V.Rykštaitė: ausų krapštukų kriminalas

Šiandien turbūt jau mažai kas naudojasi senomis geromis enciklopedijomis. Informacija keičiasi greitai, daugybę dalykų galime sužinoti apie juos „pagūglinę“, arba tiesiog pasitarę su aplinkiniais. Štai, viena bičiulė vis nesiliauja manęs švietusi sveikatingumo temomis: „Šitie skalbimo milteliai sukelia vėžį (nuoroda į informacijos šaltinį – gudragalvių mamų internetinis puslapis, su patyrusiomis liudininkėmis).

Bananai apskritai nuodingi žmogui (ajurvedinis gandas, taip pat iš interneto), o štai moksliniais tyrimais įrodyta, kad pienas mažina kalcio pasisavinimą žmogaus organizme (kokie mokslininkai, iš kur – neaišku). Ir jokiu būdu negalima pirkti pomidorų skardinėse, nes šiems reaguojant su metalu išskiria kancerogenines medžiagas (sakė draugės mama, o ji juk medicinos sesuo!).

Visi sojos produktai – genetiškai modifikuoti, o tokie tat sukelia nevaisingumą (sakė kita pažįstama, niekaip negalinti pastoti).“ Patį netikėčiausią pareiškimą draugė pasiliko pabaigai.

„Tikiuosi tu žinai, kad negalima valgyti daugumos termiškai neapdorotų žalių lapinių daržovių? Nepaisant to, ką sako žaliavalgiai, mokslininkų teigimu, pavyzdžiui špinatuose, yra daugybė kenksmingų medžiagų, kurios organizme jungiasi į nereikalingus hormoninius darinius. Norint to išvengti, špinatus būtina apvirti...“ – baigia paskaitą su visažinės išraiška veide.

Ar girdėjote, apie ausų krapštukų daroma žalą?

Tačiau labiau nei draugės paistalai, man nerimą kelia nūdienos informacijos šaltiniai. Juk visus kaimynių, močiučių ir eksperimentuotojų bičiulių argumentus nusveria neabejotinas autoritetas. Tai bet koks sakinys, prasidedantis „Mokslininkų teigimu...“ Anksčiau tikėję kunigų pamokslais sekmadieninėse mišiose, dabar žmonės kone aklai pasitiki spausdintu žodžiu ir niekam nematomais, negirdėtais mokslininkų fantomais.

Nežinau kiek iš draugės išvardintų grėsmių yra tiesa (čia vėl gi, derėtų pasikonsultuoti su gerbiamais mokslininkais), tačiau norėdama išmėginti visuomenės patiklumą neseniai atlikau nedidelį socialinį eksperimentą: visiems savo elektroninio pašto adresatams išsiuntinėjau tokį laišką, apie ausų krapštukų daromą žalą. Ten pateikiau ir metus, kada buvo įkurta pirmoji ausų krapštukų gamintojų įmonė, ir kaip jie naudojosi propagandine reklama, ir gydytojų pavardes, bei nuo klausos sutrikimo nukentėjusių žmonių skaičių. Bėda visgi ne ausų krapštukuose - absoliučiai visus faktus išgalvojau pati. (Tekstas apie ausų krapštukus tebuvo ištrauka iš knygos „Kostiumų Drama“ skyriaus apie informacinę propagandą).

Tačiau labiausiai nustebino tai, jog po poros mėnesių interneto paieškos žiniatinklyje įrašiusi frazę „ausų krapštukų kriminalas“ pamačiau, jog mano laiškas nukeliavo toliau nei tikėjausi. Tuo metu tekstas jau buvo publikuotas net vienoje oficialioje sveikatingumo ir ekologijos svetainėje.

Kuo tikėti?

Nežinia, kur dabar ieškoti kaltų. Ar peikti svetainės redaktorių, kuris nepasidomėjo faktais, ar žmones, aklai patikėjusius laišku, ir pareigingai skleidusius „žinią“, ar tuos nelemtus krapštukus. Tačiau svarbiausia, turbūt, visiems, ypač mėgstantiems dalintis „informacija“ įsiminti šią pamoką. Toli gražu ne viskas, kas atsiranda mūsų pašto dėžutėse, internetinėse svetainėse ar net viešojoje spaudoje yra tiesa. Ne viskas, ką matome reklamose, yra sveika ar gera. Ne viskas, apie ką mus įspėja visažiniai bičiuliai ar internete rašinėjantys gudragalviai mokslininkai, yra kenksminga ar bloga.

O norint išgirsti sveiko proto balsą visai nesvarbu, ar ausis valysite tais nelemtais ausų krapštukais ar plausite pirštais. Bet prieš vartodami bet kokią informaciją būtinai pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Štai mano minėtas propagandinis laiškas: 

„Vieną rytą šešiasdešimtmetis Stevenas Hobsas suvokė, jog mato judant savo žmonos lūpas, bet negirdi, ką ji sako. Išsigandęs vyras nuskubėjo pas gydytojus. Atlikus tyrimus paaiškėjo, jog Steveno ausyse yra per dešimtmečius prisikaupusių išskyrų kamščiai. Daktarams sėkmingai pavyko išvalyti kairiąją paciento ausį, tačiau likusį gyvenimą klausydamasis pašnekovo jis visada turės pasukti galvą – mat dešinė Steveno ausis buvo užpūliavusi ir tai negrįžtamai pažeidė jo ausies būgnelį. Kitaip tariant, vyras liko pusiau kurčias.

Perskaitęs frazę „sieros kamštis“ dažnas pagalvotų, kad ponas Hobsas tiesiog nesivalė ausų. „Priešingai, – teigia dvidešimt metų otorinolaringologu dirbantis John Allen. - Aš vis kartoju savo pacientams, kokie žalingi yra ausų krapštukai. Gamtoje nėra tokio dalyko, kurį mes turėtume kišti į ausis, išskyrus, aišku, savo pirštą. O šiaip užtenka jas praskalauti vandeniu. Ausų krapštukai suteikia švaros įspūdį, tačiau iš tiesų jie yra pernelyg smailūs ir siauri.

Taigi, vienintelė reali jų funkcija iš tiesų yra nustumti nešvarumus gilyn į ausies ertmę. Daugelis žmonių nežino, jog ausų krapštukai rinkoje egzistuoja vos trisdešimt penkerius metus. 1971 metais šiam produktui pasirodžius parduotuvių lentynose žmonės vis dar buvo įtarūs, vadinasi – sąmoningi. Tačiau palaipsniui didžiulę įtaką krapštukų paklausai turėjo reklama. To pasekmė dabar yra vis didėjantis neprigirdinčių pacientų skaičius. Tačiau man baisiausia yra tai, jog motinos užtikrintai grūda krapštukus į ausis savo kūdikiams, taip paankstindamos jų riziką vėliau apkursti,“ – teigia Daktaras Allen. 

Praėjusiais metais vien Didžiojoje Britanijoje buvo užregistruota daugiau nei 200 000 pacientų, besiskundusių klausos sutrikimais. Tačiau daugybė žmonių vengia eiti pas gydytojus, ignoruoja savo negalavimus arba bando gydytis buitinėmis priemonėmis. “Klausa besiskundžiančių žmonių skaičius visada yra didelis,– sako Daktaras Allen. - Problema yra ta, jog dažniausiai jie ateina pas gydytoją tuomet, kai sveikatos sutrikimas jau gerokai pažengęs. Mano, kad daktaro pareiga yra ne tik gydymas, bet ir ligų prevencija. Būtent todėl aš noriu atkreipti žmonių dėmesį į jų klaidingus higienos įpročius ir ausų krapštukų žalą.“

Po šio interviu gydytojas J. Allen neteko darbo. Iš pradžių straipsnį ketino spausdinti dienraštis „The Times“, tačiau likus porai dienų iki publikacijos redaktorius jį atšaukė. Žurnalistui, kurio vardas dėl suprantamų priežasčių šitame laiške neatskleidžiamas, buvo pasakyta, jog jo rašinys yra „klaidinantis“. Ta pati istorija pasikartojo su „Evening Standard“ ir kitais populiariais dienraščiais.

Vien praėjusiais metais kompanijos „Jobson & Jobson“ ausų krapštukų apyvarta JAV ir Europoje siekė pusę milijardo JAV dolerių.
Jie nenori, jog mes žinotume tiesą. Tačiau žurnalisto pareiga yra ją pasakyti.

Persiųsk šį laišką kuo daugiau žmonių, kurie tau rūpi. Persiųsk ir tiems, kurie nerūpi. Tiesa yra svarbiau.“