Jau kelis metus iš eilės, Palangos paplūdimys bus vėl maitinamas smėliu. Tai bus paskutiniai metai, kuomet šiuos darbus finansuoja Europos Sąjunga, tačiau projektas naujam finansavimui jau ruošiamas. Tyrimai ir patirtis įrodė, kad smėlio pylimas, padeda apsaugoti paplūdimius, pajūrio miestams atneša didžiulę naudą.
Štormų ir bangolaužių žala
Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto mokslininkų G. Žilinsko, D. Jarmalavičiaus ir P. Šinkūno duomenimis, Lietuvos pajūryje ardomų krantų ilgis nuo 15 km 1947 m. padidėjo iki 25 km 2007 m. Šių grėsmingų pokyčių priežastis – dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos dažnėjantys štormai. Anksčiau uraganai, kai vėjo greitis viršija 33 m/s, nusiaubdavo Baltijos pakrantes Lietuvoje vos kartą per šimtmetį, o dabar jie kartojasi bent kartą per 10–20 metų. Per pastaruosius 15 metų mūsų pakrantę nusiaubė bent du katastrofiniai uraganai – 1999 m. „Anatolijus“ ir 2005 m. „Ervinas“.
Kadangi mūsų pajūrio krantai yra smėlėti, tokie uraganai čia pridaro gerokai daugiau žalos negu, tarkime, uolėtoms Airijos pakrantėms. Vien „Anatolijus“ padarė žalos Palangos ir Šventosios paplūdimiams daugiau kaip už 2 mln. litų. 24 km ilgio pakrantėje buvo visiškai nuplauta apie 1 mln. kub. m smėlio, sugriautas Palangos tiltas, sunaikintas apsauginis pajūrio kopagūbris.
Klimato kaitos sąlygomis uraganų aktyvumas dar labiau stiprės. Todėl kyla skubus poreikis ieškoti priemonių, kaip apsaugoti mūsų krantus. Pasaulyje nuo seno jūros krantai būdavo tvirtinami siekiant apsaugoti uostus, pajūrio kurortus ir švyturius nuo ardymo. Buvo statomi mediniai, paskui – akmeniniai, dar vėliau – betoniniai bangolaužiai. Tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad tokios priemonės ne tik neapsaugo pakrantės objektų nuo ardymo, bet ir sukelia šį procesą gretimuose kranto ruožuose. Mat bangos ardo krantus, o priekrantės srovės perneša nuardytas sąnašas į gretimus kranto ruožus. Apsaugojus krantus bangolaužiais vienoje vietoje, dėl priekrantės nešmenų pernašos ypatumų neišvengiamai sukeliamas krantų ardymas kaimynystėje.
Pavyzdžiui, pietryčių Baltijos priekrantės nešmenų pernaša driekiasi nuo Sembos pusiasalio (Rusijos Karaliaučiaus sritis) palei Lietuvos krantus iki pat Rygos įlankos Latvijoje. Jei rusai imtų tvirtinti savo krantus betoniniais bangolaužiais, gana greitai netektume Nidos paplūdimių. Lygiai taip pat, jei mėgintume saugoti nuo ardymo Olando kepurės skardį (kai kam šauna ir tokia mintis), netektume Karklės, Nemirsetos ir net Palangos paplūdimių. Jei tvirtintume krantus Palangoje, netektume Šventosios, jei sutvirtintume krantus ir Šventojoje, perkeltume šį galvos skausmą latviams. Taigi siekiant suderinti skirtingus interesus kranto zonoje ir apsaugoti visą pietryčių Baltijos pakrantę nuo ardymo būtinas visų kaimyninių šalių bendradarbiavimas.
Ne taip paprasta, kaip atrodo
Vieniems gali atrodyti nerimti „smėlio žaidimai“, tačiau šie darbai yra labai svarbūs ir sunkūs. „Šiuos darbus atlieka tarptautinė Švedijos, Danijos, Latvijos ir kitų šalių korporacija. Pasaulyje tėra vos penkios organizacijos, galinčios vykdyti tokius darbus, o Baltijos jūra yra unikali ir čia reikia dar didesnio kruopštumo. Speciali technika ir laivynas pas mus atkeliavo iš viso pasaulio kampelių, o prie projekto dirba dešimtys aukštos kvalifikacijos užsienio specialistų“, - apie paplūdimių maitinimo peripetijas aiškino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. Anot jo, lietuvių specialistai tik prižiūrės darbų vykdymą.
Kaip ir ankstesniais metais, smėlis paplūdimiams bus kasamas netoli Juodkrantės. 7 km nuo kranto, 28 m gylyje buvo rasta daug tinkamo smėlio. Specialios žemsiurbės siurbia smėlį iš dugno ir vamzdynais iškelia į viršų, kur jį paima specialūs tankeriai ir nugabena iki Palangos. Apie darbų sunkumą byloja ir tai, kad pernai po vandeniu nutiestas vamzdynas kliudė Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenį ir įvyko avarija. Padariniai buvo likviduoti, tačiau tai paskatino imtis papildomų atsargumo priemonių.
„Darbus nuveikti privalome labai greitai. Pavasaris tinkamiausias tam laikas, kadangi jūra šiek tiek atslūgsta ir būna pasibaigusios žiemos audros. Visgi, laiko tėra vos pora mėnesių per metus. Tad šiandien pradėti darbai bus intensyviai tęsiami iki pat vasaros“, - aiškino L. Budrys.
Nauda – visokeriopa
Kaip parodė 2011 m. žiema, paplūdimių maitinimas smėliu pirmiausia yra naudingas gamtosauginiu požiūriu. Žiemą siautėjusios audros smarkiai apgadino Kuršių nerijos ir kitus paplūdimius, tuo tarpu Palangos paplūdimys nukentėjo mažiausiai.
Pasaulio bankas, Europos pakrančių ir jūrų sąjunga, Europos Komisija, Šiaurės jūros ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos rekomenduoja tik du pajūrio krantų apsaugos nuo ardymo kelius: 1) jei yra galimybė, atitraukti namus ir kelius saugiu atstumu nuo kranto; 2) pajūrio kurortuose taikyti reguliarų paplūdimio atkūrimą pilant smėlį priekrantėje ir puoselėjant apsauginį pajūrio kopagūbrį. Apsauginis pajūrio kopagūbris yra tas smėlio „bankas“, kuris papildo rudens ir žiemos štormų nuskalautą paplūdimį smėliu. Tik ten, kur yra tikrai neišvengiama būtinybė, pavyzdžiui, uostų ar švyturių atveju, galima taikyti ribotas „kietos“ krantosaugos priemones – bangolaužius, geotekstilę ir panašiai.
Palangos priekrantės reguliarus maitinimas smėliu ir kruopštus apsauginio pajūrio kopagūbrio puoselėjimas yra logiškiausios ir moksliškai pagrįstos abiejų darnios krantotvarkos principų taikymo priemonės. Ir efektyviausios tiek ekonominiu, tiek ekologiniu atžvilgiu. Mat Lietuvos Baltijos pakrantė pasižymi ne tik dideliu „jautrumu“ neigiamam štormų poveikiui, bet ir ypatingu „imlumu“ priekrantės maitinimui smėliu. Nyderlanduose ar kitose pasaulio šalyse vos 40 proc. priekrantėje išpilto smėlio maitina paplūdimius, o likusioji dalis išsisklaido jūroje, o Lietuvoje, dr. G. Žilinsko ir dr. D. Jarmalavičiaus duomenimis, net 70 proc. priekrantėje išpilto smėlio pasiekia paplūdimius. Taigi Palangos priekrantės maitinimas smėliu anaiptol nėra smėlio pilstymas iš tuščio į kiaurą.
Kad šie argumentai atrodytų įtikimesni, galime bent apytikriai palyginti kasmetines smėlio pylimo Palangos priekrantėje išlaidas su ekonomine nauda. Palangos priekrantės maitinimas smėliu 2011 m. kainavo 14 mln. litų. Tai rekordinė investicija, nes smėlis buvo siurbiamas ir vežamas iš jūros dugno ties Kuršių nerija. Tačiau netgi ji atsiperka per vieną vasaros sezoną.
Smėlio pylimas priekrantėje net tris kartus paplatina Palangos paplūdimius. Taigi vasaros piko metu čia gali tilpti tris kartus daugiau poilsiautojų. Tarkime, kad dėl erdvesnio paplūdimio Palangą kasdien vasaros piko metu gali aplankyti 20 tūkst. žmonių daugiau (tikrovėje šis skaičius gerokai didesnis), o kiekvienas iš jų palieka apie 50 litų per dieną (tikrovėje šis skaičius irgi didesnis). Tuomet nesunku apskaičiuoti, kad dėl erdvesnio paplūdimio kurorto paslaugų teikėjai per 50 vasaros piko dienų gauna papildomai 50 mln. Lt uždarbio. Palyginkime šį skaičių su vos 14 mln. litų, skirtų priekrantės maitinimui smėliu.
L. Budrio teigimu, naujausia ekonominio poveikio analizė atskleidė, kad 1 litas išleistas paplūdimio maitinimui smėliu, Palangos miestui atnešė 7 – 8 litus pajamų. „Pamėginkite įsivaizduoti, kas nutiktų, jei Palanga netektų paplūdimio? Juk kurortinis miestas nebetektų savo reikšmės. Kurdami paplūdimius ne tik saugome gamtą, bet ir skatiname ekonomika. Tai įvertinti turėtų kiekvienas skeptikas“, - aiškino vyras.
Bus maitinamas ir toliau
Nors šiemet yra paskutiniai metai, kuomet bus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bus vykdomas paplūdimio maitinimas smėliu, visgi darbai nesustos. Šis projektas iš dalies buvo ir eksperimentinis. Siekta išsiaiškinti tokių darbų gamtosauginę ir ekonominę naudą.
L. Budrys pasakojo, kad šiuo metu jau rašomas kitas projektas, kuriuo prašoma paramos jau visų Lietuvos paplūdimių maitinimui smėliu: „Naujasis projektas bus tvirtinamas 2014 m., o parama bus skirta 2015 – 2020 m. Tuomet tinkamai pasirūpinsime visais Lietuvos paplūdimiais.“
Kas nutiktų, jei parama nebūtų suteikta? „Bent dalį finansavimo tikrai gausime, o likusius reikėtų paimti iš Lietuvos biudžeto. Aplinkos ministerija yra patvirtinusi Krantų tvarkymo direktyvą ir paplūdimių tvarkymui yra suteikusi prioritetą, tad vienaip ar kitaip jie bus sutvarkyti“.
Iki naujojo projekto pradžios – dar 2 – 3 metai, bet kitąmet ir 2014 m. pinigai paplūdimiams bus skirti taip pat iš Lietuvos biudžeto. Jų užteks išsaugoti tam, kas buvo nuveikta ir pasiruošta pradėti visos Lietuvos pakrantės tvarkymui. Tad jau labai greitai galėsime didžiuotis ir poilsiauti dideliuose ir gražiuose paplūdimiuose, o unikaliosios Kuršių nerijos kopos bus apsaugotos.
