Penktadienio vakarą Ventės rago ornitologai Vytautas Jusys ir Vytautas Eigirdas, tikrindami paskutiniąją paukščių gaudyklę, stovinčią netoli Kniaupo įlankos, priekrantėje pastebėjo neįprastai daug sraigių kiautų.
S. Karalius
Sunku pasakyti, kodėl įvyko masinė sraigių žūtis. Tai gali būti susiję su jų dauginimosi ciklu. Šios sraigės gyvena apie 4 metus ir galbūt po dauginimosi periodo rugpjūčio mėnesį įvyko masinė žūtis. Palankus vėjas tuščias kriaukles iš didžiulės Nemuno deltos teritorijos suginė į Ventės ragą.

„Ir tai nebuvo dvigeldžių moliuskų klasės šeimai priklausančių dreisenų kriauklės. Jų kiautus visi pažįstame, o šių – ne. Bet koks buvo nustebimas, kai jų storus patalus šeštadienio rytą pamatėme beveik trijų šimtų kvadratinių metrų plote aplink visą Ventės ragą, salelėje ir priekrantėje. Ir jų vis daugėja. Nors nei audrų būta, nei karščių ar kitų akivaizdžių gamtos reiškinių, galėjusių lemti šių moliuskų žūtį“,- žurnalistei šeštadienį pasakojo Ventės rago ornitologinės stoties vadovas V. Jusys.

Šeštadienį pūtė pietryčių vėjas. „Gal bangos atneša žuvusių moliuskų kūnus iš tų vietų, kur gal būt darbą pradėjo žemsiurbės?“ - spėliojo gamtininkai.

Klaipėdos Jūrų muziejuje dirbantis zoologijos ir biologijos specialistas Saulius Karalius savo darbo praktikoje sakė niekada nėra susidūręs su masine nežinomos rūšies moliuskų žūtimi Kuršių marių baseine.

Šis gamtininkas nusprendė vaizdo medžiaga, gauta iš ekologinės nelaimės vietos, pasidalinti su kolega, žinomu šalyje moliuskų tyrinėtoju.

Nemano, jog bus nutikusi ekologinė nelaimė

„ Ventės rage - išties įspūdingas vaizdas”,- komentavo situaciją gamtininkas S.Karalius. Jis iš nuotraukų atpažino moliuskų rūšį – bukakiautes dumblasraiges, kurios Lietuvoje yra plačiai paplitusios.

Pasak jo, net ir lotyniškas moliuskų pavadinimas -Viviparus viviparus - nurodo, kad ši gėluosiuose vandenyse paplitusi sraigė veda gyvus jauniklius, o ne deda, kaip įprasta, kiaušinius.

„Sunku pasakyti, kodėl įvyko masinė sraigių žūtis. Tai gali būti susiję su jų dauginimosi ciklu. Šios sraigės gyvena apie 4 metus ir galbūt po dauginimosi periodo rugpjūčio mėnesį įvyko masinė žūtis. Palankus vėjas tuščias kriaukles iš didžiulės Nemuno deltos teritorijos suginė į Ventės ragą. Nemanau, kad tai kokios nors ekologinės nelaimės padarinys“, - teigia žinomas gamtininkas S.Karalius.

Bet kodėl tiek daug būtent šios rūšies - bukakiaučių dubmblasraigių – Nemuno deltoje, Kniaupo įlankoje ir Kuršių mariose priviso, o galimai baigusių savo reprudukcinį amžių jų negyvi kūnai savo kiautais nuklojo plačią priekrantės zoną – vis tiek lieka mįsle.

Beje, kryptį pakeitęs vėjas šeštadienį po pietų šią kriauklių sankaupą pasroviui nunešė tolyn į marias, link jūros.