskite paštu grynas@grynas.lt

Žemės valandą jau paminėjo ir kitos pasaulio šalys:

Apie akciją „Žemės valanda“

Žemės valanda prasidėjo nuo vieno miesto – 2007 m. Sidnėjuje pirmą kartą 2,2 milijonai žmonių išjungė šviesas, taip išreikšdami susirūpinimąklimato kaita. Vėliau ši akcija tapo globalia ir 2010 m. išplito jau po 128 šalis.

Dabar akcijoje dalyvauja 5 žemynai; 135 šalys, 5 200 miestai, 1 000 000 000 žmonių. Per pastaruosius ketverius metus „Žemės valanda“ iš aplinkosaugos kampanijos viename mieste tapo stambiausia pilietine akcija, kuri skatina viso pasaulio gyventojus susimąstyti apie klimato kaitą ir atsakomybę planetai.

„Žemės valandos“ kelionė aplink pasaulį trunka 25 valandas, 45 minutes.

Lietuvoje šiais metais akcija rengiama 5 kartą, ją organizavo „Socialinė sveikatos akademija".