„Kasmet įgyvendindami Aplinkos apsaugos rėmimo programos projektus kormoranus medžiojame ir atliekame tyrimus. Kai pamačiau, kas randama jų skrandžiuose, labai nustebau - žuvys po kilogramą”, – GRYNAS.lt kalbėjo G. Kukanauskas.
Ichtiologas Žilvinas Pūtys labai nustebęs tokiais radiniais. Jam pačiam nebuvo pavykę rasti tokio dydžio žuvų kormoranų skrandžiuose: „Tikrai nesu matęs kilograminės žuvies kormonaro viduriuose, tačiau pagal literatūrinius šaltinius, šie paukščiai gali praryti net tiek sveriančias žuvis. Mano tyrimuose didžiausia žuvis, kurią prarijo kormoranas, buvo lynas, siekiantis 700 gramų. Daugiau sveriančios žuvys, kurios atrandamos kormoranų skrandžiuose, - unguriai, vėgėlės. Esu tyręs žuvininkystės ūkiuose kormoranus, viename iš jų aptikau 600 gramų karpį, pačiam buvo sunku patikėti, bet jis kažkokiu būdu sugeba tokią žuvį praryti.”
Vis dėlto, pasak mokslininko, paprastai šie paukščiai nelinkę gaudyti didelių žuvų: „Kormoranai daugiausiai gaudo 10 -15 centimetrų mažas žuvytes, kadangi jos lėtesnės. Retais atvejais kormoranai gaudo vėžiagyvius. Kuršių mariose kormoranuose tekdavo surasti krabų likučių. Buvau radęs stambių laumžirgių ir panašu, kad juos paukščiai patys pasigavo. Šie paukščiai gamtai didelės žalos tikrai nepadaro. Retais atvejais mažesniuose telkiniuose sumažina žuvų skaičių, o didesni vandens telkiniai praktiškai visai nenukenčia, žuvų gausa telkiniuose po tam tikro laikotarpio atsistato.“
Anot Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos skyriaus vedėjo Tautgirdo Masiulio, tyrimų metu apžvelgiama ne vien kormoranų mityba, tačiau taip pat patikrinama, kokiomis ligomis jie užsikrėtę.
Jo teigimu, šie paukščiai parke stebimi jau senokai. „Kormoranai Aukštaitijos nacionaliniame parke atsirado 1991 metais. Vasaros metu jų nėra daug. Kormoranų padaugėja tik prasidėjus migracijai. Tuomet nuvykus prie kurio nors iš Aukštaitijos nacionalinio parko ežero galima išvysti virš 200 šios rūšies paukščių. Kormoranų viduriuose yra randamos lydekos, unguriai, iš smulkesnių žuvų - kuojos ešeriai. Kormoranas pagriebia žuvį ir ją iš karto praryja. Kitose šalyse jie netgi naudojami žvejybai – specialiai užrišamos gerklės, kad žuvis į skrandį nepatektų, vėliau iš paukščio snapo žuvis išimama. Daugiausiai šiame nacionaliniame parke kormoranų galima išvysti prie Dringio ir Baluošo ežero”, - teigė vyras.
Pasak Gražutės regioninio parko vyriausiojo ekologo Arūno Čerkausko, migracijos piko metu parke gali būti 100 – 150 kormoranų. Nors parke paukščių medžioklė uždrausta, ekologas vis dėlto pritaria kormoranų skaičiaus reguliavimui verslinės žvejybos telkiniuose: „Specialus šių paukščių gausos reguliavimas yra paskirtas tik kormoranų perėjimo vietose. Žuvininkystės tvenkiniuose yra leista reguliuoti tokių paukščių gausą šaudant, tačiau tik medžioklės sezono metu. Mano asmenine nuomone, reikėtų reguliuoti populiaciją žuvininkystės ūkiuose, kadangi ten tikrai yra daromas nuostolis. Natūralioje gamtoje nematau priežasčių, kodėl reikėtų tuos paukščius naikinti.”
Ekologas yra įsitikinęs, kad šie paukščiai nekenkia gamtai ir jai atneša tik naudos: „Kormoranai laukinėje gamtoje daugiausiai gaudo menkavertę žuvį. Paprastai gaudoma ta žuvies rūšis, kuri vyrauja vandens telkinyje. Tai yra gerai ekosistemai, kadangi šie paukščiai neleidžia įsivyrauti telkiniuose tam tikroms žuvims. Kadangi žmonės kaip ir kormoranai žvejoja žuvis, jiems šie paukščiai tampa konkurentais, dėl to tokia diskusija ir kyla. Daugiausiai kormoranų galima išvysti Kuršių marių ir Nemuno deltos regione.”
