Ne vienas Vilniaus gyventojas skundžiasi, kad jų kiemuose dygsta maži „narkotikų fabrikėliai“. Vilniečiai svarsto, kad želiančias kanapes pasėjo paaugliai ar narkotines medžiagas parduodantys asmenys. Tačiau specialistai skuba raminti, kad greičiausiai sėklų atnešė paukščiai.

Neapsikentė kanapių augimo kieme

Vilnietis Rimantas, gyvenantis ne taip toli nuo miesto centro, pasakoja, kad, vedžiodamas šunį, kiekvieną dieną mato šalia jo daugiabučio augančias kanapes.

„Nežinau, ar šios kanapės čia išdygo pačios, ar jas kažkas pasodino. Vakare galima matyti, kaip šioje vietoje renkasi jaunimas, rūko, geria. Su žmona svarstėme, gal jaunuoliai iš neturėjimo ką veikti užsiima kvailystėmis, negaliu tiksliai pasakyti“, – kalbėjo vyriškis. – „Galiu tik patikinti, kad kanapės ten auga kaip grybai po lietaus, nors kiemus tvarkantis kiemsargis kas keletą savaičių nušienauja žolę aplink gyvenamuosius namus.“

Išbarstė paukščiai

Vilniaus pedagoginio universiteto botanikė Teresė Jokšienė komentuoja, kad situacija kriminalo vis dėlto neprimena. Jos teigimu, kanapių sėklas labai mėgsta paukščiai. Galima spėti, kad jei šie augalai neuždengti, tai paukščiai, lesdami sėklas, dalį jų išbarsto. Taip pasisėja ir sudygsta dar daugiau kanapių, negu jų buvo anksčiau.
Danutė, pensininkė
Esu ne kartą mačiusi kanapes, augančias mūsų kieme, tačiau to nesureikšminu. Tik vis pasigirsta jaunų moterų kalbos, kad jaunuoliai aplink tą vietą vis sukasi. Žmonėms reikėtų labiau pasidomėti šiuo augalu, jis Lietuvoje turi gilias savo tradicijas, kol nebuvo naudojamas narkotikams gaminti.

Botanikė neatmetė galimybės, kad pasodinti kanapes galėjo ir žmonės, tačiau pabrėžė, jog asmenys, užsiimantys narkotinių medžiagų gamyba iš kanapių, jas augina specialiai tam pritaikytose patalpose.

Išdygs ir kitąmet

Paklausta, kokia tikimybė, kad kitais metais toje pačioje vietoje kanapių gali išdygti dar daugiau, T. Jokšienė nesiryžo konstatuoti, tačiau tokios galimybės neatmetė.

„Jeigu buvo moteriškų augalų ir sėklos subrendo, tai kitais metais vėl pridygs. Kanapės - vienmečiai augalai, tais pačiais metais išdygsta, užauga ir rudenį sunokina sėklas“, – kalbėjo botanikė.

Pavojingos narkotinės medžiagos

Yra žinoma, kad iš kanapių dalių gaminamas ir gerokai stipresnis narkotikas - hašišas.

„Yra išvesta daug įvairių kanapių veislių, kuriose narkotinių medžiagų kiekis skiriasi. Augalai tarpusavyje lengvai kryžminasi ir sunku pasakyti, kuriuose tų medžiagų yra daugiau. Tik tyrimai tai gali parodyti. Lietuvoje buvo įvairių nuomonių - kad čia augančios kanapės gali turėti narkotinių medžiagų, kiti teigė, kad tokių medžiagų nėra. Buvo atlikti specialūs tyrimai, išvadose teigiama, kad Lietuvoje augančiose kanapėse visgi buvo rastas nedidelis kiekis narkotinių medžiagų“, – nurodė T. Jokšienė.

Anot jos, nereikėtų įsivaizduoti, jog kanapė yra tik didžiulė blogybė, iš kurios galima gaminti narkotines medžiagas. „Kanapės yra labai naudingi augalai. Jie gražūs, greitai auga. Sėklos labai maistingos, turi daug baltymų, aminorūgščių, gali būti naudojamos maistui. Iš jų spaudžiamas vertingas aliejus. Dabar sėklos naudojamos paukščių lesalui gaminti. Iš kanapių gaunamas labai tvirtas, vandeniui atsparus pluoštas. Iš jo galima gaminti virves ir šiurkščius audinius“, – apie kitą kanapių paskirtį pasakojo T. Jokšienė.

Anksčiau iš kanapių buvo gaminami šiurkštūs jūreivių rūbai. Kanapės stiebai turi daug celiuliozės. Todėl iš augalo gaminamas ir popierius, taip mažiau sunaikinama medžių.

Taip pat vietoj apynių iš kanapių galima gaminti alų, tačiau Lietuvoje jis nepopuliarus tiek, kiek kitose užsienio valstybėse. Gaminami įvairūs lakai, dažai, brezentas, augalai naudojami statybos pramonėje. Kanapių smulkintomis sėklomis ir pienu buvo gydomas kosulys, šlapimo pūslės sutrikimai, kepenų ligos.

Ne tik Lietuvos, bet ir užsienio ūkininkai vertina pramonines kanapes dėl to, kad jos išnaikina iš dirvos piktžoles. Šiuo metu Lietuvoje auginti kanapes uždrausta ir už bet kokį kanapių auginimą baudžiama.


Gyventojai pavojaus nemato

GRYNAS.lt pasidomėjo, ką daugiabučių kiemo gyventojai mano apie kanapes, kurios netrukdomai auga ne tik jų gyvenamųjų namų kieme, bet ir kitur.

Sandra, studentė:

– Nors įsivaizduoju, kaip atrodo kanapė, tačiau tikrai nesu mačiusi nei savo, nei jokiame kitame kieme augančios. Gal ir keista būtų pamatyti tokį augalą, kurį, kiek žinau, auginti uždrausta. Tačiau pamačiusi savo kieme augančias kanapes, tikrai nieko nedaryčiau. Išlikčiau abejinga.

Algis, taksistas:

– Man atrodo, kad mūsų valstybėje yra daug didesnių problemų, nei augančios kanapės kokiame nors kieme. Be to, manau, kad daugelis žmonių net nesugeba atskirti kanapės nuo įprastos žolės. Niekas per daug į tai nekreiptų dėmesio.

Danutė, pensininkė:

– Esu ne kartą mačiusi kanapes, augančias mūsų kieme, tačiau to nesureikšminu. Tik vis pasigirsta jaunų moterų kalbos, kad jaunuoliai aplink tą vietą vis sukasi. Žmonėms reikėtų labiau pasidomėti šiuo augalu, jis Lietuvoje turi gilias savo tradicijas, kol nebuvo naudojamas narkotikams gaminti. Mano amžiną atilsį tėveliai, gyvenantys kaime, kanapių sėklomis šerdavo gyvulius. Girdėjau, jog kanapės gali būti ir puikus vaistas. Padėdavo ir žemės ūkiui – kanapės apsaugodavo nuo kurmių bei piktžolių išplitimo. Manau, kad tai perdėtos šnekos apie Lietuvoje augančias kanapes, kad jose gausu narkotinių medžiagų. Prieš 20–25 metus kaimuose augindavo kanapes vos ne kiekviename ūkyje ir niekas negaudė, baudų neskirdavo. Gal per daug baikštūs ir nutolę nuo realybės žmonės manantys, kad kanapė – tai tik blogis.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas auginant didelį kiekį augalų, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, laisvės atėmimu iki 5 metų.