GRYNAS.lt primena, kad šiuo metu EK yra išleidusi rekomendacijas, kokius tikslus Europos Sąjungos (ES) narės turėtų kelti sau 2030-iesiems, tačiau kiekviena šalis narė turi parengti savo pasiūlymą, kuris bus svarstomas Europos Vadovų Taryboje ir tuomet jau bus sprendžiama dėl bendrų tikslų.
Siūlo pritarti
„Lietuva pritaria ir dėl 27 proc. atsinaujinančių išteklių tikslo. Komisija mums daug neplanuoja, nors mes ir turime išteklių, kaštai yra pakankamai nemaži. Ilgailaikėje perspektyvoje atsinaujinančios energijos ištekliai turėtų veikti kaip galima arčiau rinkos sąlygų, todėl ES tikslas leisti savarankiškai pasirinkti atsinaujinančios energetikos mastą ir vykdyti ekonomiškai naudingiausias technologijas“, - sakė S. Znutienė. Nevyriausybininkai šiuo klausimu siūlo 45 proc. tikslą.
„Šiuo metu mes matome, kad iki 2020 m. tikslas pasiekti 20 proc. yra pakankamai ambicingas – tiek Lietuvai, tiek ir kitoms šalims, yra abejonių, kaip šį tikslą seksis pasiekti“, - pripažino S. Znutienė.
Skaičiuoja, kiek kainuos
Naujų išsikeltų tikslų įgyvendinimas 2030-iesiems ES vidutiniškai kainuotų kasmet nuo 3,1 iki 7,6 mlrd. eurų. Valstybėms narėms, kurių metinis BVP 90 proc. mažesnis negu ES vidurkis, tai kainuotų nuo 11 iki 21 mlrd. eurų.
„Mažiau išsivysčiusioms šalims tai būtų tris kartus didesnė finansinė našta negu ES vidurkis. Kodėl taip yra? Nes mes turime didesnį potencialą mažinti ir mažesniais kaštais tai daryti. EK poveikio vertinime yra pažymima, kad šioje vietoje yra didelė disproporcija. Šiltnamio dujų kiekis sudaro 58 proc. tose valstybėse narėse, kurių BVP yra didesnis negu ES vidurkis. Tose, kurių BVP mažesnis už vidurkį – šis procentas siekia 20. Taigi labiau išsivysčiusiose šalyse šiltnamio dujų kiekiai yra didesni, pas mus mažesni, bet kaštai mus išeina didesni“, - aiškino S. Znutienė.
Pagal EK skaičiavimus, Lietuvai naujos programos įgyvendinimas gali kainuoti iki 13,5 proc. nuo Lietuvos BVP 2030-aisiais. 2013-ųjų Lietuvos nominalus BVP siekė 119 mlrd. Lt., taigi klimato kaitos programos įgyvendinimas, šių dienų kainomis, galėtų kainuoti apie 16 mlrd. Lt.
Lietuva laukia kol „kaimynas pradės skųstis“
„Berods 2005 metais ekonomistas, kuris patarinėjo Anglijos premjerui, tuo metu įvertino, kad jeigu dabar imtų pasaulis įgyvendinti priemones, kurios mažina klimato kaitos padarinius, tam reikėtų vieno procento nuo viso pasaulinio BVP. O jeigu to nedarysime dabar, 2020 m. jau reikės 3 proc., o galbūt ir daugiau. Tačiau žmogui yra labai sunku suvokti, kas yra tas bendras pasaulinis vidaus produktas, kodėl mes turime prisidėti prie to, ko nesuprantame?
Labai paprasta įsivaizduoti daugiabučio namo gyventojo situaciją, kuris naudojasi vonia ir jam prakiūra vamzdžiai. Kokią strategiją mes taikome? Aš įsivaizduoju, kad visi susirinkę stengiasi kuo greičiau tą vamzdį sutvarkyti – bet dalis žmonių galbūt galvos, kad nedaug bėga – kam čia investuoti į vamzdžio pakeitimą, tai juk brangiai kainuoja. Tada kyla klausimas, kada jau bus daug? Kada jau apsimokės? Kai iškilnos plyteles ir jau reikės ne tik vamzdį pakeisti, bet ir vonios grindis? Kai kuriems yra argumentas laukti tol, kol kaimynai nesiskundžia. Kai jau pradeda, tada jau reikia daryti remontą. Tada jau susimoki už vamzdį, sumoki už plytelių keitimą ir paskui dar kaimynui kompensuoji buto remontą. Tai yra ta strategija, kurios laikosi Lietuva – laukimo, kol kaimynas pasiskųs ir reikės investuoti kur kas daugiau“, - kalbėjo L. Stoškus.
Jis lietuvių kuriamose strategijose pasigenda ilgalaikio požiūrio – savo gyvenimo planavimo nepriklausomai nuo to, ką nutars ES.
