Meras siūlo naikinti dalį rezervato
Neringos mero nuomone, Kuršių nerijoje šiuo metu gerai tik kormoranams, o vietiniai, nekalbant apie turistus, turėtų susirinkti kompensacijas ir palikti kurortą, nes jame dėl aplinkosaugininkų savivalės jau nebeįmanoma gyventi. Anot jo, dėl visko kalta Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos direktorė Rūta Baškytė, kuri priešinasi visoms Neringos savivaldybės iniciatyvoms. Neringos meras R. Baškytei adresavo labai daug priekaištų. Neva ji kalta dėl to, kad Neringoje 12 metų nepavyksta suremontuoti kelio, pastatyti požeminių ir dviaukščių stovėjimo aikštelių, iki šiol neprasidėjo kultūros centro „Agila“ rekonstrukcija, neleidžiama statyti motelių. Ir tai tik dalis kaltinimų.
Vis dėlto rezervate bet kokie remonto darbai yra ribojami, todėl ir kelio praplatinamas – sunkiai įveikiamas iššūkis. Atsižvelgdamas į tai D. Jasaitis siūlo sprendimą – paprasčiausiai dalį rezervato paversti paprastu mišku. „Mano siūlymas – pajūrio pusėje rezervatą naikinti. Juk vis tiek nėra jokio skirtumo, kur rezervatas yra ir kur jo nėra. Gamtai nuo to jokios žalos tikrai nebūtų“, - piktinosi D. Jasaitis.
R. Baškytė: leidus statyti 7 kambarių motelį, jų įrengiama 15
GRYNAS.lt pakalbinta R. Baškytė teigė, kad mero kaltinimai jai kelia juoką, nes jie nepagrįsti. Maža to, ji pridėjo, kad neseniai dirbti pradėjusiam merui paprasčiausiai trūksta patirties ir diplomatinių sugebėjimų. Taip pat ji aiškino, kad savivaldybei leista labai daug, tačiau ji nieko nedaro. Naujoms statyboms nepritariama iš esmės dėl vienos priežasties: leidus pastatyti 7 kambarių motelį, atsitinka taip, kad jame stebuklingai atsiranda 15 kambarių.
GRYNAS.lt su Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos direktore R. Baškyte kalbasi apie didžiausias Neringą smaugiančias problemas.
- Savivaldybė skaičiuoja, kad per dieną į Neringą įvažiuoja maždaug 1400 automobilių. Šis skaičius labai didelis. Kokių priemonių reikia imtis, kad jis mažėtų ar bent jau nedidėtų?
- Dabar turistų tikrai daugiau nei sovietmečiu. Kad įvažiuoja daugiau žmonių, nėra pati rimčiausia problema. Jie lokalizuojasi gyvenamosiose vietovėse: Nidoje, Juodkrantėje, Preiloje ir Pervalkoje. Didesnė problema – didelis automobilių srautas. Todėl reiktų skatinti, kad žmonės paliktų automobilius stovėjimo aikštelėse ir naudotųsi dviračiais arba viešuoju transportu.
Vis dėlto yra ir kita medalio pusė – poilsiautojų lankymasis itin saugomose gamtinėse teritorijose. Yra lankytojų, kurie mėgsta eiti ten, kur negalima. Dalis jų yra nedisciplinuoti. Kuršių nerija tam labai jautri. Be to, būtina skatinti ir lankytojų patekimą į teritoriją vandens keliu. Anksčiau kurortą buvo galima pasiekti laivu iš Kauno ir Klaipėdos.
- Poilsiautojus stebina kurorte mašinose nakvojantys turistai, kurie gamtinius reikalus atlieka tiesiog už krūmų. Kaip vertinate šį reiškinį?
- Uždrausti žmogui miegoti automobilyje... Kaip jūs reaguotumėte, jei nakvotumėte automobilyje, nors aš neįsivaizduoju, kad tai yra patogu, o aš ateičiau ir pasakyčiau: važiuok iš čia. Kokia būtų jūsų reakcija? Jeigu pastatysite automobilį ant žolės ar smėlio, galėčiau pasakyti: mielasis, tu pažeidei taisykles. O kokias taisykles jūs pažeidėte, jei miegate automobilyje? Gal aš keliauju ir neturiu, kur nakvoti. Apskritai aš nesu girdėjusi, kad tai būtų masinis reiškinys ir nemanau, kad tai yra labai didelė problema.
O nakvojančius kopose pastatytose palapinėse tikrai galima bausti. Aš ir pati esu mačiusi tokių atvejų. Čia tikrai galima ateiti, pasibelsti ir taikyti sankcijas.
- Neringos meras jus kaltina, kad neleidžiate suremontuoti ir praplatinti kelio. Esą tik po daug metų trukusių derybų duotas leidimas atnaujinti 9,5 km ilgio kelio atkarpą. Ar jums atrodo, kad kelio būklė gera?
- Aš to nesuprantu. Kiek buvo prašyta – viskas suderinta. Daugiau jokių prašymų nėra. Be to, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nei sąlygų išduoda, nei derina. Viską lemia nacionalinio parko direkcija. Mus pasiekia tik probleminės situacijos. Planavimo dokumentai patvirtinti – darykite. Ten labai daug leista. Pirma padarykite tai ką galima, o tada sakykite, kad kažko trūksta. Pirma suremontuokite tą atkarpą, o paskui žiūrėkite, ką galima padaryti daugiau.
- Rezervato geomorfologinė sandara kitokia nei draustinių. Ten yra visai kitokios sąlygos. Jeigu kastume griovius, reiktų nukasinėti kopas. Pati savivaldybė gal prieš 15 metų rengė strategines programas. Ji pati patvirtino, kad skirtingais principais tvarkomos kelio atkarpos. Rezervatas yra rezervatas. Žmogus turi jausti, kad važiuoja per kitokią teritoriją. Žinoma, patį kelią rekonstruoti, platinti dangą galima. Tačiau nereikia tikėtis autostrados. Važiuoti keliu, kuris turi savo specifiką, yra visai kas kita. Kai kuriose valstybėse tokie kelių ruožai yra saugomi. O mes kažkaip...
- Taip pat D. Jasaitis jums priekaištauja dėl to, kad rezervate negalima net suoliuko pastatyti...
- Man kažkuria prasme net ir juokinga. Aišku, kad negali žmogus pasistatyti suoliuko. Rezervate net lankymasis yra ribojimas. Jei yra nacionalinis parkas, pagal tarptautinius reikalavimus turi būti ir rezervatas. Esame švelnesni už vakariečius, nes leidžiame taką padaryti, kad žmonės matytų, kas saugoma. Negana to, mes norime daryti mokomuosius žygius nedidelėms grupėms, kurios kartu su vadovu geriau pažintų saugomą teritoriją. Daug kas nesuvokia, ką mes turime. Rezervatas skirtas natūraliems gamtiniams procesams.
- Merui nepatinka, kad Naglių rezervate yra tik vienas pažintinis takas. Ar tikrai jų negalima įrengti daugiau?
Rezervate nėra galimybių įrengti daug takų. Jei mes viską leidžiam, tai jau nėra rezervatas. Aš esu iš tų, kurie teigia: jei karvė, tai ji yra karvė. Ir nereikia mėginti iš jos padaryti arklį ar kiaulę. Rezervatui yra keliami tarptautiniai reikalavimai. Arba darau taip, kaip reikia, arba nedarau visai. Vaidinti nereikia. Jei mes tik deklaruojam, o elgiamės kitaip, darom labai didelę žalą visuomenei.
Tada mes neskatiname laikytis teisės aktų. Tai būtų butaforija. Jei norime atrodyti gražiai prieš Europos Sąjungos bendruomenę, prisiteigiame saugomų teritorijų, pasidarom jų žemėlapį, išleidžiam lankstinukų, kažką parašom, bet nieko nedarom, kad jos išliktų. Tai būtų popierinės saugomos teritorijos.
- Kodėl nepritarėte dviaukštės automobilių stovėjimo aikštelės statybai Nidoje?
- Iš tiesų tam tikrai nepritarėme. Šita dėžė būtų stovėjusi prie pat įvažiavimo. Įvažiuojate ir jus tai pasitinka. Įsivaizduokite, jei Vilniuje būtų tik vienas prekybos centras. Mes užkimštume stambiausias arterijas.
Yra galimybė šitą klausimą spręsti kitaip. Į Nidą yra trys įvažiavimai. Prie pietinio įvažiavimo yra aikštelė. Gal tik kelias dienas ji būna pilnai užimta. Kitai Nidos pusei yra skirta šiaurinė aikštelė – didžiulis plotas. Ten reikia tik dangas pagerinti. Planavimo dokumentuose numatyta, kad ten būtų aikštelė. Žemė yra valstybės, o danga parduota. Jūs nusipirkote aikštelę, todėl arba ją tvarkote, arba parduodate kitam. Jos vertė maža. Tiesa, dar yra ir mažesnių aikštelių. Jei išnaudoji visas galimybes, problemos nelieka. Kodėl visus reikia suvaryti į vieną vietą?
- Daug diskusijų sukėlė jūsų nepritarimas įrengti degalinę su automobilių plovykla, kurios pašonėje stovėtų ir 7 kambarių motelis. Kodėl jums verslininkų idėja nepatiko?
- Kuršių nerijoje yra keistos tendencijos. Ką reiškia 7 kambariai? Kai leidžiami 7 kambariai, jų įrengiama 15. Kas darosi Kuršių nerijoje? Buvo ledų vežimėlis, o vėliau atsirado kioskelis. Po kiek laiko atsirado didesnis namelis. Paskui atsirado dar didesnis namelis. Kodėl viskas ištinsta?
Dievas žmogui davė visko, bet nedavė vieno dalyko – gana. Su degaline viskas aišku. O motelis... paskui nesureguliuosi. Statom jachtininkų viešbučius, o parduodam gyvenamuosius butus. Bent kol kas mūsų valstybėje šito sureguliuoti neįmanoma.
- Meras sako, kad nepritariate ir viešbučio su SPA centru atsiradimui buvusiame žuvininkystė ūkyje. Ar tai tiesa?
- Taip pat D. Jasaitis jus kaltina, kad neva sužlugdėte kultūros centro „Agila“ rekonstrukciją...
- Mes leidžiam rekonstruoti. Tik yra klausimas „kaip“? Pradedant planavimo procesą pirmiausia atsižvelgiama į institucijų sąlygas, o tada žiūrimą, ką galima daryti. Šiuo atveju neliko vietos išskirtinei Kuršių nerijos vertei. Aš įsivaizduoju, kad dokumentus rengiantys specialistai turėtų pasidomėti teisės aktais, reikalavimais, planavimo dokumentais. Šito nebuvo. Kai savivaldybė skelbė konkursą, mūsų neklausė. Jei būtų paklausę, būtumėm patarę. Dabar savivaldybė paskelbė naują konkursą.
Aš nesakau, kad toks architektūrinis sprendimas blogas. Bet jis netinka šitoje vietoje. Ką jis turi bendro su Kuršių nerija? Kur yra tradicijų tęstinumas? Kur yra kraštovaizdžio dermė? Jeigu pastatas gali stovėti Vilniuje ar Kaune, Paryžiuje ar Berlyne, jis negali stovėti Kuršių nerijoje. Tai yra išskirtinė teritorija. Viskas turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Prie ko čia Baškytė ir tarnyba? Vietoj manęs gali sėdėti Jonas, Petras ar Marytė, bet jie visi turi elgtis taip pat kaip Baškytė.
- Ar jūsų santykiai su Neringos savivaldybe buvo įtempti dar tada, kai mero pareigos buvo patikėtos Antanui Vinkui, kuris šiuo metu dirba premjero patarėju?
- Tai yra du skirtingi žmonės. Kiekvienas žmogus turi tam tikrą žinių bagažą ir patirtį. Be to, turi ir skirtingą charakterį. Vinkų gyvenimas išmokė diplomatiškai ieškoti sprendimų. Jis tą darė kaip sugebėjo. Naujajam merui norėčiau palinkėti eiti į priekį, o ne stovėti vietoje ir kaltinti nebūtais dalykais. Aš daug ko nesuprantu. Tegu tai lieka jo problema.
- Ačiū už pokalbį.
