VGTU Aplinkos apsaugos katedros profesorius, habilituotas technikos mokslų daktaras Pranas Baltrėnas ir mokslo darbuotojas Kęstutis Mačaitis prieš keletą metų pradėjo domėtis, kiek buityje naudojami prietaisai išspinduliuoja elektromagnetinių bangų.
GRYNAS.lt paprašė mokslininkų atlikti eksperimentą, kurio metu nutarėme išsiaiškini, ar tikrai verta pasisaugoti mikrobangų krosnelių, kurias galima atrasti beveik kiekvienuose namuose.
K. Mačaitis išmatavo dviejų kelių metų senumo mikrobangų krosnelių elektromagnetinio lauko energijos srauto tankį. Kai specialus aparatas atsidūrė arčiausiai – 5 centimetrai – iki mikrobangų krosnelės, jo rodmenys šoktelėjo aukštyn. Prietaisas parodė, kad priartėjus prie abiejų mikrobangų krosnelių tokiu atstumu viršijama leistiną energijos srauto tankio ribą 10 µW/cm2. Esant tokiam atstumui aparatas rodė – 30 µW/cm2.
Kaip tik todėl mokslininkas šildant maistą nepatarė stovėti labai arti krosnelės. Jo teigimu, atstumas turi siekti bent 30 cm, o idealiu atveju jis turėtų būti netgi didesnis.
Kita vertus, ne per visas mikrobangų krosnelės vietas į aplinką patenka vienodas kiekis mikrobangų. Daugiausia jų skverbiasi per dureles, o per kitas vietas į aplinką jų patenka mažiau.
Anot jo, prietaiso kaina nėra saugumo garantas. Kur kas svarbiau nenaudoti senų mikrobangų krosnelių. O parduotuvėse parduodami prietaisai, anot jo, atitinka saugumo kriterijus, tačiau šildant maistą vis tiek reikia laikytis saugaus atstumo, kuris negali būti mažesnis nei 30 cm.
„Viskas priklauso nuo gamintojo. Tačiau prekybos centruose parduodamos krosnelės atitinka visus standartus. Vis tik bėgant laikui parametrai keičiasi ir normos viršijamos. Prekybos centrų atstovai nepataria naudoti senesnių nei 7 metų krosnelių“, - kalbėjo mokslininkas.
Pats mikrobangų krosnelės nenaudojantis K. Mačaitis teigė, kad vis dėlto mikrobangas sugeria ir maistas: „Netyrėm iš krosnelės ištraukto kepsnio, bet maistas sugeria elektromagnetines bangas, nes tai nėra metaliniai kūnai,“ - tikino mokslininkas.
