Aplinkos ministro įsakymas

„Pastarosiomis dienomis įvykdytas naujas Aplinkos ministerijos ministro įsakymas, kuriuo uždraustas šernų ir šerniakiaulių laikymas aptvaruose. Baiminantis, kad liga gali greitai išplisti, šernai medžiojami ne tik miškuose — jiems uždrausta gyventi ir aptvaruose“,— paaiškino P.Dabrišius.
Citata
Pasak žvėrių žinovo P.Dabrišiaus, neverta svajoti šernus sugauti gaudyklėmis ir taip užsidirbti iš valstybės pinigų.

Šernas viską sulaužys, įsibaugins ir pasislėps, taps dar atsargesnis, o žmogų užuodžia iš tolo.

Aptvaruose įkurdintais miško gyventojais besirūpinantis medinčius P. Dabrišius pripažino, kad afrikinis kiaulių maras — labai pavojinga liga, kurios baiminantis „Žvėrinčiui“ teko atsisveikinti su šernais.

„Kas žino, kada „Žvėrinčiuje“ vėl galėsime pamatyti šernus. Ispanijoje užėjus afrikiniam kiaulių marui, turėjo praeiti net 25-eri metai, kada leista laikyti kiaules ir šernus“,— liūdnai kalbėjo miško gyvūnų globėjas P. Dabrišius.

Pašnekovas afrikinį kiaulių marą pavadino didžiule nelaime.

„Įsivaizduokite, kaip reikia jaustis, kai gyvūnus prižiūri, šeri kiekvieną dieną, matai, kaip jie ateina į šį pasaulį, užaugini ant rankų ir staiga reikia užmigdyti“,— susikrimtęs kalbėjo P. Dabrišius.


Šernus išgaudyti ne taip paprasta

„Žvėrinčius“ traukia ne tik naujus žmones, dažni svečiai — tie patys lankytojai. Ypač mažiesiems patinka stebėti miško žvėrių gyvenimą. Čia galima pamatyti danielius, muflonus, lūšis, lokį, vilkus, kuriuos sutikti gamtoje beveik neįmanoma.

Kaip pastebėjo P.Dabrišius, grėsmingai atrodantis šernas — išties labai stiprus ir atsargus gyvūnas.

Ar žinojote, kad įšalusią žemę šernas gali pakelti net 40 centimetrų? Todėl, pasak žvėrių žinovo P.Dabrišiaus, neverta svajoti šernus sugauti gaudyklėmis ir taip užsidirbti iš valstybės pinigų.
Šernas viską sulaužys, įsibaugins ir pasislėps, taps dar atsargesnis, o žmogų užuodžia iš tolo.

Kažkada „Žvėrinčiaus“ aptvaruose bėgiojo apie tris dešimtis šernų, o dabar neliko nė vieno. Kitiems augintiniams afrikinis kiaulių maras nekelia jokio pavojaus.
Specialistai su baime laukia pavasario, kada sugrįš paukščiai, galintys pernešti šią ligą.

Šerniukę užaugino ožka

Vienas iš šernės Jadzės jauniklių
Vadovas papasakojo, kad pastaruoju metu „Žvėrinčiuje“ gyveno aštuoni šernai, neseniai iš jų penki buvo sugauti ir parduoti.

Šernų penketukas apsigyveno pas ūkininką Biržų rajone. Tarp jų — legendinė šernė Jadzė, gyvenusi „Žvėrinčiuje“ nuo pat jo įkūrimo pradžios. Atsisveikinimas su ja P. Dabrišiui buvo ypač skausmingas, nes ši buvo itin jauki, visiškai nebijojo žmogaus. „Šernė sekiodavo paskui mane po mišką, dalyvavo kuriant daugybę filmų“,— su nostalgija prisiminė P.Dabrišius.

Vyras nebandė slėpti užplūdusių jausmų: „Gerai, kad nematysiu tos šernės baigties“.

Prieš vienuoliką metų žiemą medžiotojai rado įstrigusią tarp medžių mažą prie žemės prišalusią šerniukę. Žvėrelį išgelbėję medžiotojai atvežė jį P.Dabrišiui.

„Mažutė buvo, pasimetusi nuo mamos. Nežinojau kuo šerti, naktimis nunešdavau ožkai, kad pamaitintų. Ožka priėmė šerniukę kaip savą ir užaugino kartu su ožiukais.

Pavasarį užaugusi šerniukė pradėjo tvartą versti, po pamatais raustis. Išleidau ją į didelį lauko aptvarą“,— papasakojo P.Dabrišius vieno iš brangiausių gyvūnų — šernės Jadzės atsiradimo istoriją.

Kentėjo vaikų pirštai

Prijaukinta šernė Jadzė sulaukė didelio „Žvėrinčiaus“ lankytojų prielankumo, prie tvoros priėję vaikai mėgo ją lepinti atsinešta duona. 

Tačiau tas šėrimas per tinklinę tvorą prišaukė ne vieną bėdą. Nieko blogo nelinkėdama šernė, norėdama paimti duonos gabalėlį, ne vienam vaikui krimstelėjo į pirštą.

Nors už vaikų priežiūrą „Žvėrinčiuje“ atsako jų tėvai arba pedagogai, būtent dėl sukandžiotų pirštų nuspręsta Jadzę „deportuoti“ iš „Žvėrinčiaus“. Šiai išvykus į Biržų rajoną, atėjo žinia apie Aplinkos ministerijos ministro įsakymą.

„Gal taip ir geriau. Juk šernė bet kokiu atveju negalėjo likti „Žvėrinčiaus“ aptvare“,— pastebėjo P.Dabrišius.

Šią savaitę „Žvėrinčiuje“ nebeliko nė vieno šerno — užmigdyti du maži šerniukai ir Jadzės atsivesta, jau suaugusi šernė.


Mėsą sušers vilkams

Užmigdytų šernų mėsa laikoma „Žvėrinčiuje“, dvi savaites teks laukti Vilniuje atliekamo tyrimo dėl afrikinio kiaulių maro atsakymo. Jeigu atsakymas bus neigiamas, šernieną suės „Žvėrinčiaus“ vilkai.

Gali būti, kad šernai jautė ateinantį galą. Ūkininkui nupirkus penkis šernus, „Žvėrinčiaus“ aptvare likusieji trys tapo labai baikštūs — arti nebeprisileido net paties P.Dabrišiaus, o anksčiau jis galėdavo glostyti, kiek panorėjęs.
Petras Dabrišius
Šernė sekiodavo paskui mane po mišką, dalyvavo kuriant daugybę filmų.

„Gal šernai taip keršijo už bandos sumažinimą?“— svarstė vyras.

Galima pasidžiaugti bent tuo, kad afrikinis kiaulių maras grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei nekelia. Šia virusine liga serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės.

Virusas gali būti perduotas tiesioginio kontakto tarp sergančių ir sveikų gyvūnų metu, taip pat per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, šeriant kiaules virtuvių atliekomis. Jį platina ir erkės.