Lašiša - karališka žuvis Lietuvos vandenyse, apie kurią pagalvojus ne vienam žvejui nutįsta seilė. Tačiau vien prisiminus pastarųjų metų didžiausius žvejų sugautus šių žuvų laimikius nesunku spėti, kad jų ištekliai senka neįtikėtinai sparčiai. Jiems papildyti kasmet reikalinga žuvininkų pagalba. Statistika byloja, kad kiekvienais metais į Lietuvos vandens telkinius yra paleidžiama šimtai tūkstančių dirbtiniu būdu užaugintų lašišinių žuvų. GRYNAS.lt domėjosi, kaip Lietuvoje yra veisiamos lašišos, kiek tai kainuoja ir kiek pagausina šios rūšies žuvų išteklius.
Pasirodo, Lietuvoje veikia dešimtys žuvivaisa užsiimančių privačių ir valstybinių bendrovių, tačiau lašišas veisia vienintelė įstaiga Lietuvoje – Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Žeimenos poskyris, įsikūręs Švenčionių rajone. Šio poskyrio vyr. specialistas Egidijus Leliūna sutiko praskleisti paslapties šydą ir papasakoti, kokį kelią tenka nueiti žuvivaisos specialistams, kad iš pagautų lašišų patelių ikrų jiems pavyktų užauginti lašišų jauniklius ir juos pavasarį paleisti į laukinę gamtą.
Visiems smalsaujantiems – pasakokite nuo ko prasideda lašišos veisimo procesas? - GRYNAS.lt paklausė E. Leliūno.
Upėse yra gaudomi lašišų reproduktoriai. Tada jie atgabenami pas mus į veislyną, čia jie lauko baseinuose (ne uždaroje sistemoje) laikomi tol, kol žuvys subręsta, nes vandens temperatūra rudenį po truputį krenta, todėl, pasiekus apie 9 laipsnius, prasideda žuvų nerštas. Kai lašišos subręsta, iš jų paimami ikrai. Paimti pieniai yra apvaisinami (atliekamas dirbtinis apvaisinimas). Ikrai yra perkeliami į inkubatorių. Inkubacijos trukmė priklauso nuo vandens temperatūros. Jeigu Žeimenos upėje vandens temperatūra nukrenta iki 0,2, mūsų inkubatoriuose vandens temperatūra siekia apie 4-5 laipsnius. Ikrus „pakrovus“ į inkubatorių spalio viduryje, išsiritusias lašišaites turime jau sausio-vasario mėnesį. Gamtoje tai vyksta tik kovo-balandžio mėnesį.
Kokiose upėse ir kuriuo metų laiku yra gaudomos lašišos dirbtiniam jų veisimui?
Kiek vienam veisimo ciklui reikalinga pagauti lašišų?
Daugiausiai esame inkubavę 200 tūkst. lašišų ikrų. Tokiam kiekiui reikia maždaug apie 20 patelių. Viena didelė 16 kg patelė vidutiniškai duoda iki 16 tūkst. ikrų.
Kaip ilgai yra auginamos naujos lašišaitės iki paleidžiant jas į atgal į upes?
Jaunų žuvyčių pirmas paleidimas - pavasarį. Jeigu jos pas mus išsirita vasario - kovo mėnesiais, iki gegužės mėnesio jos pasiekia apie 1 gramo svorį. Tuomet didžioji dalis šių ikriukų jau būna paleidžiami į upes.
Koks yra išveistų žuvų išgyvenamumas?
Apie išgyvenamumą yra labai daug įvairių duomenų. Paprastai kuo jaunesnės žuvys paleidžiamos, tuo išgyvenamumas yra mažesnis ir atvirkščiai. Tačiau reikia suprasti vieną dalyką, kuris ypač svarbus lašišinėms žuvims - jos turi prisitaikyti prie natūralių aplinkos sąlygų. Nors jos paleidžiamos jaunesnio amžiaus ir jų išgyvenamumas yra mažesnis, tikimybė prisitaikyti prie natūralių sąlygų yra didesnė.
Kiek išveistų lašišinių žuvų kiekvienais metais yra paleidžiama į upes?
Maždaug iki 150 tūkst. jaunikliukų ir dar apie 30 tūkst. vadinamų rituolių, kurie jau yra sulaukę vienerių metų. Žuvys atgal yra paleidžiamos į tas upes, iš kurių buvo pagautos lašišos reproduktorės.
Kuo yra ypatingas ir išskirtinis lašišinių žuvų veisimas?
Kiekviena žuvis turi savų niuansų. Lašišinės žuvys yra labai jautrios ištirpusio deguonio kiekiui vandenyje. Kai kurios ežerinės ir tvenkinių žuvys nėra tiek jautrios. Skiriasi ir neršto laikas. Nemažai lašišinių žuvų neršia rudenį, kai dauguma kitų lietuviškų žuvų neršia pavasarį. Lašišinių žuvų inkubacinis laikotarpis, lyginant su kitomis žuvimis, yra labai ilgas, nes jų ikrai natūraliose sąlygose visą žiemą praleidžia upės dugne. Pavasarinių išsiritusių žuvų inkubacinis laikotarpis dažnai tęsiasi iki kelių dienų. Kad išsiristų lašišos žuvelė tam reikia dviejų-trijų mėnesių inkubacijos ir visą tą laikotarpį reikia ją stebėti, prižiūrėti. Toks ir yra pagrindinis skirtumas.
Ar yra paskaičiuota, kiek vidutiniškai kainuoja vienos žuvies išauginimas veislyne?
Pagal mūsų kainoraštį užauginti vieną rituolį metinukę lašišaitę kainuoja apie 4 litus,vadinamo
„šiųmetuko“, žuvelės, kuri praleidžia vasarą veislyne, kaina – 3 litai.
Situacija šiuo metu gerėja, galvoju, kad mūsų veislyno darbas tiesiogiai prie to prisideda. Dirbame nuo 1998 metų ir aš pats asmeniškai dalyvauju lašišinių žuvų monitoringe. Kiekvienais metais rezultatai būna šiek tiek skirtingi, tačiau bendra tendencija rodo išteklių gausėjimą.
Ar tai reiškia, kad lašiša greitu metu bus išbraukta iš Lietuvos Raudonosios knygos?
Lašiša jau yra išbraukta iš Raudonosios knygos. Senoje redakcijoje ji dar buvo, bet naujausioje jos nebėra.
Manote lašišas pavyks išsaugoti nuo išnykimo?
Manau, kad tai visiškai realu ir tai bus padaryta, nes bendros tendencijos iš tiesų rodo atsigavimą.
GRYNAS.lt primena, kad nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. žvejams mėgėjams draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir 0,5 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto molų galų Baltijos jūroje. Žvejams verslininkams šiuo laikotarpiu minėtoje akvatorijoje prie Šventosios upės žiočių ir mažesniu kaip 3 km spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto molų draudžiama žvejyba verslinės žvejybos įrankiais.
Lašišų neršto apsaugai sustiprinti nuo 2009 metų sugriežtinta mėgėjiškos žvejybos tvarka. Patvirtintas upių sąrašas, kuriuose margųjų upėtakių ir šlakių neršto metu – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. – draudžiama bet kokia žūklė.
Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. mėgėjiška žūklė leidžiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos kontroliuojamoje teritorijoje (Minijos, Danės, Akmenos, Veiviržo, Šventosios ir Jūros upėse) tik įsigijus meškeriotojo kortelę, kuri be kitos žuvies suteikia teisę sugauti tik vieną lašišą arba šlakį. Tokia licencija parai kainuoja 10 Lt.
Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. mėgėjiška žūklė leidžiama nemokamą žvejybos teisę turintiems asmenims tik įrankiais ir masalais, kurie nenaudojami plėšriųjų ir lašišinių žuvų žvejybai.
