Vos paspaudus pirmajam šaltukui ugniagesiams gelbėtojams teko vykti vaduoti didžiausių Lietuvos paukščių iš ledo gniaužtų. Aplinkosaugininkai teigia, jog sveikos gulbės niekuomet neprišąla ežere – jei taip nutinka, vadinasi, paukštis sužeistas ar nusilpęs. Ornitologai perspėja – nebešerkite paukščių tvenkiniuose, nes sutrukdysite jų natūraliam instinktui palikti užšąlantį telkinį.
Praėjusią parą Varėnos ugniagesiai Matuizų kaime iš vietos tvenkinio ištraukė sužeistą gulbę ir perdavė ją aplinkos apsaugos agentūros darbuotojams. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos agentūros vedėjas Vytautas Butkevičius teigė, jog ši gulbė buvo susilaužiusi sparną. Vyro teigimu, vargu ar paukštis galės skraidyti.
Į tvenkinį atėjo, o ne atskrido
„Gulbę perdavėme Alytaus skyriaus gyvūnų globos tarnybai. Žmonės pasakojo, kad Matuizų kaimo tvenkinyje plaukiojo dvi gulbės. Kai pašalo, viena išskrido, o kita – liko. Tad vakar važiavom ištraukti. Matyt, nusitrenkė į laidus kažkur laukuose prie Giraitės kaimo, o tada atėjo iki tvenkinio“, - pasakojo V. Butkevičius.
Aplinkosaugininkas pridūrė, jog sveikos gulbės tiesiog išskrenda iš užšąlančio vandens telkinio – jos niekuomet neprišąla.
„Gauname daug pranešimų, bet kai atvažiuojame, gulbės atsikelia ir nueina. Žinoma, vis tiek važiuojame pasižiūrėti, bet kiek aš metų dirbu dar niekuomet sveika gulbė nebuvo prišalusi. Va, Merky jų pilna priskridę žiemoja“, - tikino Varėnos agentūros vedėjas.
Gelbėtojai po netikrų pavojaus signalų į tikrus nebereaguoja
Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis teigė, jog prišalti lede taip pat gali nusilpę paukščiai, dar nesustiprėję jaunikliai arba tie sparnuočiai, kuriuos nuolat šeria šalia gyvenantys žmonės.
„Prieš užšąlant ežerams paukščiai dažniausiai būna pasiruošę, jie prieš žiemą kaupia atsargas. Jiems maitintis nebūtina. Todėl kartais jie tiesiog ramiai tupi ant ledo, be reikalo nesiblaško. Kartais net ant jų plunksnų susiformuoja ledo gabaliukai. Ir žmonėms atrodo, kad paukštis prišalo. Bet kai pradedi link jo eiti – atsistoja ir nueina sau. Visuomet reikia labai gerai įvertinti, ar tikrai paukštis prišalo“, - teigė L. Raudonikis.
Vyras prisiminė, jog trečią kartą kviečiami gelbėti paukščio, kai du kartus prieš tai pasirodė, jog gulbė visai ne prišalusi, ugniagesiai gelbėtojai atsisako atvykti. Pagrindinė jų pareiga – gelbėti žmones, o ne paukščius ar gyvūnus, todėl reikia įvertinti, ar sparnuotis tikrai pavojuje.
Kaip atskirti prišalusį paukštį?
„Jeigu paukštis prišalęs – jis dažnai blaškosi. Jei neprišalęs – dažniau ramiai tupi, laukia arba snaudžia snapą pakišęs po sparnu. Reikia pamėginti tokį paukštį pabaidyti. Tai parodys, ar jis iš tiesų negali atsiplėšti nuo ledo, - dėstė ornitologas. - Dar toks patarimas – jei žinote, kad vandens telkinys užšąla, šiuo metu nelesinkite paukščių. Natūraliai paukščiai iš tokių telkinių turi išskristi. Bet jei jį dieną prieš tai gausiai šeria batonu ar grūdais, paukštis dirbtinai užlaikomas. Vienas dalykas – maitinimas žiemavietėse, pavyzdžiui, prie Kauno hidroelektrinės, kur jie visi susirenka, kitas – ežeruose ir tvenkiniuose prie namų. Dabar maitinti tvenkinių paukščius nederėtų. Jie turi išskristi.“
Ornitologų draugijos direktorius patvirtina, jog iškvietimai dėl prišalusių paukščių dažnai nepasitvirtina.
„Sudėtinga išsiaiškinti, žinoma, kai ledas plonas ir negali prieiti arčiau. Bet iš tiesų yra mažai atvejų, kai paukštis prišąla ir nustimpa“, - ramino L. Raudonikis.
Kita vertus ornitologas priduria, jog paukščiams geriau jau susižaloti gelbėjimo operacijos metu, nei likti įstrigusiems lede. Šis dažniausiai storėja, tad patys ištrūkti iš ledo gniaužtų sparnuočiai neturi galimybės.
