Sutarta, kaip bus galima mažiau mokėti už šiukšlių išvežimą

Nauja atliekų tvarkymo įkainių skaičiavimo metodika numato bent jau teorinę galimybę, kad rūšiuojantys ir kompostuojantys gyventojai už atliekas turėtų mokėti mažiau. Tačiau norint sutaupyti, rūšiuoti turi visi daugiabučio gyventojai. O kas laukia tų, kurie apie rūšiavimą nenori net pagalvoti?

Kas rūšiuos ir kompostuos, mokės mažiau?

Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Raminta Radavičienė teigė, kad naujoji Vyriausybės patvirtinta atliekų tvarkymo įkainių skaičiavimo metodika atliekų sektoriuje įpūs naujų vėjų.

Jos teigimu, mokestį už atliekas sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Įsigaliojus naujajai tvarkai, savivaldybės nerūšiuojančius gyventojus galės bausti padidindamos kintamosios dalies mokestį, o efektyviai ir kokybiškai rūšiuojantiems - jį sumažinti.

Pastoviąją mokesčio dalį kiekviena savivaldybė buto ar namo savininkui nustato pasirinkdama vieną iš kelių galimų kriterijų, pavyzdžiui, atsižvelgiant į objekto dydį ar gyventojų skaičių. Kaip teigė pašnekovė, pastoviosios dalies dydis nepriklauso nuo susidarančių atliekų kiekio.

„Į kainą įtraukiama nuolatinės sąnaudos, aikštelių išlaikymas, sąvartyno uždarymo kaštai ir pan.“, - aiškino R. Radavičienė.

O kintamoji dalis kaip tik siejama su susidarančių atliekų kiekiu. Šiuo metu savivaldybės turi įvertinti, kiek konkrečiame objekte gali susidaryti atliekų ir taikyti atitinkamą mokestį. „Turi būti išaiškinta, kokio dydžio konteineris turi būti pastatytas ir kas kiek laiko jį reikia ištuštinti“, - pirmąjį savivaldybių darbą įvardijo moteris, pridūrusi, kad šią informaciją surinko dar ne visos savivaldybės.

Vienas rūšiuotojas daugiabutyje - jokios naudos

Savivaldybės, atlikusios šią užduotį, turėtų matyti, ar gyventojai rūšiuoja. Ši tendencija bus atskleista pagal tai, kiek ir kokio tūrio objektui reikia mišrių komunalinių atliekų konteinerių. Taip pat gali būti atsižvelgiama ir į konteinerių ištuštinimo dažnumą, atliekų svorį.

Vis dėlto savivaldybės turi įvertinti ne tik atliekų kiekį, bet ir tai, ar gyventojai rūšiuoja ir kompostuoja. „Tie du faktoriai leidžia sumažinti tiekiamų paslaugų apimtį ir tvarkymo sąnaudas. Tada atitinkamai mažesnė sąnaudų dalis tenka gyventojams“, - GRYNAS.lt atskleidė R. Radavičienė.

Kai savivaldybės tiksliai žinos minimalią paslaugų apimtį, vykdant monitoringą gali būti pastebėta, kad gyventojai rūšiuoja vangiai ir nekokybiškai. Tokiu atveju, valdininkės žodžiais, jos gali didinti mokestį arba skirti baudas. O jei jos pastebi, kad gyventojai deda labai daug pastangų ir šiukšles reikia vežti rečiau nei rodė išankstiniai duomenys, kaina gyventojams gali būti sumažinta.

Rūšiavimas ir kainos už atliekų vežimą diferencijavimas vis dar lieka problema daugiabučių gyventojams. Jei dalis jo gyventojų norėtų mažiau mokėti už atliekų išvežimą, jiems tektų įtikinti rūšiuoti ir savo kaimynus, kadangi kintamosios dalies mokestis yra skaičiuojamas bendrai visam namui.

Ar ir toliau už šiukšles „mokės“ tuščios sodybos?

Nors naujajai metodikai Vyriausybė ir pritarė, tačiau kol ji pilnai įsigalios, dar teks palūkėti. Skyriaus vedėjos teigimu, visi numatomi privalumai atsiskleis tik 2015 m.

„Ta tvarka turėjo įsigalioti liepos mėnesį, kai buvo priimtas nutarimas. Bet didesnė savivaldybių dalis tam dar nepasiruošusi. Mes norime pamatyti aiškius savivaldybių planus, kaip jos tai darys (užtikrins metodikos įgyvendinimą – red. past.). Pagal dabartinį reglamentavimą tvarka galioja, bet viso to taikyti savivaldybės dar nepasirengusios. Kad nebūtų prieštaravimo, yra parengtas įstatymo projektas, kuriuo siūloma įgyvendinimą pilna apimti atidėti iki 2015 m.“, - dėstė R. Radavičienė.

Taip pat ji pridėjo, kad yra parengtas įstatymo pakeitimo projektas, kuris įgalintų Vyriausybės atstovus apskrityse atlikti nepriklausomus finansinius auditus, vertinant, ar savivaldybės nustatė kainas atsižvelgiant į patvirtintą metodiką.

Naujasis dokumentas, pašnekovės žodžiais, turi ir daugiau privalumų. Jei žmogus įrodo, kad jam priklausančiame objekte negyvens, kurį laiką kintamosios dalies už atliekas jis galės nemokėti.

„Jei, pavyzdžiui, sodyboje ar name negyvenama, yra numatyta galimybė nemokėti kintamosios dalies už tam tikrą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis už ketvirtį ir ilgesnis už metus. Metų pradžioje žmogus savivaldybėje gali deklaruoti, kad tame objekte jis negyvens. Deklaruojant savivaldybė turi galimybę tai patikrinti. Bet jeigu patikrinimo metu bus nustatyta apgavystė, bus taikoma atsakomybė“, - dėstė R. Radavičienė, pridūrusi, kad net ir tokiais atvejais galios pastovioji mokesčio dalis.