Nuotekų dumblo tvarkymas – tarptautinė problema, kurios sprendimo būdai, remiami Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir šalies biudžeto lėšomis, jau skinasi kelią ir Lietuvoje – ima veikti dumblo tvarkymo sistema, apimanti dumblo apdorojimą bei galutinį panaudojimą.
Kartu su prie nuotekų tinklų prijungiamų vartotojų skaičiaus augimu, didėja ir poreikis vandenvaloje diegti modernesnes, našesnes ir aplinkai palankesnes dumblo tvarkymo technologijas, leisiančias gerokai sumažinti susidarančio dumblo kiekį.
Iki 2000 metų, kol dar veikė senieji sąvartynai, nuotekų dumblas vežtas į juos. Dabar į naujus sąvartynus jo vežti nebeleidžiama, tad kyla daug keblumų – šalis vis dar susiduria su dumblo kaupimo, džiovinimo problema.
Lapais „praturtinta“ trąša
Ką daryti su apdorotu dumblu, lemia jo cheminė sudėtis ir nuolatinė kokybės kontrolė. Lietuvos gyvenviečių I ir II kategorijų nuotekų dumblą galima panaudoti kaip trąšą auginant javus ir technines kultūras, energetinio miško auginimui, apleistų žemių atstatymui, taip pat žvyro, smėlio ar molio karjerų rekultivacijai, miesto želdinių tręšimui arba pakelių sutvirtinimui ir apželdinimui.
Į dumblo apdorojimo įrenginius ir naująją kompostavimo aikštelę Sargelių kaime UAB „Ukmergės vandenys“ surinktą dumblą veža iš Ukmergės ir Širvintų rajono nuotekų valymo įrenginių. Sklandžiam kompostavimo darbui užtikrinti bendrovė įsigijo visą įrangos komplektą – komposto vartytuvą, būgninį sijotuvą, žaliųjų atliekų smulkintuvą, krautuvą ir dangą komposto kaupų uždengimui ir jos vyniojimo įrenginius, įrengė asfalto ir betono dangų aikšteles. Buvo nutiesti ne tik nauji vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai, įrengtos nuotekų perpumpavimo siurblinės, bet ir rekonstruoti miesto nuotekų valymo įrenginiai, smėlio šalinimo sistema, sumontuota smėlio plovimo įranga, mechaninis perteklinio dumblo tankintuvas ir nauja centrifuga dumblo sausinimui, įdiegta nauja Lietuvos specialistų parengta įrenginių automatinio valdymo ir kontrolės sistema.
„Vietos gyventojus ir įmones raginame atvežti gamybai ir kurui netinkamą medieną ir jos perdirbimo metu susidarančias atliekas (pjuvenas, skiedras, žievę), miesto tvarkymo metu surinktas šakas, krūmus, lapus, žolę ir šiaudus. Neintensyviai, bet po truputį reikalai juda. Iki šių metų atliekas kaupėme nuotekų valymo įrenginių teritorijoje, dabar – kompostavimo įrenginių aikštelėje. Visos šios „žaliosios atliekos“ reikalingos norint nuotekų dumblą paversti į juodžemį panašų mišinį – kompostą. Gatavo ir paruošto naudoti produkto dar neturime“, – aiškino „Ukmergės vandenų“ Valymo įrenginių inžinierius–technologas Šarūnas Sedleckas.
Kaupus periodiškai vartant, palaikant optimalią temperatūrą ir drėgmę, juose besiveisiančių mikroorganizmų dėka per 3–4 mėnesius susidaro kompostas, kuris vėliau saugiai naudojamas tręšimui, aplinkos darbams ir dirvožemio struktūrai pagerinti. Kompostavimo metu susidarę kaupai dengiami, o tai leidžia bendrovei proceso metu sumažinti išsiskiriančių kvapų sklaidą į aplinką. Daugiau jų malšinimui nieko nenaudojama.
„Artimiausias namelis nuo kompostavimo aikštelės – už kilometro. Vis nuvykstame pasiteirauti, ar nesijaučia koks nemalonus kvapas, bet gyventojai nesiskundžia. Jei niekas nenorės įsigyti, kompostą brandinsime krūvose. Jis gali gulėti metus du. Kuo ilgiau stovės, tuo ir kokybė bus geresnė. Galiausiai tikrai atsiras vienas kitas ūkininkas, kuris paims, nes už tai pinigų neprašome, – pasakojo Valymo įrenginių inžinierius–technologas, pridurdamas. – „Žalią“ dumblą, nusausintą ir nuvandenintą centrifūgomis, iki šiol veždavom keliems ūkininkams, kurie noriai priims ir kompostą. Vienintelė kliūtis jiems – atstumas“.
Įmonės atstovo teigimu, aplink Ukmergę nelabai kam yra jo ir pasiūlyti. Esą yra besidominčių juo tręšti energetinius žilvičius, tačiau šių augintojams per toli transportuoti. Dešimtys artimiausių ūkininkų šios trąšos baidosi, mažai apie ją žino ir mieliau perka brangias trąšas, kurių išbarstymui dirvoje nereikalinga brangiai atsieinanti speciali technika.
„Susidomėtų dumblu ir kelininkai, bet tai jau kertasi su įstatymais. Mūsų dumblo paskirtis – tręšimui. Nežinia, į kokias instancijas reiktų kreiptis, kad dumblą galėtume siūlyti šlaitų atstatymui ir kelininkams. Vietiniai gamtosaugininkai aiškina, kad turime rengti tręšimo planą pagal dokumentą LAND 20–2005 „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai“. Visas mūsų dumblo panaudojimas orientuotas į žemės ūkį. Kad planą suderintume, pirmiausia reikia paimti dirvožemio tyrimus, patikrinti pačio dumblo kokybę, paskaičiuoti galimą normą į hektarą, kiek jo galime pilti. Kaip atiduoti dumblą kelininkams įstatyme nenurodyta. Nėra galimybės jį atiduoti be tręšimo plano. Juk tam pakaktų tik kokybės sertifikato, kad dumble nėra aplinką teršiančių kenksmingų medžiagų, ligų sukėlėjų, nešiotojų, kad jis apdirbtas termiškai, kalkėmis. Net jei norime atiduoti žmogui kubą ar du, jokio palengvinimo nėra. Lapelio, kad komposto kokybė gera ir jį galima naudoti, nepakanka“, – problemą įvardijo Š. Sedleckas.
Pradėjusi eksploatuoti modernius apdorojimo įrenginius, kurie leis dumblą paversti granulėmis, UAB „Vilniaus vandenys“ ir toliau dalį jo panaudos tręšimui. Sumaišius nuotekų dumblą su menkos vertės gruntu būtų gaunamas biodirvožemis, kurį planuojama panaudoti pakelių augalinio sluoksnio formavimui arba miesto aplinkos tvarkymui – parkų, golfo laukų, sporto aikštynų ir kitų žalių plotų formavimui. Panašiai planuojama elgtis ir Kaune.
„Jei nedegintume, nusausintu ir granulėmis virtusiu dumblu galima būtų tręšti ir miškus, naudoti energetinėms kultūroms, žilvičių, karklų auginimui. Turime padarę tyrimus. Prieš 10 metų bandėme eksperimentuoti su energetiniu mišku. Buvo pasodintos ir gerai dumblu patręštos kanadinės drebulės. Monitoringo tyrimai atliekami ir iki šiol, stebimas sunkiųjų metalų kiekis gruntiniame vandenyje. Miškininkų teigimu, minėtos drebulės nuo dumblo užaugo trečdaliu greičiau, nes buvo žymiai padidintas biomasės kiekis“, – teigė UAB „Kauno vandenys“ nuotekų valyklos inžinierius–technologas Povilas Reškevičius.
Probiotikais lietuviai nesužavėti
UAB „Trakų vandenys“ vyriausiausiojo inžinieriaus Kęstučio Venzlausko teigimu, miesteliuose, gyvenvietėse, kur nėra pramonės, dumblas kiek įmanoma turėtų būti apdirbtas vietoje ir panaudotas žemės ūkyje.
„Juk tai – baltymai. Mūsų ūkininkai baidosi kvapų, o kaimyninėse valstybėse ši problema jau išspręsta. Probiotikų grupė po truputį skinasi kelią ir į vandentvarką, ir išsiskiria tuo, kad naikina kvapų sklidimą. Jais dumblas labiau nusausinamas, susidaro jo mažiau pervežti. Lenkijoje dėl kvapų nesibaiminama, dumblas tinka ūkininkavimui ir ūkininkai jį ima. Panaudojant probiotiką, vyksta visai kitas procesas. Pas mus dumblo apdorojimui daugiausiai yra naudojamas tik deguonis – kuo jo daugiau, tuo reakcija didesnė. Tuo tarpu probiotikas pagaminamas be deguonies. Šie gyvi organizmai reakcijos metu dauginasi, jiems reikia fosforo ir azoto. Apdorojimo metu paduodama mažiau deguonies, ir taip taupoma elektra. Pirmieji juos ėmė naudoti japonai, amerikiečiai, danai. Tuo tarpu Lietuvoje naudojame koguliantus, kurie kvapą užkonservuoja tik presavimo metu. Atvežtas į laukus ir paliktas kaupe nejudintas jis kvapo neskleidžia, tačiau vos pajudinai – ir viskas. O juk jį reikia išbarstyti, ištaškyti, aparti. Lietuvos ūkininkai gal ir priimtų, tačiau gerai pasvarsto – „O ką darysiu, jei kaimynas pasiskųs“. Patys vandentiekininkai Lenkijoje dumblo netvarko, o paskelbia konkursą – kas laimi, atvažiuoja ir pasiima ir sumoka pinigus už įsigytą dumblą. Pas mus ūkininkui mokame mes, o ten – ūkininkas arba komunalinė įmonė“, – dumblo „įsisavinimo“ skirtumus vardino pašnekovas.
„Trakų vandenys“, norėdami išsiaiškinti kaip tikslingiausia tvarkyti dumblo ūkį, parengė studiją, pagal kurios sprendinius optimaliausias variantas šiuo metu yra dumblą kompostuoti uždarose dumblo saugojimo aikštelėse ir tam remiantis Lenkijos nuotekų valyklų patirtimi panaudoti probiotikus. Ateityje, sustambinus vandens tiekimo įmones ir ,,Trakų vandenis“ sujungus su UAB ,,Vilniaus vandenys“, slėginiais vamzdynais nuotekas iš Lentvario jau būtų galima persiurbti į Vilniaus nuotekų valyklą.
„Prieš kelerius metus KTU magistrantas darė tyrimą ir panaudojo specialių kompostavimui bakterijų probiotikų, ėmė iš mūsų nusausintą dumblą. Vėliau klausiau, kaip sekėsi. Sakė, kad mūsų dumble liko „nulis sveikų“ probiotikų. Taigi, nieko nesukompostuosi. Ką tu gali supūdyt, sukompostuoti, jei didžiąją dalį šiame dumble sudaro mineralinės medžiagos. Organikos ten likę, bet tikrai ne tiek, kiek žaliame dumble. Ne kiekvienai technologijai tai tinka. Norų yra, bet realybėje viskas kitaip, – abejojo „Kauno vandenyse“ dirbantis P. Reškevičius.
„Sostinėje probiotikų nenaudojame. Jie tinkami kur yra didelis dumblo užterštumas, o Vilniuje jie tiktų nebent kvapų šalinimui. Išbandėme ir patys, tačiau gerų rezultatų pasiekti nepavyko, – aiškino UAB „Vilniaus vandenys“ vyr. nuotekų technologas Jonas Klebonas, primindamas. – Nuo 2002 m. naudojame kitą, biologinę azoto ir fosforo šalinimo technologiją, kuria šias medžiagas pašaliname iki normatyvų reikalavimų. Tai padėjo Vilniaus nuotekų valyklą 2005 m. išbraukti pagal Helsinkio komisijos „Helkom“ konvenciją iš Baltijos jūros baseino teršėjų sąrašo.
Brangu ir neperspektyvu?
Kitų kalbintų bendrovių atstovai kompostavimo galimybę atmeta ir svarsto visas kitas įmanomas alternatyvas. Esą šis dumblo „įsisavinimo“ būdas itin brangus. UAB „Aukštaitijos vandenys“ komposto gamybai skiria tik labai mažą dumblo kiekį.
„Norint kompostuoti dumblą, reikia turėti daug lėšų, o tam reiktų smarkiai kelti vandens tarifo įkainius. Tada būtų galima ir kompostuoti. Šiandien tokių galimybių nėra. Mūsų dumblas – II kategorijos. Komposto neturime, norintys gali imti dumblą, bet jo niekas nenori. Nuvežk jiems, padėk, tada jau gal ir priims. Nebus tos smarvės, jei dumblą iškratysi kratytuvais, greitai aparsi, apdirbsi – tinkamai ir technologiškai. Mūsų kraštuose jo tiesiog nereikia, nes žemės per daug geros, kad kas nors tokiais dalykais užsiiminėtų. Vilniečiai gali, pas juos juk smėlingos žemės, tad jiems aktualu. Žemei tręšti jie sunaudoja pakankamai didelius kiekius, o pas mus per daug gera, kad veržtųsi dumblu tręšt“, – priežastis vardino bendrovės Nuotekų valymo cecho viršininkas Kęstutis Pareščius.
Dumblą kaip trąšą Vilniuje bandyta panaudoti, tačiau dėl kelių priežasčių laikui bėgant jos atsisakyta. Apylinkėse paprasčiausiai ėmė mažėti laukų, kuriuos dar būtų galima tręšti dumblu. Tų, kuriuose auginamos daržovės ar javai, negalima. Iki 2007 metų didžiausia dumblo dalis buvo panaudojama žemės ūkyje arba karjerų rekultivacijai, taip pat jis vežtas į šalia Karijotiškių sąvartyno įrengtą specializuotą dumblo sandėliavimo aikštelę. Iki šiol „Vilniaus vandenys“ pusė apdirbto dumblo kompostuojama, tam naudotos organinės miesto atliekos – rudeniniai lapai, nupjauta žolė ar šakos. Tai buvusi puiki trąša ir gan efektyvus dumblo panaudojimo būdas.
Tačiau nebuvo galimybės kompostuoti uždaroje patalpoje, dumblas sausintas mechaniniu būdu, tai daryta po atviru dangumi, o dėl kompostavimo metu vykstančių cheminių procesų kildavę garai nemaloniu sieros vandenilio kvapu „trikdydavo“ aplinkinių Pilaitės, Karoliniškių, Lazdynų, Grigiškių mikrorajonų gyventojus. Nuo jų apsisaugoti padės pastatyti naujieji dumblo apdorojimo įrenginiai, kuriuose veiks oro valytuvas – bioskruberis. Tai savotiškas bioreaktorius, naudojamas chemijos, naftos perdirbimo įrenginiuose. Jo paskirtis – sumažinti į aplinkos orą išmetamų teršalų – sieros vandenilio ir kitų kenksmingų medžiagų – kiekį. Taip pat bus sumažintas perteklinio dumblo kiekis, o pats procesas perkeltas į uždarą sistemą.
„Mūsų dumblas priklauso II kategorijai. Kas treji metai, priklausomai nuo užterštumo, galima įterpti kelias tonas dumblo į hektarą. Pernai metais dalis dumblo buvo kompostuojama, o dalis išvežta į laukus ar sąvartynų, karjerų rekultivacijai. Mes turime produktą – dumblą, o sutvarkytą galutinį produktą tvarko rangovas, laimėjęs konkursą dumblo utilizavimui. Jis ir būna atsakingas už galutinio produkto utilizavimą. Jie pašalina dumblą arba kompostą iš mūsų teritorijos, ir arba parduoda, atiduoda arba panaudoja patys. Tokia praktika turėtų likti ir šiemet įgyvendinus naujus projektus“, – aiškino „Vilniaus vandenyse“ dirbantis J. Klebonas.
Pagal sunkiųjų metalų kiekį „Kauno vandenų“ dumblas taip pat priskiriamas II kategorijai, tad, P. Reškevičiaus teigimu, tręšimas juo gerokai apribotas ir normos ganėtinai juokingos. Esą niekas per daug dumblo ir nenori. Ir visai ne dėl kvapo. Kvapą turi „žalias“ dumblas ir neišpūdytas, o išpūdyto dumblo aikštelėje kvapo praktiškai nėra, tik šiek tiek, kol šviežias.
„Kaune išpūdomo dumblo tinkamai nesukompostuosi. Dalį bioskaidžios organikos paverčiame biodujomis. Tą, ką gauname po pūdymo, dar centrifūgomis nusausiname. Kompostuoti dumblą būtų tiesiog neekonomiška, reikėtų pridėti žymiai daugiau biomasės. Metantankai veikia Utenoje, Panevėžyje, Klaipėdoje, ir nei viena iš šių nuotekų valyklų jo nekompostuoja, – įsitikinęs „Kauno vandenų“ nuotekų valyklos atstovas. – Ūkininkų poreikiu bent jau mes negalim pasigirti. Jie tik atvažiuoja, pasižiūri, bet pasiskaičiuoja ir nutaria verčiau neimti. Juk per dieną dvi nuo išbarstymo jis turi būti įterptas, užverstas. Ūkininkas turi turėti ir specialią techniką dumblui įterpti. Iškratyti jį, tolygiai paskirstyti. Kauno ir buvusio Vilniaus nuotekų valyklų kvapo nėra ką lygint. Žinoma, kai vilniečiai pradės naudoti apdorojimo įrenginius su termine hidrolize, pūdytuvus, bus jau žymiai moderniau“.
„Kauno vandenų“ nuotekų valykloje išbetonuota apie 12 ha aikštelė, kur ir pilamas dumblas. Ten jis kaupiamas jau 10 metų, o vietos pakaks dar vos metams. Panaši situacija ir kituose Lietuvos miestuose.
Kaupti aikštelėse – ne išeitis
„Aukštaitijos vandenų“ eksploatuojamoje Panevėžio miesto nuotekų valykloje po 2007 metais įvykdytos rekonstrukcijos vis labiau stengiamasi tausoti aplinką, optimizuoti bendrovės darbą ir kompensuoti patiriamus nuostolius. Iš koogeneratoriuje deginamų biodujų bendrovė savo reikmėms išgauna dalį reikalingos elektros ir energijos šildymui, tačiau dumblo kaip susidariusios atliekos neturi kur panaudoti.
„Pats dumblas niekur nedingsta – vežam į aikšteles ir saugome tam skirtose duobėse“, – teigė Panevėžio miesto Nuotekų valymo cecho viršininkas K. Pareščius.
Bendrovė dumblo kaupimo problemos turėtų atsikratyti iki 2013 metų, kuomet planuojama pradėti Panevėžio miesto dumblo apdorojimo įrenginių statybą. Iki tol esą kur dėti besikaupiantį dumblą sprendimų nėra – tik saugojimo aikštelė visiems laikams. Šiandieninis sprendimas – kaip ir visoj Lietuvoj, kaip ir daugelyje Europos šalių.
Nuo didelių dumblo kiekių kenčiančiai Alytaus miesto nuotekų valyklai išsivaduoti turėtų padėti įgyvendinamas projektas, apimantis po nuotekų valymo susidariusio dumblo tankinimą, pūdymą bei vėlesnį jo sausinimą ir džiovinimą. Dabar nusausintas dumblas talpinamas beveik užpildytuose išeksploatuotuose žvyro karjeruose, kurie neatitinka dumblo saugojimo aikštelėms keliamų reikalavimų, o dumblas apdorojamas morališkai pasenusiais ir fiziškai susidėvėjusiais dumblo apdorojimo įrenginiais bei technologiniais tinklais. Visgi, lieka neišspręstos dar dvi aktualios problemos – išdžiovinto dumblo tolesnis panaudojimas bei iki projekto vykdymo sukaupto senojo dumblo tolesnis panaudojimas ar utilizavimas.
UAB „Dzūkijos vandenys“ Nuotekų šalinimo ir valymo cecho viršininkas Gintaras Bolys nurodė, kad Alytaus miesto nuotekų valykloje I ir II kategorijos dumblas tik kaupiamas, tačiau jau statomi pūdytuvai, kuriuose dumblas bus džiovinamas. Bendrovė pasirinko kitą kelią, iš dumblo komposto gaminti ir toliau nežada.
„Naudojam probiotiką, tačiau kvapas jaučiasi. Yra rengiama studija dumblą panaudoti žvyro karjeruose. Šių metų lapkričio viduryje uždarysim dumblo saugojimo aikštelę, o per 5 metus susikaupusį pūdysim ir džiovinsim“, – teigė pašnekovas.
„Šiai dienai nuo nuotekų valyklos eksploatacijos pradžios 1998 metų AB „Klaipėdos vanduo“ senojoje aikštelėje yra sukaupusi apie 300 tūkst. tonų, o naujojoje – apie 34 tūkst. tonų dumblo. Ateityje planuojame sudžiovinti ir išvežti utilizacijai naujoje dumblo aikštelėje sukauptą dumblą. Senąją dumblo aikštelę planuojame uždengti geosintetine plėvele užpilant drenažiniu bei augalinio grunto sluoksniu“, – teigė „Klaipėdos vandens“ Nuotekų departamento vyriausiasis nuotekų tvarkymo technologas Vaidotas Girdvainis.
Bendrovė dumblo nekompostuoja ir nepardavinėja. Šiuo metu nusausintas dumblas yra kaupiamas dumblo saugojimo aikštelėje. Platesnės dumblo panaudojimo galimybės esą atsiras tik pastačius dumblo džiovinimo įrenginius.
„Kaune nėra kur dėti dumblo. Aikštelė jau beveik užpildyta. Vietos joje likę daugiausiai metams. Iki tol jau turėtų būti pastatyta džiovykla arba jau bus kur degint. Naujos aikštelės nėra kur įrengti. Nusausintas dumblas bus laikomas angare, tačiau jo kaupimo problemai pašalinti yra vienintelė išeitis – deginti,“ – aiškino P. Reškevičius iš „Kauno vandenų“ nuotekų valyklos.
Brangu dumblą laikyti ne tik savame kieme, bet ir išgabenti kitur. Priežastis – susidėvėję ir pasenę įrengimai. „Trakų vandenų“ vyriausiausiojo inžinieriaus K. Venzlausko teigimu, Trakų rajone studiją kadaise atlikusi Aplinkos ministerija numatė, kad Lentvario – Trakų, Rūdiškių, Aukštadvario vandenvalos įrenginiuose bei kitose statomose ir rajone numatytose statyti nuotekų valyklose susidarantis dumblas turi būti vežamas į Vilniaus nuotekų valyklą.
„Net ir tai – per brangus malonumas. Vidutinė vienos tonos nusausinto dumblo pervežimo kaina iš Trakų rajono valyklų kartu su mokesčiu ,,Vilniaus vandenims“ už jo priėmimą utilizavimui sudarytų 200 – 300 litų. Tai pagal mūsų gyventojų gaunamas realias pajamas yra labai brangu. Visos dumblo išvežimui reikalingos lėšos būtų gulę ant gyventojų pečių. vien Lentvario nuotekų valykla per dieną sukaupia 12–15 kub. m dumblo ir net neturi galimybių vietoje jo nusausinti, nes įrengimai technologiškai pasenę. Net ir dumblo vežiojimas per visą Trakų rajoną – iš Dusmenų, Aukštadvario, Onuškio – į vieną bendrą vietą rajone yra per brangus. Be to, būtina įvertinti tai, kad daugelyje statomų valyklų dėl nedidelio susidarančio perteklinio dumblo kiekio nėra numatoma dumblo pirminio apdorojimo įranga. Norint jį transportuoti reikalingos papildomos investicijos“, - tikino pašnekovas.
Pasak K. Venzlausko, kiekvienos problemos nagrinėjimas turi būti pradėtas nuo ekonominio pagrindimo. Sprendžiant nuotekų dumblo problemą esą tai nėra padaryta iki šiol – pasirenkant dumblo tvarkymo būdą ir technologijas, taip pat turi būti vertinamos sąnaudos, o technologijos parenkamos iki visiško (pilno) dumblo sutvarkymo.
Dumblo panaudojimo klausimai turėtų būti sprendžiami kompleksiškai valstybės mastu. Kartu turėtų būti nustatyti visi galimi kompensaciniai mechanizmai ir bendri sutarimai, padedantys įmonėms išvengti galimų nuostolių, kurie kitu atveju gultų ant gyventojų pečių. Lietuvoje šis klausimas dar tik sprendžiamas.
Nesukurtas „klientų“ – galimų antrinės žaliavos vartotojų – ratas. Kam paruoši iš dumblo produktai atiteks po metu, dvejų, trejų? Būtent jų paieška turėtų būti svarbiausias uždavinys visos šalies mastu. Pirmiausia reikia sukurti paklausią „prekę“ ir ne tik įstatymu įtvirtinti galimų naudotojų sąrašą, o tada jau siūlyti produktą – dumblą, kompostą, granules ar kitą žaliavą. Visos dumblo panaudojimo galimybės brangios, tačiau yra tinkamos, perspektyvios ir naudingos.
____
Nuotekų dumblas susidaro valant skirtingo pobūdžio nuotekas. Vienos jų – buityje naudotas vanduo ir susidarę nešvarumai atiteka iš namų ūkių, kitos, vadinamosios pramoninės nuotekos, surenkamos iš pramonės objektų. Jose yra nemažai kenksmingų medžiagų, tokių kaip sunkieji metalai, naftos produktai ir cheminiai detergentai. Visgi, Europoje kompostuojami tik nedideli dumblo kiekiai, ir renkamasi energetiniu požiūriu efektyvesnius šios atliekos panaudojimo būdus – biokuro gamybą arba deginimą. Tuo seka ir Lietuva, aiškiai suprasdama, kad dumblą kaupti nėra pati geriausia praktika.
