Ar kada svarstėte galimybę salotas ir mišrainę pirkti ekologiškai – atsisakyti vienkartinio plastmasinio, vietoj jo prašyti, kad prekė būtų įdėta į jūsų atsineštą stiklainį? Prekybos centrų atstovai sako, kad tokių pirkėjų nesulaukia, todėl galimybės prekes krauti į klientų atsineštas talpas nesvarsto. Kiti teigia į stiklainius maisto nedėsiantys net jei pirkėjas primygtinai to reikalautų.

GRYNAS.lt atliko eksperimentą – prekybos centruose prašėme, kad maistas būtų įdėtas į mūsų atsineštus stiklainius.

,,Rimi“, ,,Maxima“, ,,Norfa“ ir ,,IKI“ atstovai vienbalsiai tikina, kad ekologiškai apsipirkinėti norinčių klientų, kurie prašo salotas ar mišrainę dėti į jų atsineštas talpas, beveik nesulaukia, todėl apie tokią prekybą kol kas nėra svarstę. Tačiau kai kurie neatmeta galimybės, kad jei išaugtų tokių lankytojų skaičius, ši prekybos forma būtų nagrinėjama.

Kiti sako tokios galimybės net neketinantys svarstyti, nes tai esą neatitinka higienos reikalavimų – maistą kraunant į klientų atsineštus indus, būtų sunku užtikrinti produktų kokybę.

,,IKI“ stiklainių kratosi

,,IKI“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Valdas Lopeta aiškina, kad visoms prekybos tinklo parduotuvėms mišrainėms ir salotoms krauti per mėnesį vidutiniškai prireikia maždaug 150 tūkst. vienkartinių plastmasinių indelių.

Galimybę mažinti plastmasės atliekų kiekį, maistą dedant į pirkėjų atsineštas talpas, ,,IKI“ atstovas atmeta: ,,Dėti salotas, mišraines ar kitus produktus į pirkėjų atsineštas pakuotes negalime dėl higienos ir maisto saugos reikalavimų. Salotas ir mišraines dedame tik į mūsų turimus plastikinius indelius, nes tik tokiu būdu galime užtikrinti aukščiausias higienos normas ir maistą pateikti saugiai. Tuo pačiu metu skatiname pirkėjus naudotis daugkartiniais pirkinių krepšeliais ir be reikalo nenaudoti vienkartinių plastikinių maišelių.“

,,Maxima“ galimybės ateityje maistą pardavinėti stiklainiuose neatmeta

,,Maximos“ atstovės ryšiams su visuomene Olgos Malaškevičienės nuomone, prekybos centro klientai dabartine tvarka yra patenkinti. Ji priduria, kad pasiūlymų vienkartinius plastmasinius indelius keisti į stiklainius kol kas negauta.
O. Malaškevičienė
Jeigu klientams tai bus aktualu, tuomet ir spręsime tokią galimybę, kurią teoriškai įgyvendinti mūsų prekybos tinkle būtų įmanoma. Tam reikėtų įvertinti klientų poreikius ir kitus susijusius veiksnius.

Jei pageidavimų atsirastų, anot O. Malaškevičienės, ši idėja būtų svarstoma: ,,Jeigu klientams tai bus aktualu, tuomet ir spręsime tokią galimybę, kurią teoriškai įgyvendinti mūsų prekybos tinkle būtų įmanoma. Tam reikėtų įvertinti klientų poreikius ir kitus susijusius veiksnius. Vidutinėje mūsų tinklo parduotuvėje per mėnesį tokių indelių išdalinama apie 12 tūkst.“

,,Rimi“ abejoja plastmasinių indelių atsisakymo nauda ekologijai

Pirkėjui paprašius salotas ar mišrainę įdėti į jo atsineštą indelį, pasak ,,Rimi“ Viešųjų ryšių vadovės Ramintos Stanaitytės – Česnulienės, tai būtų padaryta. Nepaisant to, šią idėją proteguoti prekybos tinklas nesiruošia.

Jo atstovės teigimu, gamykla, pagaminusi indelius, į kuriuos dedami maisto produktai, užtikrina jų atitikimą higienos normoms. Todėl esą šie yra saugūs, specialiai pritaikyti sąlyčiui su maistu.

,,Deja, įdėjus maistą į pirkėjo atsineštą tarą, mes jau nebegalime garantuoti maisto saugumo ir prisiimti rizikos už maisto kokybę. Jei atsineštas indas nepakankamai švarus, net jei vizualiai jis išplautas, jame gali daugintis bakterijos, kurios įdėtą maistą pavers pavojingu sveikatai. Tokiu atveju, nutrūksta viena dalis atsekamumo grandinėje – ji jau priklauso ne nuo mūsų, todėl manome, jog kalbant apie produktų kokybę, tai nėra saugu“, – dėsto R. Stanaitytė – Česnulienė.
R. Stanaitytė - Česnulienė
Mes, prekybininkai, – ne gamintojai. Patys neauginame nei karvių, nei ožkų – prekiaujame įvairiais produktais, kuriems gamintojai pritaiko specialią pakuotę.

,,Rimi“ atstovė sako abejojanti, kad plastmasinių indelių atsisakymas būtų ekologiškai naudingas. Esą daugkartinius indelius reikia plauti naudojant chemines priemones, kurios taip pat teršia gamtą: ,,Pirkėjas savo tarą vis tiek turi kruopščiai plauti. Jei tam naudojamos cheminės priemonės, aplinkai žala gali būti padaryta net didesnė nei perkant salotas plastikiniuose indeliuose, kurie vėliau tvarkingai rūšiuojami su visomis šiukšlėmis.“


R. Stanaitytė – Česnulienė tikina, kad ,,Rimi“ nesiruošia pieną ar grietinę pardavinėti klientų atsineštose stiklainiuose, nes ,,mes, prekybininkai, – ne gamintojai. Patys neauginame nei karvių, nei ožkų – prekiaujame įvairiais produktais, kuriems gamintojai pritaiko specialią pakuotę“.

,,Norfa“ stiklainių vengia taip apsidrausdama nuo nemalonumų

Maisto produktų dėjimas į pirkėjų atsineštus indelius, ,,Norfos“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio žodžiais, yra problemiškas. Jis mano, kad jei tai ir pagerintų ekologinę padėtį, tačiau dėlto nukentėtų sanitarinė padėtis.

,,Čia yra problema. Vargu, ar čia pagerintų tą ekologinę padėtį, turbūt pablogintų sanitarinę. Galima būtų įdėti į parduotuvės indelį, o žmogus iš jo tegu dedasi kur nori. Mes tokiu atveju nepažeistume jokių taisyklių, niekas mums negalėtų pareikšti jokių priekaištų, kad mes savo produktus įdėjom į netinkamą indelį. Lygiai ta pati problema ir su pilstomu pienu. Kol kas mes susilaikome nuo pilstomo pieno“, – teigia D. Ryliškis.

Apsinuodijus maistu, pirktu stiklainyje, nėra kam pasiskųsti

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Rita Sadūnaitė sako, kad už parduodamų maisto produktų saugą ir kokybę atsako prekybos centrai.

Anot jos, parduodant maistą klientų atsineštuose indeliuose, prekybos centras negali prisiimti atsakomybės, kad vartotojui pardavė saugų produktą, nes nežino, ar švari pirkėjo naudojama tara.

,,Apsinuodijimo maistu atveju faktiškai būtų neįmanoma nustatyti atsakingo už nesaugaus produkto pateikimą vartotojui. Būtų pažeidžiamas esminis principas, kad kiekvienas maisto tvarkymo etapas (taip pat ir sufasavimas) turi būti aiškiai atsekamas. O tai reikštų, kad susirgęs žmogus negalėtų net teismo keliu prisiteisti kompensacijos už sugadintą sveikatą iš prekybos centro, nes paskutiniam maisto tvarkymo etapui (sufasavimui) gamintojas neduotų jokių garantijų, nes ne jis plovė, tvarkė stiklainius ar jų dangtelius ir pan.“, – atskleidė R. Sadūnaitė.

,,IKI“ teigia maistu stiklainiuose neprekiaujanti, bet pardavėja mūsiškį pripildė

GRYNAS.lt, išsiaiškinęs prekybos centrų požiūrį į salotų ir mišrainių prekybą pirkėjų atsineštuose daugkartiniuose indeliuose, nutarė apsipirkti ekologiškai.

Apsiginklavę slapta filmavimo kamera apsilankėme ,,Maximoje“, ,,Rimi“, ,,IKI“ ir ,,Norfoje“ – prašėme, kad salotos būtų dedamos į mūsų atsineštą pusės litro talpos stiklainį. Savo prašymą motyvavome sakydami, kad siekiame tausoti gamtą.

Nors beveik visos pardavėjos, išgirdusios prašymą, mus keistai nužvelgė, vis dėlto salotų gavome trijuose prekybos centruose. Tuščiomis išėjome tik iš ,,Norfos“. Šio prekybos centro pardavėjos mūsų noras gyventi ekologiškai neįtikino.

Nors ,,IKI“ deklaruoja maisto stiklainiuose nepardavinėjanti, šiame prekybos centre mūsiškis buvo pripildytas kopūstų salotomis.

Tiesa, pardavėjos, prieš įdėdamos pageidaujamą prekę, stiklainį pasveria, todėl ekologiški pirkėjai taip pirkdami nuostolio nepatiria.