Tiesa antruoju lėšų panaudojimo punktu po straipsnio džiaugėsi retas žvejas: „vėl kažkam į kišenę!“, „apgavo!”, „kas per studijos už 1,4 milijono?” - netilo komentarai ir redakcijos pašto dėžutė.
Tirti išteklius įpareigoja įstatymas
GRYNAS.lt domėjosi, kokius tyrimus už šią sumą ketinama atlikti ir kuo jie bus naudingi Lietuvos žuvims bei žvejams.
Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas teigė, jog Aplinkos apsaugos programos lėšos dar nepaskirstytos, taigi kol kas neaišku, kuriems konkrečiai tyrimams jos teks.
Gamtos išteklių skyriaus vedėjas teigė, jog lėšų paprašyta ir nedideliems lankstinukams, kuriuos žvejai mėgėjai gautų nemokamai. Juose būtų užrašyta pagrindinė informacija: kokio ilgio, dydžio žuvis galima imti, kokioms žuvims ir kada galioja draudimai jas žvejoti. Žvejas galėtų visuomet turėti tokią informaciją kišenėje.
Didžioji dauguma vandens telkinių nualinti buvo jau prieš dešimtmetį
Viena iš šiuo metu Lietuvoje egzistuojančių problemų – plačiažnyplių vėžių ligos. Vėžių populiacija sparčiai kinta, nes kai kuriuose vandens telkiniuose jie išgaišta dėl kol kas nežinomų ligų. Taip pat vandens telkiniuose sparčiai veisiasi invazinės vėžių rūšys – juos reikia kontroliuoti.
Aplinkos ministerijos atstovas teigė, jog vienas mokslinis tyrimas vidutiniškai valstybei kainuoja apie 30 tūkst. litų.
„Gal tai atrodo daug. Bet reikia važinėti prie ežero, kainuoja kuras. Ir apie 50 proc. iš karto nuskaitoma kaip mokesčiai. Taigi iš tų 30 tūkst. lieka 15 tūkst., kurie panaudojami kurui, komandiruočių išlaidoms, kitoms reikmėms“, - paaiškino Gamtos išteklių skyriaus vedėjas.
Siūlomi stintų, plačiažnyplių vėžių, ruonių tyrimai
V. Graičiūnas pasidalino sąrašu tyrimu, kuriems siūloma skirti žvejų mėgėjų už žvejo bilietus sumokėtas lėšas. Finansavimas bus skiriamas tik daliai jų.
1. Kuršių marių žuvų išteklių racionalaus naudojimo tyrimai
2. Žuvų išteklių įvertinimas valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose
3. Stintų migracijos intensyvumo ir žvejybos efektyvumo tyrimai Nemuno žemupyje. Stintų žvejybos vietų koordinačių Nemuno žemupyje nustatymas ir pažymėjimas žemėlapyje
4. Kauno marių žuvų išteklių nustatymas bei Kauno HE ir Kruonio HAE poveikio žuvų ištekliams įvertinimas
5. Jūrinio vandens poveikio Kuršių marių žuvims vertinimas
6. Mėgėjų žvejybos taisyklių ir Limituotos žvejybos tvarkos aprašo išleidimas
7. Vėžių ligos, jų plitimo vektoriai ir grėsmės plačiažnyplio vėžio populiacijai Lietuvoje. Ungurių populiacijos atkūrimo priemonių pritaikymas svetimkraščių vėžių invazijų biologinei kontrolei bei vietinių vėžių populiacijų apsaugai
8. Informacinio lankstinuko su žvejams mėgėjams aktualia informacija išleidimas
9. Ruonių populiacijos monitoringas Lietuvos teritoriniuose vandenyse, siekiant įvertinti populiacijos įtaką žvejybai
10. Žuvitakio per Kauno HE užtvanką galimybių studijos parengimas
Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentas siūlė tyrimą ichtiologiniuose draustiniuose, kad juose būtų nustatytas žvejybos režimas, tap pat tyrimą dėl rezervato ribų Kuršių mariose (1 km atstumu Kuršių mariose nuo Skirvytės iki Atmatos) bei Kniaupo įlankos paženklinimą natūroje (bujais).
Aplinkos apsaugos agentūra teikė paraiškas dėl inspekcinio darbo stiprinimo.
Mokslininkas: tyrimai aplinkosaugai ir žuvivaisai išeina į naudą
Žvejai mėgėjai kiekviena pasitaikiusia proga pabrėžia, jog žuvų daugumoje ežerų ir upių yra kritiškai mažai.
„Atėjus krizei didžiųjų ežerų (Dusios, Metelio, Drūkščių, Lūšių, Platelių, Tauragno) tyrimai buvo nutraukti. Anksčiau jie bent buvo tiriami rotacijos principu, kas trejus metus maždaug. O dabar kokius penkerius metus, man atrodo, tyrimai nėra vykdomi. Manau, kad ežerai dėl to nukentėjo. Gali būti ir pergaudymų kai kuriuose vandens telkiniuose. Nes kai tirdavom, vertindavom žuvų išteklių kiekį ir nurodydavome žvejybos limitus, pateikdavome žuvivaisos programą tam vandens telkiniui. Yra dar ir kita pusė – prastoka buvo aplinkos apsauga. Tuose rajonuose, kur daug vandens telkinių, manau, aplinkos apsaugos inspektoriai nespėdavo jų visų sužiūrėti“, - svarstė mokslininkas.
Jis konkstatavo, jog greičiausiai žvejai skundžiasi pagrįstai.
Tyrimai atskleidžia, ar žuvų „neišsemia“ brakonieriai
GRYNAS.lt pasiteiravo V. Kesmino, ar nebūtų įmanoma ežerų įžuvinti be jokių tyrimų, patikėjus žvejų įtikinėjimais, kad žuvų – kritiškai mažai.
Jis teigė, jog žuvų ištekliams „suskaičiuoti“ mokslininkai turi įvairių metodų – vieni jų taikomi ežerams, visai kitokie – upėms.
„80 – 90 proc. galima nustatyti įžuvinimo efektyvumą arba vandens telkinio produktyvumą. Daug kas priklauso nuo mokslinių tyrimų intensyvumo. Kuo didesnis tyrimų intensyvumas – tuo ir rezultatai tikslesni“, - svarstė mokslininkas.
Jo nuomone, pirmiausia reikėtų įvertinti didžiųjų Lietuvos ežerų būklę, jų išteklius, nustatyti dominuojančias žvejų rūšis juose, tikrinti įžuvinimo efektyvumą.
„Jei jau žuviname lydekomis ar starkiais – tomis vertingomis rūšimis – reikia žiūrėti, ar tai pasisekė. Reikia turėti skaičius – kaip, kiek kilogramų padaugėjo? Koks augimas po kelių metų, kiek produkcijos priaugs, kai jos jau pradės neršti? Jei nedarai tyrimų, tai gali kaip iš kavos tirščių burti – kiek čia žvejai pagavo ar nepagavo. Kita vertus, žvejų teiginiai apie tai, kad jie nebe pirmus metus nieko gero nesužvejoja, rodo, kad tų žuvų nebėra, jų gausumas – nepakankamas“, - tegė dr. Vytautas Kesminas.
Mokslininkas dėstė, kad žuvivaisa pasataraisiais metais tiesiog orientuojama į vadinamas vertingas rūšis: starkius, lydekas, šamus, upėse – į lašišines žuvis: lašišas, šlakius, upėtakius, kiršlius.
Žvejas: verslininkų žvejų duomenimis pasikliauti negalime
Vis dėlto forumo „Žvejo tribūna“ atstovas Saulius Mikalauskas, nors teigė suprantantis žvejų poziciją, lėšų skyrimą žuvų tyrimams palaikė.
Vyras priminė, kad tarybos posėdis dėl lėšų skirstymo dar neįvyko ir lėšos dar nepaskirstytos.
„Žadama kasmet daryti Kuršių marių tyrimus, kas dvejus metus – vandens telkinių, kurie yra didesni nei 500 hektarų, kas penkerius – telkinių iki 500 hektarų ploto. Tų tyrimų apimtis iš tiesų didelė ir jie kainuoja. O jeigu būtų įžuvinama be tyrimų? Manau, tai būtų šiek tiek lėšų taškymas. Nes jei prileisi ne to ko reikia ir ne ten, kur reikia, remdamasis tik žvejų mėgėjų pasakojimais, daugiau nei pusė tų lėšų gali nueiti veltui“, - svarstė S. Mikalauskas.
Iš savo forumo narių vyras yra girdėjęs pasiūlymų įžuvinti Kauno marias be jokių tyrimų tomis žuvimis, kurių verslininkai čia sugaudavo daugiausiai.
„Nelogiškas pasiūlymas, - šypsosi žvejas. - 80 proc. verslininkų neva sugaunamos žuvies yra plakiai ir kuojos. Tuomet tektų Kauno marias įžuvinti plakiais ir kuojomis. Žmonės neįsivaizduoja, kokia kartais yra ta reali situacija. Išgirdus skaičių „1,4 milijono“ be jokių paaiškinimų – žinoma, kad žmonėms kyla pasipiktinimas. Reikia plačiau paaiškinti, kam tie pinigai yra skiriami. Žvejai gal ir tuos tyrimus kitaip įsivaizduoja. Tyrimai: tai ir vandens sudėties nustatymas, ir biomasės, ir mitybinės bazės telkinyje nustatymas – tyrimai yra platesni, nei daugelis įsivaizduoja. Mano supratimu tas 1 milijonas ar daugiau nėra dideli pinigai Lietuvos mastu, turint omenyje tuos visus vandens telkinius“.