Angys – vieni įdomiausi Lietuvos roplių, jie vaizdo įraše stebėti, kaip elgiasi streso būsenoje. Pirmametis stebėtas angies jauniklis buvo rudas su juodu zigzagu, rudumas būdingas pirmamečiams ir šiek tiek antramečiams jaunikliams. Taip pat dažniausiai rudos būna patelės. Trys stebėti antramečiai patinėliai jau siekė apie 30 cm ilgį, du buvo pilkos spalvos su juodu zigzagu, o vienas - pačio rečiausio atspalvio juodas patinėlis, buvo pats drąsiausias ir aršiausias, jis ir nufilmuotas.
Kaip matome iš vaizdo siužeto, angies jauniklis nešliaužia artyn, tik puolimo pozoje „šokanti“gyvatė seka objektyvą, pasisukdama kartu į tą pusę, į kurią sukasi filmuojantis žmogus. Greičiau ji laukia, kol bus puolama, negu puls pirma, taigi, angis pirma „muštynių“ nepradeda. O pasijautusi saugiau ir neliečiama, angis nuvingiuoja po kelmu, kur ir lauks grobio.
Lietuvoje gan dažna. Aptinkama drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, kirtavietėse, pamiškėse, aukštapelkėse, paežerėse ir vietose, kur auga aukšta žolė. Mėgsta šiltas ir saulėtas vietas. Pasižymi sėslumu: juda aplink savo gyvenamąją vietą 60-100 metrų spinduliu. Žiemoja grupėmis graužikų, kurmių urvuose, po kelmais. Žiemojimo laikas – nuo rugsėjo ar spalio iki balandžio mėnesio. Anksčiau buvo įprasti pelkėtų vietovių ropliai. Naikinant pelkes, šių gyvačių labai sumažėjo, vietomis tapo retos ar net išnyko.
Gyvatė atsiveda jauniklius rugpjūčio mėnesį. Ką tik gimusios angys siekia 16-18 cm, iš pat pradžių yra nuodingos.
Roplys pradeda medžioti prietemoje, yra aktyviausias pirmomis nakties valandomis. Minta smulkiais graužikais (pelėnais, pelėmis), driežais, varlėmis, kiaušiniais. Jaunos paprastosios angys minta mažesniu grobiu – vabzdžiais, kirminais. Žmogaus nepuola, tačiau užminta ar pajudinta gali skaudžiai įgelti. Įkandimas paprastai nėra mirtinas. Gyvatė gelia dantimis, o kaišiodama dvišaką liežuvį uodžia kvapus.
Paprastosios angies priešai gamtoje – lapės, barsukai, ereliai, pelėdos, ežiai.
