Konkurse iš viso dalyvavo 62 projektai. Darbai buvo vertinami šiose kategorijose:
- Bendramiestinė viešoji erdvė
- Gyvenamųjų kvartalų, namų grupių, atskirų namų kiemai
- Gražiai sutvarkyta aplinka prie visuomeninių, komercinių pastatų;
Geriausi bendramiestinės viešosios erdvės projektai
Balsių Mitologisnis parkas - tai aktyvios bendruomenės, menininkų ir vietos gyventojų darbo rezultatas. Tai bendruomenei skirta erdvė, kurioje ir jaunas ir senas atranda savo kampelį. Aplinkiniai gyventojai parke susiburia švenčių ir įvairių renginių metu. Mitologinio parko idėja buvo įprasminta, kai 2008 m. pavasarį menininkai buvo viešai pakviesti dalyvauti tarptautiniame Balsių granito skulptūrų simpoziume; tų pačių metų rudenį parkas įšventinamas ritualu, kurį atliko vyriausias Lietuvos krivis Jonas Trinkūnas ir baltų etnokultūros puoselėtojai.
Parko projektuotojas -Eduardas Lozoraitis, architektas - Stasys Lankelis.
Šventosios upės kairysis krantas, Anykščiai
Projektuojant ir atliekant aplinkos tvarkymo bei kraštovaizdžio formavimo darbus, didelis dėmesys buvo skirtas aplinkos kokybei bei esamos ekologinės sistemos išsaugojimui.
Teritorijoje gausu retų augalų augimviečių, pelkynų bei šaltinynų su jiems būdinga flora ir fauna, kurie buvo išsaugoti ir atitinkamai išeksponuoti pažinimui. Atidengtos menkaverčiais medžiais bei krūmais apaugusios įspūdingos kraštovaizdžio teritorijos bei perspektyvos, įrengtos apžvalgos aikštelės, upės pakrantės teritorijos tapo prieinamos visiems.
Įgyvendinus šį projektą nutiestas 4 kilometrų 200 metrų ilgio apšviestas pėsčiųjų–dviračių takas su visa infrastruktūra. Įrengtos atokvėpio, poilsio aikštelės, prieplauka pramoginiam laivui, kelios prieplaukos mažos grimzlės laivams: valtims, kanojoms, baidarėms, įrengtos apžvalgos aikštelės, estrada, poilsio parkas, vaikų žaidimų zonos, taip pat sutvarkytos maudyklos, įrengti du paplūdimiai su reikiama paplūdimių įranga.
Projektuotojos, architektės - Jolita Irena Paužuolienė ir Dalė Vileitienė
Utenos miesto parkai (nuotr. viršuje)
Utenos parkai įkurti užliejamuose upių slėniuose, stačiuose jų šlaituose, drėgnose, užpelkėjusiose ežerų pakrantėse. Neturėjusi nė vieno įrengto parko, savivaldybė 2005–2010 m. įrengė 4 parkus – „Dauniškio“, „Vyžuonos“, Utenos miesto sodą ir Krašuonos upelio pakrntę. Krašuonos ir Vyžuonos upių pakrančių takai suteikia galimybę pasivaikščioti nuo pietinės iki šiaurinės miesto dalies.
Uteniškiams ir miesto svečiams buvo atskleistos ir pritaikytos gražiausios, tačiau anksčiau visiškai neprieinamos miesto vietos. Estetiškai sutvarkyta aplinka tampa Utenos įvaizdžio dalimi, skatina būti gamtoje, didžiuotis savo miestu. Sutvarkytos želdynų teritorijos tapo reikalingos žmonėms ir tai tuo pačiu užtikrino jų ir kitų, dar neįrengtų natūralių teritorijų išlikimą.
Utenos parkus tvarkė ir jų apželdinimą planavo kraštovaizdžio architektė Euchrida Sipavičienė, architektas Vytautas Sipavičius, bendrovės „Urbanistika“ ir „Statybų strategija“, Virginija Rimantienė, kraštovaizdžio architektas Regimantas Pilkauskas ir architektas Albertas Lamauskas.
Viešvilės parkas Viešvilės miestelyje
Anksčiau šioje teritorijoje buvo įrengtas krioklys ir sutvarkyti upelio krantai. Tai parkas, kuriame lankytojai randa įvairių atrakcijų. Projektas įyvendintas pagal sanglaudos skatinimo programą.
Projektuotoja, želdinių specialistė – Inga Makuškaitė (bendrovė „Medstatyba“.)
Smalininkų parkas Smalininkų mieste
Kitoje gatvės pusėje, buvusios evangelikų liuteronų bažnyčios vietoje, sukurta skulptūra su varpu. Parko unikalumą didina vietos skulptorių ir plenerų metu sukurtos ąžuolinės skulptūros. Šią teritoriją prižiūri Smalininkų seniūnija. Jurbarko savivaldybė tęsia kraštovaizdžio tvarkymo darbus: čia numatoma įrengti dar vieną parką, miesto aikštę, paplūdimį, atkurti Smalininkų uostą.
Projektuotojas, architektas , želdinių specialistas – Tomas Čeburnis (bendrovė „Medstatyba“)
Gražiausi gyvenamųjų kvartalų, namų grupių, atskirų namų kiemai
„Bajorų kalvų“ gyvenvietės vidinis kiemas
Juose pavasarį buvo įkelti inkilai. Žalioji kiemo erdvė yra atskirta nuo automobilių tam, kad laisvalaikį čia būtų galima leisti saugiai ir gryname ore.
Santariškių namų gyvenvietė
Vidiniuose kiemuose įrengtos vaikų žaidimo aikštelės. Erdviose pirmo aukšto terasose gyventojai kuria savo gėlynus arba vazonuose augina daržoves.
Erdvę projektavo bendrovė „Eventus Pro"
Elniakampio namai
Pušyno prieigose įrengtos ėdžios žiemą atklystančioms stirnoms ir elniams. Iš kitos namo pusės pagrindinį įėjimą papuošė dekoratyvinių tujų juosta.
Projektavo bendrovė „Renova“, architektas Alvidas Songaila
„Krivių namai“ – gyvenamųjų namų kvartalas
Projektuotojai, architektai- Tadas Balčiūnas (bendrovė „JAD“), Vytautas Biekša ir Marius Kanevičius.
Gyvenamųjų namų kvartalas „Burbiškių kalvos“
Šiame kvartale įrengta unikali daugiabučių namų vidinio kiemo teritorija, kieme esančios įrangos ir jo apsaugos koncepcija.
Erdvę projektavo bendrovė „Architectura Humana“, Remigijus Putinas.
Kauno Šilainių seniūnijos teritorijoje esantis gyvenamasis namas adresu Vėtrungės g. 6
Želdinius prižiūri namo gyventojai. Nors kartais susiduriama su sunkumais dėl augalų saugumo, kauniečiai atkakliai puoselėja grožį sau ir aplinkiniams.
Želdinius prižiūri ir puoselėja namo gyventojai J.Krasnauskas, A.Krasnauskienė ir D.Artamonova
Daugiabučio namo kiemas Mažeikiuose, Pavenčių g. 31
Stengiamasi, kad daugiamečiai augalai ir kaskart pavasarį sodinamos ryškiai raudonos pelargonijos džiugintų akį ne tik patiems, bet ir prašalaičiui.
Želdinius prižiūri ir puoselėja namo bendruomenė.
Dariaus ir Gireno g. 3 namo kiemas Klaipėdoje
Želdinių dizainerė - gyventoja Dalia Lukoševičienė.
Daugiabučio namo kiemas Pakruojo r. sav., Linkuvoje, Joniškėlio g. 6
Džiugina kruopščiai prižiūrimas gėlynas, kur kasmet įvairiaspalviais žiedais puikuojasi gausi vilkdagių kolekcija. Čia įvairių rūšių daugiametės ir vienmetės gėlės žydi nuo ankstyvo pavasario iki rudens šalnų.
Namo gyventojai aplinką tvarko, prižiūri ir puoselėja pasiskirstę darbais. Moterys puošia gėlėmis, vyrai – kiemo įrenginiais, medžio dirbiniais. Aplinkos gražinimas ir nuolatinė priežiūra - visų namo gyventojų rūpestis. Tai daroma geranoriškai, tarpusavyje pasitariant ir pritariant siūlomai idėjai.
Želdinius prižiūri namo bendruomenė.
Daugiabučio namo kiemas Kaune, Europos pr. 34
Bendrijos „Žalioji“ gyvenamojo namo aplinkos teritorija užma apie 62 arus. Dalis teritorijos yra skirta automobilių stovėjimo aikštelei, bet didžiausią dalį teritorijos užima želdiniai. Kieme įrengta vaikų žaidimo aikštelė, kurioje laisvalaikį mielai leidžia ir aplinkinių namų vaikai, pasivaikščioti ar pailsėti užsuka ir suaugusieji.
Vidinio kiemo centre įrengtas alpinariumas, kurio kraštai apsodinti viksviniais augalais. Gyventojų pagamintas ir pastatytas ąsotis imituoja tekantį vandenį. Abu šie elementai susieti vienas su kitu baltai žydinčių saulučių taku. Teritorijai papuošta stulpiniais ir šliaužiančiais kadagiais, vijoklinėmis rožėmis, raganėmis, vienvyčiais ir kt.
Kiemo želdinius prižiūri namo bendruomenė.
Gražiausiai sutvarkyta aplinka prie visuomeninių, komercinių pastatų:
Anykščių rajono Traupio pagrindinės mokyklos ir seniūnijos aplinka
Želdynai supa ne tik mokyklą, visą miestelio centrą, viešąsias erdves. Augalų kolekcijos nėra aptvertos, atviros visuomenei ir turistams, kurių kasmet čia apsilanko vis daugiau. Sodo lankytojai ir mokiniai gali ragauti egzotiškų augalų (šilkmedžių, valgomųjų sedulų, citrinvyčių, aktinidijų ir kt.) vaisių, mėgautis apie 300 rūšių ir veislių prieskoninių augalų aromatais.
Žalioji Traupio miestelio oazė pritaikyta ne tik mokiniams, bet ir įvairaus amžiaus turistams. Traupio gyventojams: įrengtos pavėsinės, suoleliai poilsiui, modernus sporto aikštynas, lauko estrada, pasivaikščiojimo takeliai, informaciniai stendai ir kt.
Nepamiršti ir mūsų mažieji draugai: įrengtos žiemavietės ropliams ir varliagyviams, namelis laukinėms bitėms, daugybė inkilų paukščiams, todėl Traupio miestelio centre knibžda gyvybė.
Miestelio želdiniai yra Traupio bendruomenės prižiūrimi, branginami, todėl neniokojami.
Želdinių specialistas - Sigutis Obelevičius
Pakruojo r. sav., Linkuvos sen., Linkuvos m.
Kiekvienais metais sukuriama dar viena nauja gėlių kompozicija. Didžiausia iš jų - miesto centre esantis „Drugelis“. Miesto pakraštyje, linkėdama gero kelio, pasitinka ir išlydi „Antis“. Prie autobusų stoties keleivius džiugina kompozicija „Laikrodis“. Parke, prie tvenkinio, į krantą išlipo „Varlė“. „Vėžlys“ sustojo pailsėti miesto centre prie „Burbulų“. „Gėlių medis“, „Piramidės“, „Krepšas“, „Vazos“ ir kiti iš gėlių sukurti akcentai puošia Linkuvos miesto komercinius, visuomeninius, administracinius pastatus.
Šalia seniūnijos pastato stovi 3 didelės gėlių kompozicijos „Burbulai“, kurių pavėsyje „nusileido“ skulptūra „Angelas“.
Visus gėlynus ir Linkuvos miesto aplinką tvarko Linkuvos seniūnija su viešųjų darbų darbininkų pagalba. Aplinkos apželdintoja - Violeta Augėnienė
Projektavo bendrovės „Panevėžio statybos trestas“, „Panevėžio miestprojektas“
Ekologiškų produktų krautuvėlės Lazdijuose aplinka
Aplinką kuria krautuvėlės savininkai ir darbuotojai
Panevėžio „Žemynos“ progimnazija
Aplinka tvarkoma mokyklos darbuotojų ir mokinių tėvelių . Mokyklos teritorija tapo Panevėžio miesto Pietinės bendruomenės traukos centru.
Gražiausios gatvės su žaliosiomis zonomis:
Pakruojo seniūnijos riboženklis, Pakruojis
Projektuotojas - Pakruojo seniūnas Saulius Margis, architektas Artūras Šukys.
Pakruojo seniūnija, Pakruojis Vytauto Didžiojo gatvė
Projektuotojas - Pakruojo seniūnas Saulius Margis
Projektavo bendrovės „Panevėžio statybos trestas“, „Projektų centras“