Lukiškių aikštėje žolė ilgai nebuvo pjauta

Tuomet Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Savickienė teigė, kad pagrindinė kovos su erkėmis priemonė Vilniuje – šienavimas. Ji pripažino, kad vilniečiams erkės yra aktuali problema. Tačiau paaiškino, kad cheminės priemonės parkuose naudojamos nebus, nes tai savivaldybei būtų per brangu.

Visgi vilniečiai pastebėjo, kad laiku nupjauti žolę nespėjama. Į šią problemą socialiniame tinkle „Facebook" atkreipė dėmesį viena vilnietė.

„Mielas mere Remigijau Šimašiau, aš suprantu, kad Jūs turite svarbesnių reikalų, bet... Gal galite pasakyti, kada Lukiškių aikštėj paskutinį kartą buvo pjauta žolė? Ji rimtai ten jau beveik iki kelių... Šiandien renginys, o jausmas, lyg apleistam kaime“, - socialiniame tinkle šią savaitę rašė moteris.

Netrukus į šią žinutę atsakė ir pats miesto meras R. Šimašius. Anot jo, iki šiol savivaldybė neturi sudariusi eiliškumo, kada ir kur reikia pjauti žolę pirmiausia. Jo teigimu, toks planas turi būti kuo greičiau sukurtas.

„Dažnai gaunu laiškų ir pastebėjimų - čia žolė nepjauta, čia šiukšlės neišvežtos, čia duobės neužlygintos. Be abejo, visur turi būti tvarkinga ir gerai. Taip ir bus, kai išsikapstysim iš visų klampynių ir minų laukų. Tačiau mane iš tikrųjų neramina, kad savivaldybė neturi jokios sistemos, kuri leistų atsakyti kas, kur, kodėl ir kokiu eiliškumu tvarkoma. Ir netgi kas apskritai turėtų tvarkyti. O tada jau darbai vyksta bet kaip. Darbuotojai tik dabar pradeda suprasti, kad mes ne pirštais baksnosim, o normalios tvarkos ir kriterijų reikalaujame. Ir kad tai nėra įgeidis, kuris tuoj praeis. Tik tada bus galima tikėtis, kad darbai daromi ne tam, kad būtų „pinigai įsisavinami" bei „asignavimai išnaudojami", o tam, kad iš tiesų būtų tvarkinga, švaru ir gera. Ir pirmiausia ten, kur tai reikalingiausia daugeliui žmonių", - situaciją savo socialinio tinklo paskyroje paaiškino meras.

Baiminasi dėl erkių

Ketvirtadienį Lukiškių aikštėje jau ėmė darbuotis komunalininkai, kurie ilgą žolę nupjovė. Kaip bebūtų, kai kuriuose mikrorajonuose žolė taip pat ilgoka. Karoliniškėse gyvenantis skaitytojas Juozas sakė dar nematęs, kad šalia jo daugiabučio šiemet būtų pjauta žolė. Ir dėl to jis labai nerimauja.

„Iš tikrųjų tai man neramu. Juk pievoje žaidžia vaikai. Tokioje ilgoje žolėje gali būti erkių. Jei nepjaus tos žolės, tikrai apeisime erkėmis", - pasakojo vyras.

GRYNAS.lt savivaldybės paklausė, kokiu eiliškumu šią vasarą bus pjaunama žolė sostinėje.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Mikalauskienė GRYNAS.lt aiškino, kad žolės pjovimo tempai sulėtėjo dėl lietaus.

„Lukiškių aikštėje, kaip ir kituose miesto skveruose, numatytas žolės pjovimas iki 15 kartų per sezoną t.y. 2 kartus per mėnesį. Dabar vykdomas jau antras šienavimas, tačiau dėl gausaus lietaus vejų pjovimo tempas sulėtėja, nes lietui lyjant negalima kokybiškai jų nupjauti", - teigė I. Mikalauskienė.

Anot savivaldybės atstovų, kad ilgoje žolėje nesiveistų erkės, gatvių skiriamosios juostos ir kelkraščiai bus šienaujami 5 kartus. Žolė centrinės miesto dalies skveruose ir aikštėse pjaunama 15 kartų, kiemuose – 3 kartus, neužstatytose teritorijose - 2 kartus per vasaros sezoną. Vykdoma atidi priežiūra parkų teritorijose. Vingio Pasakų, Lūžių, Spalvotų šaltinių, Markučių parkuose, Santuokų rūmų, Cvirkos, Misionierių skveruose žolės šienavimas vasaros sezonu vykdomas ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį. Bernardinų sodo parke - 3 kartus per mėnesį.

Kituose miško parkų (valstybinio miško) objektuose (pakelės, pamiškės, miško aikštės, nepriskirti atidžios priežiūros kategorijai miško parkai) šienavimas vykdomas ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį.

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Povilas Ivinskis GRYNAS.lt yra sakęs, kad žolės šienavimas yra labai svarbus būdas kovojant prieš erkių židinius.

„Erkių židinius galima kažkiek apmažinti, bet iš viso išnaikinti yra labai sunku. Tiesiog reikia pjauti žolę, be to, benamiai gyvūnai jas atneša į urbanizuotas teritorijas: parkus ir miestus. Jos juk nėra labai judrios ir pačios ten neateitų, dėl to, reikia rūpintis veja“, - yra teigęs P. Ivinskis.