GRYNAS.lt redakcija gavo skaitytojo Gedimino laišką, kuriame vyras pasakojo beveik visą laisvalaikį praleidžiantis gamtoje, žvejodamas prie Neries.

„Akiai užkliuvo Vilniaus valymo įrenginiai, įsikūrę prie pat Gariūnų turgavietės, ant Neries pakrantės. Ši vieta garsėja tarp vietinių žvejų žuvies gausa, esu ir pats ne kartą ten žvejojęs. Prieš 2-3 metus viskas buvo tvarkoje, tačiau po ilgesnės pertraukos apsilankęs pernai metų rudenį buvau labai nustebintas, nes išleidžiamas vanduo iš „vandenvalos“ buvo tragiškas - vizualiai atrodo kaip visiškai neišvalytas, kvapas dvelkia jau keli kilometrai nuo upės, ant šakų pasvirusių į vandenį filtruojasi „viskas, kas nuleidžiama į klozetus“. Vaizdelis kraupus“, - pasibjaurėjimo neslėpė vyras.

Gediminas sako lankęsis ten ir šią savaitę, tačiau vaizdu nusivylė - situacija nuo rudens visai nepasikeitusi.

„Jeigu aukščiau Neryje knibždėjo žuvys ir skraidė paukščiai, tai keli ar keliolika kilometrų už vandenvalos, visiška mirtis upėje“, - atkreipė dėmesį skaitytojas.

„Vilniaus vandenys“: vanduo išvalomas 98 proc., priekaištų kontrolė niekada neturėjo

„Vilniaus vandenys“ Vilniaus miesto nuotekų valyklos vadovas Vidmantas Puodžiūnas GRYNAS.lt patikino, kad Vilniaus miesto nuotekų valykloje nuotekos išvalomos apie 98 proc.

„Išvalytų nuotekų srauto paviršiuje gali susidaryti putos, kurių atsiradimas yra natūralus procesas ir jos nėra teršalų indikatorius (išvalytos nuotekos prateka du perkritimus, kanaluose vyksta maišymasis). Pavyzdžiui, gamtoje ežero pakrantėje dėl vandens bangavimo irgi susidaro putos. Nuolatinę patikrą atlieka valstybinės apsaugos inspektoriai, kurie pastabų nei karto neturėjo“, - komentavo V. Puodžiūnas.

"Vilniaus vandenys" atstovas
Išvalytų nuotekų srauto paviršiuje gali susidaryti putos, kurių atsiradimas yra natūralus procesas ir jos nėra teršalų indikatorius. Nuolatinę patikrą atlieka valstybinės apsaugos inspektoriai, kurie pastabų nei karto neturėjo.

Anot vandens valymo specialisto, nuotekų išbuvimo laikas technologinėse grandyse trunka apie 13 valandų. Nuotekų valymo technologines grandis sudaro du etapai – mechaninis valymas (kurio metu grotose šalinami stambūs nešmenys; smėliagaudėse šalinamas smėlis; pirminiuose nusodintuvuose nusodinamas pirminis dumblas. Antrajame etape vykdomas biologinis valymas – šalinami organiniai teršalai; azotas bei fosforas).

Pasiteiravus, kas kontroliuoja, kad nuotekų įrenginiai veiktų tinkamai, V. Puodžiūnas teigė, kad Vilniaus miesto nuotekų valykla dirba 24 valandas per parą, kiekvienoje darbo vietoje yra apmokyti, paruošti darbuotojai. „Nuotekų valyklos technologinis procesas stebimas kompiuteryje SCADA sistemos pagalba. Išleidžiamų nuotekų kokybę nuolat pagal įstatymuose nustatytą tvarką kontroliuoja atestuotos UAB ,,Vilniaus vandenys“ Nuotekų laboratorija ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyrius (valstybinė laboratorija)“, - sakė „Vilniaus vandenų“ Vilniaus miesto nuotekų valyklos vadovas.

Vandens kokybės vertinimo specialistai: Neries upės būklė labai gera

Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėja Stasė Šivienė į GRYNAS.lt pateiktą užklausą apie Neries upės vandens būklę, raštu atsakė, kad Neries upė aukščiau Panerių (žemiau Vilniaus) yra tiriama kiekvieną mėnesį. Paskutinį kartą vandens mėginiai buvo paimti 2013-05-06.

„Upių ekologinė būklė yra vertinama pagal „Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką”. Vienas iš upių ekologinės būklės vertinimo kriterijų yra fizikinių- cheminių kokybės elementų vidutiniai-metiniai rodikliai. Pagal paskutinio Neries upės ėmimo duomenis upės būklė atitinka labai geros ar geros upės būklę“, - dėstoma atsakyme.

Taip pat priduriama, kad vandens mėginai iš UAB „Vilniaus vandenys” paskutinį kartą buvo paimti 2013-05-17, o tyrimai bus baigti 2013-05-27.