Įžvelgia verslo žlugdymą

A. Gaižučio teigimu, pirma, miškininkai mano esant neteisinga įvesti naują mokestį, kai valdantieji savo rinkiminiuose pažaduose tikino to nedarysiantys. Antra, privačių miškų savininkai sako manantys, kad 5 proc. įmoka nuo visų gaunamų pajamų už nenukirstą mišką ir medieną savo esme yra analogiškas 5 proc. akcizo mokesčio nuo apyvartos įvedimui. Todėl kelia retorinį klausimą, ar galima privataus miškų ūkio veiklą prilyginti alkoholio, cigarečių ar degalų verslams?

„Šiandien privatūs miško savininkai ir valdytojai moka visus nustatytus mokesčius, kaip ir visų kitų verslų atstovai Lietuvoje. Tačiau negalima sulyginti valstybinių miškų valdytojų ir privačių miško savininkų mokamų mokesčių dėl vieno esminio dalyko: valstybiniai miškai nėra rinkos objektas.

A. Gaižutis
Valstybė turi teisę valstybiniams miškų valdytojams nustatyti tokius mokesčius, kuriuos ji mano esančius ekonomiškai pagrįstus dėl nemokamai urėdijoms perduoto naudoti milijardinės vertės turto, savo ruožtu naujų išskirtinių mokesčių įvedimas privatiems miško savininkams, diskriminuotų juos visų kitų verslo sričių atžvilgiu. Valstybė turėtų skatinti, o ne žlugdyti ilgalaikes investicijas į miškininkystę, kurios grąžą duoda po 60-120 metų“, - privačių miškininkų argumentus vardija A. Gaižutis.
A. Gaižutis
Faktiškai nėra sistemos, kaip juos tvarkyti. O kad jie yra netvarkomi – tai tiesa. Mes patys šį klausimą keliame nuo 2005-ųjų, sakome, kad reikia išspręsti privažiavimą prie miško valdų ir jų priskyrimo klausimus.

Seime norima šio mokesčio įvedimo klausimą įtraukti į neeilinės sesijos darbotvarkę, tačiau šiuo metu šis klausimas nėra suplanuotas svarstyti. Kad šis klausimas būtų įtrauktas, reikia bent 58 Seimo narių, kurie ir iniciavo neeilinę sesiją, patvirtinimo.

„Mes žinome, kad kai kurie Seimo nariai žada nepasirašyti ir tada šis klausimas nusikels į pavasario sesiją. Bet tai problemos nesprendžia, nes valdantieji nori priimti  (mokesčio įvedimą - red. past.) nediskutuojant“, - sakė A. Gaižutis.

Netiki, kad pinigai tikrai būtų skirti kelių tvarkymui

LMSA pirmininkas tikina žinantis, kad nors deklaruojama, jog 5 proc. mokestis būtų skirtas kelių priežiūrai ir taisymui, nė vienas litas netgi valstybinių miškų keliams nebuvo skirtas iš surinktų pinigų. Taigi, tai kelia abejonių, kur keliautų ir iš privačių miškų surenkami pinigai.

„Dabar dabartinę įstatymų sanklodą, tie pinigai, jeigu bus renkami iš privačių miškų, nueitų valstybinio miškų aparato išlaikymui, įskaitant Generalinę urėdiją, visas kitas tarnybas, būtų skirti urėdijų reikmėms, geodeziniams matavimams ir kitiems dalykams, bet tikrai ne miško keliams. Miško keliams urėdijos, valstybinis miškų ūkis ir dabar iš kelių fondo kasmet gauna po 8-9 mln. Lt, bet jų negali naudoti kelių, einančių per privačius miškus, tvarkymui“, - aiškino piketo dalyvis.

Taip yra dėl to, kad viešo naudojimo keliai nėra perduoti į kieno nors balansą – jie nepriklauso nei savivaldybėms, nei urėdijoms, nei patiems savininkams.
A. Salamakinas
Neradau argumentų, kodėl iki šiol į fondą, kuris naudojamas kelių, kitų miškų infrastruktūrų reikmėms, mokėjo tik valstybinių miškų institucijos. Tuo tarpu privačių miškų savininkai į fondą nemokėjo nė vieno lito.

„Faktiškai nėra sistemos, kaip juos tvarkyti. O kad jie yra netvarkomi – tai tiesa. Mes patys šį klausimą keliame nuo 2005-ųjų, sakome, kad reikia išspręsti privažiavimą prie miško valdų ir jų priskyrimo klausimus“, - GRYNAS.lt kalbėjo A. Gaižutis.

LMSA pirmininkas atskleidė, kad šiuo metu tarp privačių miškų savininkų galioja toks principas – jeigu kelią sugadinai, pats ir sutvarkyk. Tačiau už kelio nuolatinę priežiūrą lėšų nėra skiriama.

Kodėl vieni turi mokėti, o kiti ne?

Anksčiau šis klausimas buvo svarstytas viename iš Aplinkos apsaugos komiteto posėdžių. Jame už mokesčio privačių miškų savininkams įvedimą pasisakęs komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas teigė pasibaisėjęs miško kelių būkle ir manantis, kad jeigu į bendrą fondą moka valstybiniai miškai, nematantis priežasčių, kodėl neturėtų prisidėti ir privatininkai.

„Neradau argumentų, kodėl iki šiol į fondą, kuris naudojamas kelių, kitų miškų infrastruktūrų reikmėms, mokėjo tik valstybinių miškų institucijos. Tuo tarpu privačių miškų savininkai į fondą nemokėjo nė vieno lito. Paradoksalu, kad kai buvome išvažiuojamame posėdyje saugomose teritorijose ir pravažiuoti per mišką mums reikėjo kviesti didžiulius džipus. Tada ir kilo klausimas, kaip čia yra? Pasirodė, kad tai yra privačių miškų savininkų teritorijos – eina vienas plotas valstybinis, kitas privatus ir važiavome taip, kad atrodė reikia tanką samdyti“, - situaciją tuo metu tokiais žodžiais apibūdino A. Salamakinas.