Europos planai: stipriai sumažinti CO2 išmetimus ir energiją gauti iš atsinaujinančių šaltinių

Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2030 m. 40 proc. lyginant su 1990-ųjų metų lygiu, sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Iki šiol tai rimčiausias bet kurio pasaulio regiono įsipareigojimas kovojant su klimato kaita. Taip pat siekiama, jog iki tų pačių metų 27 proc. visos Europoje pagaminamos energijos būtų iš atsinaujinančių šaltinių.

Tai esminiai naujos 2030 m. ES klimato ir energetikos strategijos, kurią trečiadienį, sausio 22 d., Briuselyje pristatė Europos Komisija, ramsčiai.

Skatins atsigręžti į atsinaujinančius šaltinius

Europos Komisija (EK) siekia, jog 40 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas lyginant su 1990 metais būtų privalomas visoms šalims. Tuo tarpu tikslas iki 2030 m. bent 27 proc. energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių būtų privalomas tik bendru ES lygiu, kiekvienos šalies narės nacionaliniai tikslai galės skirtis.

Naująja strategija, kurioje kalbama apie ES energijos vartojimą po 2020 m., EK siekia paskatinti investuotojus atsigręžti į atsinaujinančius energijos šaltinius. Šiais įsipareigojimais taip pat siekiama išlaikyti lyderės vaidmenį tarptautinėse klimato derybose.

Būtent išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas yra pagrindinis 2030 m. ES energetikos ir klimato kaitos politikos elementas. Ankstesnis tikslas – iki 2020 m. emisijas sumažinti 20 proc. lyginant su 1990 m. – ES lygiu buvo pasiektas dar praėjusiais metais.

Sieks vien vidaus priemonėmis

Naujoji ES klimato kaitos ir energetikos strategija sukėlė daug diskusijų tarp šalių narių. Ne visos pritarė tokiems dideliems, jų manymu, įsipareigojimams. Kai kurios šalys, pavyzdžiui Jungtinė Karalystė, ragino siekti išmetamų dujų kiekį sumažinti perpus, tuo tarpu kitos šalys narės siūlė apsiriboti ties 35 proc.

Už klimato politiką atsakinga Komisijos narė Connie Hedegaard sakė, jog atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją, 40 proc. tikslas yra sveikintinas.

„Nors daug kas teigė, kad plataus užmojo iš Komisijos šiandien laukti neverta, bet mes tai padarėme. Tikslas 40 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį Europos Sąjungai yra ekonomiškai efektyviausias. Taip atsižvelgiama ir į ES pasaulinius įsipareigojimus,“ – kalbėjo komisarė.
„Jei visi kiti regionai taip pat ambicingai kovotų su klimato kaita, padėtis pasaulyje būtų kur kas geresnė.“

40 proc. – nepakankamai ambicingas tikslas

Strategija dar bus peržiūrima šalių narių vyriausybių.

„40 proc. tikslas yra mažiausias, kokį sau gali leisti Europa, jeigu nori įgyvendinti 2050 m. strategijoje iškeltus tvarios ekonomikos tikslus, – sakė Klimato kaitos institucinės investuotojų grupės generalinė direktorė Stephanie Pfeifer. - Šalys narės tokį tikslą tikrai gali įgyvendinti.“

Nepaisant to, žaliųjų grupės piktinosi priimtu sprendimu, teigdamos, kad 40 proc. įsipareigojimas nėra pakankamai ambicingas. Pasak jų, toks tikslas neužtikrina, jog bus išvengta 2 laipsnių C temperatūros kilimo. Mokslininkų manymu, peržengus šią ribą katastrofiškų klimato kaitos padarinių nebebūtų galima išvengti.

Europos Sąjunga pirmoji paskelbė šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslus prieš 2015 m. klimato kaitos konferenciją Paryžiuje, kurioje turėtų būti priimtas pasaulinis susitarimas. Tikimasi, jog kitos išsivysčiusios ir besivystančios šalys paskelbs savo nacionalinius emisijų mažinimo tikslus per artimiausius metus.

Skalūninių dujų gavybos nereguliuos

ES lygmens privalomas tikslas iki 2030 m. bent 27 proc. energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių yra kitas esminis naujosios strategijos ramstis.

Vokietija, kuri sparčiai juda link saulės ir vėjo energijos naudojimo, pasisakė už šiuos įsipareigojimus. Kitos šalys, pavyzdžiui, Lenkija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė, norėtų daugiau lankstumo ir galimybės į apskaitą įtraukti atomines elektrines siekiant tiek šio, tiek emisijų mažinimo tikslų.

Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso taip pat sakė, jog skalūninės dujos yra naujas ir itin svarbus veikėjas energetikos srityje.
Pasak jo, neplanuojama priimti skalūninių dujų gavybą ES lygiu reguliuojančių direktyvų. Tačiau reikėtų tikėtis, jog bus priimti bent minimalūs aplinkos saugos ir sveikatos reikalavimai, kurių reikės laikytis išgaunant skalūnines dujas.

„Tai puikus pavyzdys to, kokį vaidmenį ES turėtų atlikti. Mes nustatome aplinkos sveikatos ir saugos taisykles, bet nesikišame į tai, kokį energijos šaltinių derinį pasirenka šalys narės,“ – kalbėjo EK Pirmininkas J. M. Barroso.

Parengta pagal bbc.co.uk, guardian.com ir europa.eu medžiagą