Kiek pastatų yra kurortų apsaugos zonose – mįslė politikams
Bandydami pasiteisinti, kad Vyriausybės nutarimas dėl kurortų apsaugos zonų panaikinimo yra skirtas ir naudingas ne tik Vijūnėlės dvaro Druskininkuose įteisinimui, Premjeras Algirdas Butkevičius ir aplinkos ministras įvardijo skirtingus skaičius.
Jie turėtų įrodyti, kad šis Vyriausybės nutarimas aktualus daugybei žmonių, tačiau skaičiai nesutampa.
Premjeras A. Butkevičius šią savaitę žurnalistams teigė, kad šis Vyriausybės nutarimas aktualus 160 pastatų.
„Šis klausimas apima Lietuvos apie 160 įvairiausių pastatų, neišskirkim gal kokio vieno“, - antradienį žurnalistams sakė A. Butkevičius.
Mįslingai šioje istorijoje atsirado ir trečias skaičius. Vyriausybės Spaudos ir komunikacijos skyriaus vedėjas Antanas Martusevičius trečiadienį GRYNAS.lt paaiškino, kad Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė dar ir trečią skaičių: „Pasižiūrėjome kartu su Aplinkos ministerija ir Registrų centru, šis nutarimas liečia liečia ne 160, o 2411 objektų. Sunku pasakyti, iš kur Premjeras tą skaičių paėmė, bet tai yra kur kas daugiau nei jis paminėjo.“
GRYNAS.lt perklausė pašnekovo, ar jis yra tikras, kad Aplinkos ministerija nurodė 2411 objektų, o ne 24166, apie kuriuos kalbėjo aplinkos ministras. Tačiau, pasak pašnekovo, Aplinkos ministerija pateikė būtent tokį skaičių. „Žinokite, mes tikslinamės su ta pačia Aplinkos ministerija. Ji mums pasakė 2411 – tokį skaičių. Iš jų pačių gavome šį skaičių", - kalbėjo A. Martusevičius.
Registrų centras: kalbama apie sklypus, o ne apie pastatus
Nors K. Trečiokas antradienį kalbėjo apie 24166 pastatus, esančius kurortų apsaugos zonose, Registro centro atstovai patikino, kad situacija yra visai kitokia. Greičiausiai ministras susipainiojo ir vietoje sklypų, kuriuose galioja kurortų apsaugos zonos ribojimas, skaičiaus pasakė netikslų pastatų skaičių.
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje yra 21466 sklypai, kurie patenka į kurortų apsaugos zonas. Tačiau toli gražu ne visuose stovi namai.
„Gavome iš ministerijos pavedimą suskaičiuoti sklypus, kur yra kurortų apsaugos zonos ribojimas ir jį įvykdėme“, - teigė Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.
Tačiau taip pat jis patikino, kad Registrų centras pastaruoju metu negavo Aplinkos ministerijos ar kitos institucijos pavedimo suskaičiuoti kurortų apsaugos zonose esančius pastatus. Savo iniciatyva tokios analizės taip pat institucija nedarė.
Tai, kad sklypas patenka į ribojimų zoną, savaime nereiškia, kad jame draudžiama statyti. Senajame Vyriausybės nutarime yra įtvirtintos 3 juostos kurortų apsaugos zonose: pirmoji - griežto režimo, joje negalima statyti statinių ir gyventi, antroji - apribojimų, trečioji - stebėjimų. Taigi, sklypai su šiuo ribojimu savaime dar nereiškia statybų draudimo, o didžiojoje dalyje tokių sklypų statybos leidžiamos. Pirmoji, griežčiausia juosta, apima upes, ežerus, jūrą, paplūdimius, kopas.
Kurortų apsaugos zonoje – didžiulis verslo statinys
Registrų centro duomenimis, į kurortų apsaugos zoną patenka didžiulė statinių grupė – „HBH“ pramogų parkas Kretingos rajone. Tačiau dėl to, kad šis sklypas turi šį apribojimą problemų niekada nekilo. Šiuo objekto pastatymo aplinkybėmis niekada nesidomėjo nei aplinkosaugininkai, nei teisėsaugos institucijos. Objekto savininkai GRYNAS.lt savo ruožtu teigė apie tai išgirdę pirmą kartą.
„Nieko apie tai nežinau“, - teigė „HBH“ centro vadovė Rada Matulevičienė.
„HBH“ įkūrėjas Juozas Matulevičius taip pat teigė nežinojęs, kad statiniai patenka į kurortų apsaugos zoną: „HBH“ niekada nepriklausė kurortų apsaugos zonoms, jis yra Kretingos rajone, o ne Palangoje. Kretingoje kurortinių zonų nėra.“
Namų savininkai problemų nejaučia
GRYNAS.lt nusprendė pasidomėti, ar su problemomis statydami ir parduodami namus, esančius kurortų apsaugos zonose, susidūrė namų savininkai ir ar skubiai priimtas Vyriausybės nutarimas jiems aktualus.
Internete galima rasti ne vieną skelbimą, kuriame pardavinėjami namai, esantys kurortų apsaugos zonose. Tokių yra Kretingos, Klaipėdos rajonuose ir pan. Statytojai teigė, kad kurortų zonose statybos leidimus gauti nebuvo sunku ir niekam dėl teisėtumo niekada nebuvo kilę jokių klausimų.
„Mums to pakeitimo, kad būtų panaikintos kurortinės zonos, tikrai nereikia. Manau, kad jo reikėjo vienu konkrečiu atveju. Nes daugiau Lietuvoje analogiškų atvejų nėra. Ir nežinau nei vieno objekto, kur dėl kurorto zonos būtų prasidėję teisminiai ar kitokie ginčai", - sakė vieno projekto Kretingos rajone vystytojas, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės.
Panašiai kalbėjo ir kitų objektų vystytojai. „Normantų kaime, tik 2 km. nuo Kalotės, kurortų apsaugos zonoje, parduodamas sau statytas, itin kokybiškai įrengtas, modernus, 2 aukštų, 178 kv. m. ploto namas“, - rašoma internete patalpintame skelbime.
Susisiekus su pastato savininku paaiškėjo, kad tai, jog pastatas yra kurortų apsaugos zonoje, jam jokių problemų nesudaro ir nesudarė: „Taip, pastatas yra kurortų apsaugos zonoje, bet dėl to jokių problemų kilti neturėtų, juk namas yra jau pastatytas ir ten tikrai viskas yra gerai. Namas pastatytas 2007 metais.“
„Parduodamos 303 kv. m. bendro ploto naujas, kokybiškas ir gražus vieno aukšto namas su mansarda, kurorto apsaugos zonoje Kretingos rajone, Kretingsodžio kaime“, - skelbia dar vienas skelbimas.
„Statydami namą neturėjome jokių problemų, mums tikrai nėra jokių bėdų dėl to, kad čia yra kurortų apsaugos zona“, - sakė kito namo savininkė.
Tokių statinių įvairiuose Lietuvos vietose yra nemažai ir nors sklypai patenka į kurortų apsaugos zoną, išduoti statybos leidimus tai nesukliudė. Ne visose kurortų apsaugos zonų juostose yra draudžiamos statybos ir teisminių ginčų nekyla.
Savivaldybės: mums nutarimas neaktualus
Ministras K. Trečiokas, bandydamas įrodyti, kad kurortinių zonų panaikinimas susijęs ne tik su Druskininkų Vijūnėlės atveju, kai skubant buvo priimtas Vyriausybės nutarimas ir teismas po to pastato savininkams priėmė palankų sprendimą, paviešino didžiulį sklypų skaičių, kurių savininkams esą nutarimas yra aktualus.
Kaip pavyzdį ministras minėjo Kretingos rajono savivaldybę, nes, anot jo, ten daugiausiai sklypų su tokiais apribojimais Lietuvoje. Tačiau, pasak pačios Kretingos rajono savivaldybės, šis Vyriausybės nutarimas savivaldybės gyventojams visai neaktualus ir su jokiomis teisinėmis problemomis sklypų savininkai nesusiduria.
„Kiek darome objektų, niekas mums niekur nemaišo. Mes nesusiduriame su ta problema tikrai. Nekilo nei problemų, nei jokių teisminių ginčų mūsų rajone“, - GRYNAS.lt kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja-vyr. architektė Ina Sviderskienė.
Pasirodo, kad be Vijūnėlės dvaro teisminio ginčo daugiau šis nutarimas neaktualus ir Druskininkų savivaldybei. Kitų teisminių ginčų rajone nėra, nors ministras sako, kad Druskininkuose yra daugybė sklypų su kurortų apsaugos zonų apribojimais. Statybos čia vyksta be apribojimų.
K. Trečiokas konservatorių frakcijos posėdyje sakė, kad su Ričardu Malinausku apie planuojamus pakeitimus kalbėjo maždaug prieš pusmetį. Pasak ministro, meras užsiminęs, kad šio nutarimo reikia – jis aktualus kurortams. Tačiau ilgai prašytas nutarimas panašu, kad teismui priėmus sprendimą dėl Vijūnėlės dvaro savivaldybei jau tapo ne toks ir aktualus. Daugiau teisminių ginčų dėl statybų teisėtumo nėra.
„Kokių 80 proc. žemės sklypų Druskininkų mieste turi šį apribojimą. <...> Daugiau teisminių ginčų Druskininkuose be to vieno atvejo nėra“, - GRYNAS.lt teigė Druskininkų Architektūros ir urbanistikos skyriaus skyriaus vedėjas - vyriausiasis architektas Vilius Margelis.
Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis GRYNAS.lt teigė, kad problemų dėl kurortų apsaugos zonų pajūryje nėra ir nebuvo.
„Pajūryje mes nesidūrėme, kad kurortų apsaugos zonos keltų kažkokias problemas. Pas mus yra kurortų apsaugos zonos, bet jose vykdomos statybos. Kad statybos būtų draudžiamos, taip nėra, nes tai ne pirma juosta. Kitose juostose yra draudžiama statyti statinius, kurie sukeltų neigiamą poveikį kurortui, todėl vyksta derinimas ir, specialistų manymu, statiniai neturi jokios neigiamos įtakos“, - sakė E. Paplauskis.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser GRYNAS.lt taip pat teigė, kad kurortų zonų panaikinimas parkui nėra aktualus ir problemų būtent dėl kurortų zonų nekyla.
„Kurorto zona pas mus nėra svarbi, todėl, kad saugomos teritorijos režimas yra dar griežtesnis ir planuojant statybas mes vadovaujamės būtent juo“, - sakė A. Fesser.
K. Trečiokas: yra kaip yra
Antradienį Aplinkos ministras K. Trečiokas kalbėjo, kad Lietuvoje daugiau nei 24 tūkstančiai pastatų patenka į kurortines zonas, trečiadienį jis suprato, kad mintyje turėjo ne pastatus, bet sklypus.
„Klausimas, kiek iš šių statinių savininkų mina teismų slenksčius, o visur eskaluojama tik viena byla“, - savo pranešime stebėjosi ministras. Vis dėlto K. Trečiokas, pakalbintas GRYNAS.lt žurnalistų, negalėjo atsakyti, ar žino dar bent vieną teisminį ginčą kaip Druskininkuose.
Trečiadienį komentuodamas ministerijos pranešime pateiktus skaičius jis ir toliau painiojosi: „Man buvo net pateikta lentelė, kiek ir kokiame rajone yra tokių pastatų. Kas keisčiausia – daugiausiai pastatų yra Kretingos rajone, tai tikrai čia ne iš piršto laužti skaičiai. Kretingos rajone yra 6763, Klaipėdos rajone – 5740, yra net Biržų savivaldybėje. Bet čia nebūtinai pastatai, kalbama ir apie sklypus. Čia yra sklypai, sklypas iš karto gauna apribojimą. Po to ar ten vyksta kokia statyba, ar ne – čia jau kitas dalykas, bet tai yra ribojimas.“
Galiausiai ministras teigė, kad jam pačiam būtų įdomu sužinoti, kiek žmonių šiuo metu dėl kurortinių zonų galiojimo mindo teismų slenksčius.
„Būtų įdomu, kiek yra teisminių procesų. Kai su Druskininkais įvyko tas dalykas, aš tikrai nežinojau, kad ten vyksta teismas, bet dabar yra sprendimas ir matau, kad šis nutarimas buvo tik papildomas motyvas, o ne nulemiantis. Bet tegul ne 24 tūkstančiai, tegul būtų tūkstantis ar du, žinoti, ar kas nors nesibylinėja faktiškai nėra jokių galimybių. Turi žinoti tikslų sklypo pavadinimą, registro numerį ir ieškoti per duomenų bazes. Tai galima padaryti. Bet mes pasitikrinti prieš priimdami Vyriausybėje sprendimą tiesiog negalime. Tame pačiame Vyriausybės nutarime yra ir daugiau abejotinų punktų. Aišku, reikėjo viską sudėti į vieną sprendimą, kur yra aiškios nesąmonės, išmesti vienu metu, bet yra kaip yra“, - atsiduso ministras.
Paklaustas, kodėl jo ir Premjero pateikti skaičiai taip skiriasi, K. Trečiokas neturėjo paaiškinimo: „Premjeras, matyt, turėjo kitką omenyje, jis tikriausiai kalbėjo apie tuos centrus arti vandenviečių. Nežinau, iš kur paėmė tą skaičių. Aš paprašiau, kad man duotų skaičių, kurie sklypai patenka į kurortines zonas.“
Buvo suklysta daugybę kartų
„Jokios informacijos apie pastatus mes neturime. Didžiausia problema yra ta, kad kurortų apsaugos zonos apribojimo įrašas padaromas, o kuri juosta yra – nenustatoma. Nei viena savivaldybė neturi zonavimo ir tuomet neaišku, kuri zona yra. Paprastai yra taikoma griežčiausia. Čia yra teisinis absurdas. Su kurortų apsaugos zonomis įvyko būtent taip, kad žemėtvarkininkai klaidingai prirašė 24 tūkstančius sklypų, o pagrindo nėra. Tai yra iš tarybinių laikų likęs reliktas“, - aiškino M. Narmontas.
Pašnekovas paminėjo, kad jeigu tam tikros juostos nėra priskirtos prie sklypo, teisiškai yra taikoma griežčiausia draudimų juosta. Internete galima rasti skelbimų, kuriuose parduodami namai kurortų apsaugos zonose. Paklaustas, ar pagal anksčiau galiojusią tvarką tie namai net neturėjo būti pastatyti ir leidimai negalėjo būti išduoti, pašnekovas tai patvirtino: „Jeigu taip kvailai taikysime, tuomet taip išeina. Dėl to Vyriausybė ir panaikino tą nutarimą, nes tai yra teisinis absurdas. Bet klaida buvo padaryta su kurortinių apsaugos zonų apribojimo įrašais sklypuose. Tuose sklypuose net neturėjo būti tokių įrašų. Druskininkai anksčiau kreipėsi į ministeriją klausdami: kas per daiktas yra kurortų apsaugos zonos, jeigu nėra juostų nustatyta, kaip reikia taikyti. Mes atsakėme, kad nežinome, kuri pas jus juosta yra taikoma ir jeigu nėra dokumento, kuris zonuoja, jūs tiesiog panaikinkite tuos įrašus.“
A. Kubilius užsiminė apie politinės atsakomybės klausimą
Antradienį K. Trečiokas buvo iškviestas į konservatorių frakcijos posėdį, kuriame turėjo paaiškinti, dėl ko skubos tvarka buvo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl kurortų apsaugos zonų naikinimo. Vis dėlto, anot frakcijos pirmininko Andriaus Kubiliaus, ministro argumentai Seimo narių neįtikino.
„Ministro argumentai mūsų niekaip neįtikino, priešingai – tik dar labiau sustiprino mūsų nuogąstavimus, kad tas sprendimas buvo daromas dėl vieno konkretaus reikalo – vadinamojo Vijūnėlės dvaro. Ieškosime būdų, kaip dar kartą kreiptis į ministrą, kad jis supratęs, jog toks sprendimas buvo klaida, kuri buvo padaryta sąmoningai ar nesąmoningai tam, kad tuo pasinaudotų konkretūs asmenys, iš to gaunantys didžiulę milijoninės vertes naudą, bandytų tą klaidą ištaisyti. Paprasčiausias veiksmas būtų, kad jis, jog jo vadovaujama ministerija, gintų viešąjį interesą toje konkrečioje byloje ir kartu su Generaline prokuratūra kreiptųsi į aukštesnį teismą būdama trečiąja šalimi“, - GRYNAS.lt teigė A. Kubilius.
Ministras ir frakcijos posėdyje antradienį teigė, kad Lietuvoje šis nutarimas liečia daugiau nei 24 tūkstančius pastatų, dabar žinoma, kad buvo kalbėta apie sklypus, taip bandant parodyti problemos mastą. Paklaustas, ar nesijaučia suklaidintas, A. Kubilius teigė, kad tuo ir nebuvo patikėta: „Tai vertinome kaip nepagrįsta argumentą, kuriuo bandome gintis labai konkrečioje istorijoje. Toks yra politikų sugebėjimas bandyti pabėgti nuo konkrečių atsakymų. Šioje vietoje ministras visiškai neteisus, nes zonos buvo trijų kategorijų ir lengviausioje kategorijoje jokių ypatingų draudimų nebuvo taikoma.“
Paklaustas, kaip ketina elgtis toliau, A. Kubilius sakė, kad pirmas veiksmas yra kreiptis į ministrą oficialiai: „Kaip Seimo nariai raginsime jį ginti viešąjį interesą toje konkrečioje byloje. Jeigu niekas nepasikeis, kelsime ir politinės atsakomybės klausimą.“
