XXI amžiaus pasaulį galima apibūdinti vienu žodžiu - „globalizacija“. Šis vis didėjančiu pagreičiu judantis, nevienareikšmiškai vertinamas daugialypis procesas paliečia visas mūsų gyvenimo sritis, nors Lietuva – tik periferija pasauliniame kontekste.

Svarbu ir tai, kad visos gyvenimo sritys - nuo mitybos iki socialinių santykių, taip pat smarkiai susijusios tarpusavyje. Vadinasi, globalizacijos procesai, veikdami vieną sritį, veikia ir visą sistemą. Jie įtakoja pokyčius ne tik žmogaus, bet ir gamtos gyvenime. Vienas jų - invazinės rūšys, vis labiau klestinčios globalėjančiame pasaulyje.

Pasaulinės prekybos „pakeleiviai“ – augalai

Beveik visi tyrinėtojai sutinka, kad globalizacijos proceso ekonominis veiksnys yra pagrindinė invazinių augalų plitimo rūšis. Tik nedidelę dalį paplitusių invazinių augalų sudaro tyčia atvežti ar natūraliai paplitę augalai.

Po visą pasaulį išsiraizgiusios jūrinės prekybos keliais kasdien keliauja tūkstančiai laivų, kurių vandens balastuose ar ant gabenamų prekių tūno įvairūs mikroorganizmai ir augalų sėklos. Keliauti joms dar niekada nebuvo taip lengva.

Dalis tokių „pakeleivių“ sėkmingai įsitvirtina naujoje teritorijoje, ima plisti ir kaip gaisras ir išstumia vietos augalų rūšis. Kai kurios jų tiesiog užkariauja milžiniškus plotus, kuriuose be jų beveik niekas ir nebeauga. Tai paveikia visą ekosistemą – be išstumtų augalų nebegali maitintis gyvūnai, todėl jų skaičius mažėja, ir ši tendencija persirita per visą mitybos grandinę.
Lietuvoje oficialiai 40 rūšių augalai įvardijami kaip invaziniai, dar tiek pat rūšių yra potencialiai invazinės.

Kita dalis invazinių augalų ima tiesiogiai grasinti žemės ūkio paskirties plotams. Jau ir Lietuvoje ūkininkai su valstybės pagalba kovoja su plintančiais Sosnovskio barščiais ar gausialapiais lubinais, kurie okupuoja ganyklas ir dirbamą žemę. Taip pat bijoma, kad svetimų rūšių augalai neperneštų ir įvairių mikroorganizmų ar vabzdžių, kurie gali būti dar kenksmingesni nei patys augalai. Tiek žemės ūkiui, tiek ir laukinei gamtai.

Stebinantys skaičiai

Vien JAV šiuo metu priskaičiuojama per 25 tūkst. invazinių augalų rūšių. Turėdami omenyje, kad tai viena didžiausių žemės ūkio produktų eksportuotoja, galime tik spėlioti, kiek tų rūšių toliau plinta po pasaulį.

Lietuvoje oficialiai 40 rūšių augalai įvardijami kaip invaziniai, dar tiek pat rūšių yra potencialiai invazinės. Kokią ekonominę žalą tai daro mūsų valstybei, nėra apskaičiuota, tačiau ES skelbia, kad visoje Sąjungoje ši suma galėtų siekti ir 10 mlrd. eurų (daugiau nei 34 mlrd. litų). JAV šis skaičius net dvigubai didesnis.

Tiesa, pateikiamos nuostolių sumos yra minimalios. Reali žala gali būti dešimteriopai didesnė, nes dažniausiai skaičiuojama tik tiesioginė žala: kiek vertos užimtos ganyklos ar prarastas derlius. Tačiau, kaip įvertinti sumažėjusias kitų augalų ir gyvūnų populiacijas? Arba - kiek vėliau atsieis užterštumas, sukeltas naikinant invazines rūšis pesticidais?

Ekonominis požiūris

Invazinės rūšys yra ne tik kenksmingos gyvajai gamtai, bet ir pačiai ekonomikai. Sunaikintas derlius atneša nuostolius ne tik augintojui, bet ir jo produkciją gabenančiai transporto bendrovei, parduotuvėms, prekybos įmonėms. Ūkininkas, patyręs nuostolių, bus priverstas didinti kainas, o kainų didinimas atsilieps visai prekybos grandinei. Lietuvoje vieno kito ūkininko praradimai pasauliniame kontekste dar būtų nematomi, tačiau tokios valstybės kaip Rusija, JAV, Argentina, Kinija ar Indija nuostolius kasmet skaičiuoja milijardais. 

Maisto pasiūlos trūkumas sukeltų pasaulinį kainų šuolį, dalis nuo tų eksportuotojų gyvybiškai priklausomos šalys patirtų maisto stygių, kuris gal net virstų bado proveržiu. Globalizacija ypač stipriais saitais sujungė viską, kas vyksta, todėl bet koks pakitimas vienoje srityje lemia pokyčius kitoje.

Atskiros valstybės jau imasi įvairių invazinių augalų plitimo kontrolės priemonių ir kuria įstatymus, kuriais reguliuoja ir tikrina įvežamus krovinius. Kartais net visai sustabdoma prekyba su ta šalimi, iš kurios gali grėsti galimybė įsivežti nepageidaujamos rūšies augalų. Tačiau verslininkai prieštarauja papildomiems apribojimams, kurie tiesiogiai veikia jų pajamas. JAV tarptautine prekyba užsiimančių bendrovių interesams atstovaujančios lobizmo bendrovės nuolat prieštarauja ir stabdo valstybės bandymus įvesti daugiau kontrolės, panašiai yra ir kitose šalyse. Dėl trumparegiškos kai kurių įmonių verslo politikos ir greito pelno bet kokiomis priemonėmis vaikymosi verslas po truputį pjauna šaką, ant kurios sėdi.

Valstybėms ateityje bus būtina ieškoti kompromiso tarp skirtingų interesų grupių. 

Ekologinis žvilgsnis

Žalingiausiai invaziniais augalais laikomi tie, kurie užima didelius plotus ir į juos beveik neįsileidžia kitų rūšių. Taip skurdinama biologinė įvairovė. Jokia ekosistema nebus stipri, jei ji neturės didelės biologinės įvairovės.

Sunkiai suvaldomas invazinių augalų plitimas grasina vietos biologinei įvairovei ir nusistovėjusioms ekosistemoms. JAV aplinkosaugininkai teigia, kad per pastaruosius 100 metų šalis dėl nevietinių augalų plitimo jau neteko iki ketvirtadalio prieš tai buvusių (įskaičiuojant ir žemės ūkio augalus) rūšių augalų. Vis dėlto ši valstybė išlieka vienintelė, kuri gana rimtai žiūri į invazinių augalų keliamas problemas ir skiria didžiulius pinigus tyrimams ir kontrolei. Kitose šalyse atsakingos institucijos ar savanorių organizacijos tai daro turėdamos gana ribotus išteklius.

Be intensyvios prekybos prie invazinių augalų plitimo prisideda ir pasaulinis klimato atšilimas. Temperatūrų pokyčiai leidžia invaziniams augalams dar greičiau plisti, nes jie gali išgyventi ten, kur ankščiau neturėjo fizinių galimybių išlikti.

Būtent aktyvi pasaulinė prekyba ir klimato kaita yra svarbiausios priežastys, lemiančios invazinių augalų plitimą. Pastebima, kad šis procesas vis greitėja.

Augalų invazijos negalima vadinti natūralios atrankos procesu, nes dažniausiai jis nėra natūralus. Monokultūrinė žemdirbystė, kai visame regione auginamas tik vienos rūšies žemės ūkio augalas, jau atskleidė daug kylančių problemų: pesticidais naikinami kenkėjai (vabzdžiai, grybelis, kt. ligos) greitai mutuoja ir tampa labai atsparūs. Per metus tokios ligos gali nusiaubti milžiniškus plotus pasėlių, nes visur auga ta pati rūšis. Lygiai taip pat gali nutikti ir su invazinėmis rūšimis. Be to, per tūkstantmečius susiformavusios ekosistemos nespėja taikytis prie greitų aplinkos pokyčių. Vietos paukščiams ir gyvūnams gali netikti naujasis augalas, ir šie bus priversti migruoti, ieškodami tinkamo maisto. Didesnis gyvūnų tankumas gali privesti prie populiacijos mažėjimo.

Reikia ieškoti globalaus sprendimo

Bemaž visos pasaulio gamtosaugos organizacijos pripažįsta didėjančią invazinių augalų grėsmę, jų daromą žalą ir ragina valstybių vadovus atkreipti į tai dėmesį. Pesimistiškiausių prognozių scenarijai perspėja, kad problemos ignoravimas gali turėti rimtų pasaulinių ekologinių padarinių ar net sukelti katastrofą.

Globalizacijos amžiuje pasaulis prarado sienas, todėl jokia viena valstybė nėra pajėgi išspręsti problemos pasauliniu mastu ar susitvarkyti savo viduje, nes rūšys atkeliauja iš kitų šalių. Ankščiau ar vėliau privalės atsirasti stiprios tarptautinės organizacijos, kuriose invazinių augalų klausimas būtų sprendžiamas pasauliniu mastu.