Šiukšlių verslo vingrybės: kuo dar be šiukšlių pripildomos šiukšliavežės

Lietuvai niekaip nepajėgiant sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekio, Aplinkos ministerija siūlo įvesti sąvartynų mokestį. Šis kasmet turėtų didėti, kol pasiektų 155 litų ribą už toną. Specialistai sako, kad tai sumažins šiukšlių kalnus, o savivaldybės grasina, kad dėl to gali atsirūgti gyventojams.

Mokestis kasmet vis didės

Sąvartynų mokestis atsirastų, jei Seimas pritartų Aplinkos ministerijos parengtiems Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektams. Manoma, kad šis mokestis turėtų atsirasti nuo 2016 m. sausio pirmos dienos. Jį mokėtų sąvartynų operatoriai, kitaip tariant, regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC).

Mokesčio dydis priklausys nuo to, kokia atliekų rūšis šalinama. Šis mokestis po 20 Lt už toną kasmet didės iki 2020 m., kol pasieks 155 Lt ribą. 2016 m. RATC už vieną toną sąvartyne pašalintų komunalinių atliekų valstybei teks sumokėti 75 Lt, 2017 m. – 95 Lt, 2018 m. – 115 Lt, 2019 m. – 135 Lt, 2020 m. – 155 Lt.

Tokiu būdu Aplinkos ministerija siekia, kad kuo mažiau komunalinių atliekų patektų į sąvartynus. Imtis tokių priemonių paskatino Europos Sąjungos reikalavimai, kadangi jei ir toliau didžioji dalis šiukšlių keliaus į sąvartynus, Lietuvai grės milijoninės baudos. Šiuo metu Lietuva į sąvartynus veža maždaug 80 proc. atliekų ir dėl to šioje srityje yra viena ES lyderių.

Kai kurios savivaldybės savo ruožtu gąsdina, kad naujasis sąvartyno mokestis guls ant gyventojų pečių, tačiau aplinkos viceministras Almantas Petkus jau anksčiau žurnalistams yra sakęs, kad iš principo šis mokestis valstybei bus mokamas iš savivaldybės biudžeto, nes tai nebus
įskaičiuota į atliekų tvarkymo įkainį.

Neūkiškų savivaldybių laukia juodos dienos

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė GRYNAS.lt sakė, kad naujasis mokestis 2016 m. turėtų įsigalioti neatsitiktinai. Anot jos, iki 2015 m. pabaigos Lietuvoje jau turi būti pastatyti nepavojingų mišrių komunalinių atliekų apdorojimo įrenginiai, kuriuose visos neišrūšiuotos atliekos bus perrūšiuojamos.

„Pirmiausia tuose įrenginiuose bus atskiriama biologiškai skaidi dalis. Ji bus kompostuojama arba bus išgaunamos dujos. Taip pat bus atskiriamos antrinės žaliavos ir ruošiama degioji frakcija. Ir visa tai į sąvartynus nepateks. Reiškia lieka visai nedidelis procentas“, - kaip veiks nauji įrenginiai, pristatė pašnekovė.

Pradėjus veikti naujiems įrenginiams, jos žodžiais tariant, nebus pagrindo atliekų versti sąvartynuose. O tos savivaldybės, kurios nenorės prisitaikyti prie naujų sąlygų, turės susimokėti. „Aišku, gali atsirasti labai neūkiškų savivaldybių, kurios vis tiek veš atliekas į sąvartynus, kaip yra dabar. Savivaldybės priešinasi. Jos sako, kad mokėti liepė ministerija. Esą ministerija nustatė mokestį ir mes jį perkelsim ant jūsų (gyventojų – red. past.) pečių. Melas! Gerbiamieji, dirbkit savo darbą. Čia tas pats, jei yra prastas mokinys, todėl aš už jį padarysiu namų darbus. Būtų absurdas. Kad sistema būtų efektyvi, turi būti spaudimas iš gyventojų pusės. Politikai nenuleidžiami iš kosmoso“, - dėstė V. Karosienė.

Asociacijos prezidentė: šito mokesčio jau reikėjo anksčiau

Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos prezidentė Raminta Radavičienė taip pat laikėsi nuomonės, kad sąvartynų mokestis Lietuvoje būtinas. Maža to, ji teigė, kad Lietuvoje apie jį pagalvota per vėlai. Dauguma ES valstybių tokį mokestį jau turi seniai.

„Sąvartyno mokestis yra papildoma ekonominė priemonė, kuri motyvuoja sutvarkyti atliekas iki patekimo į sąvartyną ir jų ten nevežti. Sąvartyno mokestį, sakyčiau, stipriai vėluojama įvesti. Reikėjo gerokai anksčiau apie tai pagalvoti. Tada būtų buvę galima nuo mažesnės sumos pradėti. Priklausome tai mažumai, kuri to mokesčio dar neturi. Jei sąvartynas yra pigiausias atliekų tvarkymo būdas, galima kokias tik nori strategijas rašyti ir užduotis kelti, visa tai bus tik imitacija – atliekos vis tiek važiuos į sąvartyną“.

Anot jos, šį mokestį privalėtų mokėti sąvartyno operatorius. Tačiau, kad gyventojams dėl sąvartyno mokesčio nepadidėtų sąskaitos, bus atsakingos savivaldybės. Todėl iki to laiko, pasak asociacijos prezidentės, savivaldybės turi gyventojus mokyti ir skatinti rūšiuoti, diegti kompostavimo sistemą, sukurti patogią rūšiavimo infrastruktūrą.

„Jeigu savivaldybės mąsto ir siekia rezultatų, jos turi daryti viską, kad neperkeltų naštos ant gyventojų pečių. Viskas jų rankose. Savivaldybės neturi eiti lengviausiu keliu ir neužkrauti gyventojams tos naštos. Teoriškai tą mokestį jos gali užkrauti, bet praktiškai tai padaryti bus sunku, nes šiuo metu siūloma savivaldybėms taikyti baudas už įsipareigojimų nevykdymą. Jeigu jos nepasieks užduočių įgyvendinimo, mokės finansines baudas. Tai motyvuoja imtis veiksmų. Gyventojai irgi nesitaikytų su tokiu neveiklumu. Savivaldybes tai turėtų paveikti suintensyvinti veiksmus“, - GRYNAS.lt kalbėjo R. Radavičienė.

Kaip asociacijos vadovė vertina Aplinkos ministerijos siekį dalyvauti RATC valdyboje? Tokiu būdu, ministerijos manymu, turėtų pagerėti RATC darbas. Tačiau R. Radavičienė teigė, kad komunalinių atliekų tvarkymas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl ministerija kištis neturėtų.

S. Budrevičius

RATC yra absoliučiai suinteresuoti atliekų kiekiu, įvežamu į sąvartynus. Sako: užpilkite vandens, akmenų įdėkite ir dar žemių kokių pripilkite tam, kad mes galėtume daugiau gauti pinigų. Štai kaip išsikreipia situacija.

„Nelabai suprantu, ko siekiama ministerijai norint dalyvauti RATC valdyme. Deklaruojama, kad to reikia RATC valdymo suefektyvinimui. Aš sakyčiau, kad komunalinių atliekų tvarkymas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Todėl valstybė turėtų nustatyti savivaldybėms užduotis, reikalavimus, numatyti aiškią atsakomybę. Ir tai turėtų būti pagrindas, kad sistema judėtų į priekį. RATC valdymas nėra esminė prielaida nepriekaištingam sistemos veikimui. Reikia žinoti, kad jeigu savivaldybės nesuvaldo RATC, už tai moka jos pačios. RATC įsteigti savivaldybių, todėl savivaldybės juos turi ir valdyti. Jei nesuvaldys, neįvykdys įsipareigojimų, mokės baudas, sąvartyno mokestį. Ir tai kels visuomenės nepasitenkinimą, pasipriešinimą. Tai yra didžiausia bausmė savivaldybei“, - sakė R. Radavičienė.

Mano, kad sukčiaujama į atliekas pripildami vandens ir primesdami akmenų

Trečiadienį Seime vykstant klausymams, kurių metu aptarti siūlomi pakeitimai, įmonės „Ecoservise“ vadovas Saulius Budrevičius nemažai kritikos išsakė RATC atžvilgiu. Jo teigimu, šie yra pernelyg įtraukti į komercinę veiklą ir dėl to beatodairiškai siekia pelno. Ir čia pat jis įvardijo galimus sukčiavimo atvejus, kurie neva atskleidžia, kodėl gyventojams tiek daug tenka mokėti už atliekų išvežimą.

„RATC, kaip organizmas, veikiantis ūkinėje – komercinėje veikloje, yra suinteresuotas gauti kuo daugiau pajamų. RATC yra absoliučiai suinteresuoti atliekų kiekiu, įvežamu į sąvartynus. Sako: užpilkite vandens, akmenų įdėkite ir dar žemių kokių pripilkite tam, kad mes galėtume daugiau gauti pinigų. Štai kaip išsikreipta situacija. Iš vienos pusės patikime RATC kontrolę, leidžiame reikalauti kuo daugiau šiukšlių įvežti“, - konstatavo S. Budrevičius.

R. Radavičienė, paklausta, ar gali būti tiesa, kad gyventojams sąskaitos už šiukšlių išvežimą gali kainuoti brangiau, dėl to, kad prieš atliekų svėrimą RATC į juos primetama akmenų ir pripilama vandens, sakė, kad taip teigęs S. Budrevičius hiperbolizavo. Tačiau ji nepaneigė fakto, kad kai kuriais atvejais RATC tikrai yra suinteresuoti didesniu atliekų kiekiu.

„Taip, buvo išsakyta kritika keliuose regionuose taikomai kainodaros politikai, kai su atliekų surinkėjais, tvarkytojais atsiskaitoma pagal atvežtą atliekų kiekį. Tada susidaro tokia situacija, kai sąvartyno operatorius, kuo daugiau pašalina atliekų, tuo daugiau gauna pajamų. Tas pats ir su tvarkytoju – kuo daugiau surenka, tuo daugiau gauna pinigų. O gyventojai moka rinkliavą ir savivaldybė už surinktus pinigus atsiskaito su operatoriumi ir tvarkytoju. Tada atsiranda interesas pripaišyti atliekų kiekius – juos parodyti didesnius. Turėtų būti taip, kad vežėjai atveža ir turi užsimokėti. Tada neteks krauti akmenų ir pilti vandens į konteinerius“, - paaiškino Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos prezidentė.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė V. Karosienė „Ecoservice“ vadovo pasisakymą įvertino žymiai griežčiau. Ji teigė nesupratusi, ar taip buvo bandoma pajuokauti.

„Aš nežinau (ar taip gali būti – red. past.). Jis yra atliekų surinkėjas. Gal jis taip ir daro, jei taip sako. Jis teigia, kad taip vyksta. Tuomet aš niekaip nesuprantu, kaip savivaldybė vykdo kontrolę: apmoka sąskaitas už tokį atliekų svorį, koks pateikiamas – nežiūrima. Sumokama plytų vežiotojams. Tai nuvažiuokit ir pažiūrėkit. Tokia veikla draudžiama pagal teisės aktus – apiplėšinėjimas. Baudžiamoji atsakomybė už tai gresia – už tai yra baudžiama. Yra teisėsaugos institucijos. Sakykit faktus. Aš nelabai suprantu to atliekų surinkėjo. Nežinau, ar čia buvo juokas“, - svarstė departamento direktorė.