Tokiu būdu tikimasi surinkti bent dalį lėšų, reikalingų Lietuvos bei Latvijos miškininkystės srities mokslininkų kuriamai studijai, kurioje bus pateikiami tinkamiausi išdegusio miško atkūrimo metodai. Ištyrus šią vietovę bus galima efektyviai atsodinti medynus bei užkirsti kelią tokiems gaisrams kilti ateityje.
„Pavasarį įvykęs gaisras, suniokojęs miškus Smiltynėje, sukrėtė ne vieną lietuvį. Mūsų inicijuota „Indiegogo“ kampanija suteikia progą kiekvienam padaryti gerą darbą ir paaukojant projektui nors nedidelę sumą, prisidėti prie Neringos išsaugojimo. Neringa yra artima ir svarbi ne tik kiekvienam lietuviui, bet ir pamėgta poilsiautojų iš kaimyninių valstybių. Po rudens pradžioje įvykusios Žaliosios politikos instituto suburtų mokslininkų darbinės sesijos, kurios metu apžiūrėta išdegusi miškų teritorija, šiandien jau dirbama su ekspertinėmis išvadomis, kurias tikimasi pristatyti jau netrukus“, – sakė Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas.
Visi norintys paaukoti ir prisidėti prie projekto „Išsaugokime Neringą“ gali tai padaryti spustelėję ŠIĄ NUORODĄ.
2014 metų balandžio 25 dieną Kuršių nerijoje įvykusio gaisro metu išdegė apie 130 hektarų miško. Skaičiuojama, kad padaryta apie 46 mln. litų žala. Šis gaisras padarė milžinišką žalą visoms ekosistemoms, gyvūnijai, miškams, esantiems Kuršių nerijoje, kuri turi UNESCO saugomos teritorijos statusą. Gaisro padariniams likviduoti Vyriausybė liepos pradžioje skyrė 62 tūkstančius litų iš rezervo.
Dalis lėšų taip pat gauta pardavus kalnapušių nuodėgulius biokuro bendrovei.
Po gaisro svaidytasi kaltinimais, kodėl į pirmąjį židinį nebuvo operatyviai sureaguota. Tačiau dauguma gamtosaugininkų, saugomos teritorijos darbuotojų sutarė, jog vis tik be žmogiškojo faktoriaus tragediją nulėmė ir teritorijoje augančios kalnapušės. Šios rūšies išsausėję medžiai gali įsiplieksti it degtukas. Todėl planuojama teritoriją atsodinti kitos rūšies medžiais, kuri rūšis čia geriausiai tiktų - ir turėtų parodyti būsimas lietuvių ir latvių miškininkystės mokslininkų tyrimas.
Netrukus po gaisro griebtasi įvairių saugos priemonių - uždrausta poilsiautojams vaikščioti smiltynės miškuose.
