Lazdijuose žalos pridarė verslinė žvejyba
Kaip įvardijo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, trečioji antrajame etape dalyvusi Lazdijų savivaldybė neatrinka dėl vienos svarbios priežasties - pernelyg didelio verslinės žuvininkystės išvystymo kai kuriuose šio rajono ežeruose.
Jam antrino ir viceministras Linas Jonauskas, sakydamas, kad sudarytą darbo grupę nuvylė Lazdijų žuvų išteklių situacija: „Žuvų išteklių situacija Lazdijuose buvo tikrai nekokia, ypač ten, kur vyksta verslinė žvejyba, ištekliai gerokai išeikvoti“.
Tikėtina, kad žvejybos rojaus kūrimo procesas užtruks nuo 3 iki 5 metų, todėl gali prireikti kelių milijonų litų. Kol kas įtraukiami tik ežerai, o ne upės, tačiau, kaip patikino L. Jonauskas, galbūt tai ateityje keisis.
Ten galios „pagavai – paleisk“ taisyklė arba jeigu jau žmogus norės pasiimti labai didelę žuvį, turės susimokėti tam tikrą pinigų sumą, už kurią žuvininkystės įmonėse galėtume nupirkti, tarkime, tris panašaus dydžio žuvis ir įleisti į tą telkinį, kad tų didelių žuvų būtų“, - apie tai, kokių taisyklių bus laikomasi kuriamame žvejybos rojuje svarstė viceministras.
„Du trečdaliai žmonių netiki, kad žuvys iš tiesų paleidžiamos į vandenį, o pinigai kažkur išeina į orą, mes šituos dalykus kontroliuosime. Iš žuvivaisos įmonių reikalausime griežtos atskaitomybės, kokios ir kiek žuvų paleidžiama į vandenį“, - žadėjo V. Mazuronis.
Itin patraukli gali būti poledinė žūklė
Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė spaudos konferencijoje teigė, kad išgirdusi pasiūlymą kurti Lietuvoje žvejybos rojų, iškart jį palaikė, nes labai trūksta nišinių turizmo sričių iniciatyvų.
Jos teigimu, Lietuva užsienio žvejams turėtų būti patraukli dėl gero kainos ir kokybės santykio, ežerų gausos (apie 3000 visoje šalyje), gerų kelių. Lietuvoje kuriamas žvejybos rojus, anot R. Balnienės, tikrai domintų Vokietijos, Beniliukso,Sankt Peterburgo bei Rusijos gyventojus.
Molėtų meras: apmaudu tik, kad pasirinko ne vieną, o du rojus
„Molėtai turi labai gausius gamtinius išteklius – švarią gamtą, daugybę ežerų, priskaičiuojame apie 300, būtent šis potencialas ir leidžia į Molėtus pasižiūrėti kitu žvilgsniu. Į Molėtus žvejai važiavo ir anksčiau, tačiau paskelbimas, kad bus skiriamos didesnės lėšos žuvivaisai, prisidės ir pati savivaldybė, duos visiems naudos“, - sakė Molėtų rajono meras Stasys Žvinys.
„Manome, kad vietinis verslas gaus papildomų pajamų per papildomų paslaugų pasiūlymą. Tik vieną turime nuoskaudą, kad rojus žemėje yra vienas, o čia pasirinkti du“, - sakė Molėtų meras.
Kiek lėšų infrastruktūros vystymui Molėtų savivaldybė planuoja skirti, meras kol kas pasakyti negalėjo, nes tai priklausys nuo to, kokie konkretūs rajono ežerai bus pasirinkti įžuvinti. Tuomet savivaldybė ieškos atitinkamų finansavimo šaltinių.
Zarasai – labiausiai nepažintas Lietuvos kraštas
Anot jo, saugant žuvų išteklius vandens telkiniuose, bus siekiama panaikinti verslinę žvejybą Luodžio ežere. O Antalieptės mariose, kurias Zarasai siūlo įtraukti į įžuvinamų ežerų sąrašus, galima povandeninė žūklė, todėl jos turi didelį pranašumą ir gali pritraukti nemažai užsienio žvejų.
„Tokia žūklė leidžiama tik penkiose Europos valstybėse, tarp jų Lietuvoje, Latvijoje ir Baltarusijoje“, - sakė G. Kukanauskas.
GRYNAS.lt primena, kad nugalėtojais paskelbtuose regionuose numatoma gausiai įveisti žuvų, sukurti su žvejyba susijusių paslaugų infrastruktūrą, inicijuoti viešosios (kelių, privažiavimų, stovyklaviečių, prieplaukų, kt.) infrastruktūros plėtrą, gerinti turizmo rinkodarą, visuomenės aplinkosauginį švietimą ir viešinimą, kt.
Nugalėtojai išrinkti pagal šešis kriterijus: vandens telkinių plotą ir įvairovę, žuvų išteklius, gyvosios gamtos apsaugos lygį, projekto įtaką turizmo plėtrai regione, atitikimą nacionaliniams turizmo plėtros prioritetams ir esamą turizmo infrastruktūrą (stovyklavietes, kelius, kaimo turizmo sodybas, viešbučius, maitinimo įstaigas ir t.t.).
