Vieni teigia, kad šunis savininkai prisirišo ir dabar jau kurį laiką ramu. Kiti gi tikina vieną iš šunų visai neseniai dar matę laisvėje ir nerimauja, kaip jį sutramdyti - šaudyti į laukinius šunis neleidžia įstatymas, o kaip sugaudyti šiuos gyvūnus didelėje teritorijoje galvosūkis ne iš lengvųjų.

Vaikai eina į mokyklą mišku

Apie kelis incidentus, kurių metu du į gaują susimetę laukiniai šunys papjovė dvi stirnas GRYNAS.lt jau rašė. Tuomet kalbintas Labanoro parko vyr. biologas Audrius Aliukonis teigė, kad vietos gyventojams yra žinoma, kas tikrasis šių sulaukėjusių šunų savininkas, tačiau jį sutramdyti nėra kaip – vyras savo kaltę neigia, o įrodyti, kad šunys jo, niekas negali.

Susisiekus su A. Aliukoniu dar kartą ir pasiteiravus, galbūt situacija ėmė spręstis, vyras purtė galvą: „Pirmadienį vėl mačiau vieną šunį, kuris bėgioja po Labanorą. Iš principo, kiek žinau, niekas nepasikeitė“.
Labanoro seniūnas V. Jusys
Rajone neturime šunų prieglaudos, aplinkinės visos yra užpildytos, niekas nenori daugiau jų imti. Antras dalykas, kad kai šunys yra palaidi, juos sunku pagauti. Miestuose tai padaryti lengviau, o čia įsivaizduokite aplink vien miškai.

Jo teigimu, vietos gyventojų vaikams iki autobuso, kad nuvažiuotų į mokyklą, reikia eiti 2 km per mišką, galbūt šunys vaikų ir nepuls, niekas nežino, tačiau tokia rizika išlieka: „Vaikams gali būti elementarus šokas. Aš esu neurobiologas, puikiai žinau, kad gali atsirasti kalbos tikas ir pan. Šuo gali ir nepulti, bet jo pasirodymas gali vaikus išgąsdinti, juk šuo didelis yra“.

Vyras tikino iš vietos policijos išgirdęs pasiūlymą tyliai šunis nušauti, tačiau pats A. Aliukonis teigė esantis ne medžiotojas, šaudyti jis net neturi kuo.

Savo ruožtu Aplinkos apsaugos agentūros atstovai GRYNAS.lt informavo, kad šaudyti į sulaukėjusius šunis griežtai draudžia įstatymas. Tai daryti galima tik, jeigu benamis šuo ar katė kelia grėsmę žmonių sveikatai ar turtui, taip pat jeigu atitinkamoje vietovėje tam tikru laiku Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užfiksavo šių gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų atvejus ir medžioklės plotų naudotojams išdavė tai liudijančią pažymą arba vietovė savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskelbta pasiutligės grėsmės zona. Nesilaikant šių nuostatų, gresia baudos nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

A. Aliukonis teigia, kad šios situacijos Labanoro parkas išspręsti pats vienas negali, nes neturi tokių įgaliojimų.

Siūlo bandyti šunis sugaudyti

Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnų naudojimo kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Lauris Martišius teigė, kad sprendžiant šią situaciją iniciatyvos galėtų imtis kolegos iš saugomų teritorijų.
Jie mato situaciją iš arčiau ir geriau žino jos specifiką.

Vyras dar kartą pabrėžė, kad šunis šaudyti griežtai draudžia įstatymas, o paprašytas paaiškinti, ką reiškia grėsmė sveikatai, kaip ją įvertinti sakė: „Lygiai tuo pačiu vadovaujantis medžiotojas galėtų nušauti per kuriuo metu vilką, lūšį ar kitą žvėrį, nes teoriškai jie gali žmogų užpulti. Grėsmė žmonių sveikatai turi būti tiesioginė. Apibrėžti vieną apibrėžimą sudėtinga, kaip ir per kuriose kitose situacijose, kai vyksta žmogaus gintis pavojaus atveju“.

Jis teigė nesiimantis vertinti konkrečios situacijos, o aiškinantis tik bendrąsias nuostatas.

Klausiamas apie galimą sprendimą L. Martišius siūlė pabandyti kreiptis į gyvūnų globos organizacijas, kad šios pabandytų laukinius šunis sugaudyti.

Labanoro seniūnas: savininkui liepiau šunis prisirišti, jis taip ir padarė

Anot Labanoro seniūno Vinco Jusio, jis pats surado laisvėje lakstančių šunų savininkus ir paprašė, kad juos prisirištų. Vyro teigimu, jie taip ir padarė. „Nuo jūsų straipsnio šitų šunų kol kas ir nebematom“, - situaciją komentavo seniūnas.

Pasiteiravus, ar savininkams paskirtos baudos, V. Jusys teigė, kad reikėtų prieš tai įrodyti, kad tikrai jų šunys sudraskė kelias stirnas. „Šunims, kiek aš žinau, taip paprastai sveiką stirną sunkiai pavyktų pagauti“, - svarstė vyras.
Biologas A. Aliukonis
Vaikams gali būti elementarus šokas. Aš esu neurobiologas, puikiai žinau, kad gali atsirasti kalbos tikas ir pan. Šuo gali ir nepulti, bet jo pasirodymas gali vaikus išgąsdinti, juk šuo didelis yra.

Jis pasakojo, kad nuvykęs pas šunų savininką jį įspėjo ir kol kas, seniūno žodžiais tariant, viskas yra tvarkoje: „O jeigu dar pastebėsime, imsimės kažkokių priemonių. Anksčiau buvo daug paprastesni įstatymų variantai, kad be antkaklio medžiotojai galėjo savo medžioklės plotuose tuos šunis sunaikinti. Dabar jau nebegali, o tų šunų ne tik vietinių, bet daug yra atvežamų iš kaimyninių apskričių ir paleidžiamų. Tie šeimininkai, kurie nenori laikyti savo šunų, juos paleidžia laisvėn, aišku yra ir tokių, kurie paklysta“, - pasakojo V. Jusys.

Seniūnas patikino, kad seniūnija susirūpinusių gyventojų skambučių dėl palaidų šunų pastaruoju metu nėra gavusi. Vis dėlto, pasiteiravus, ar situacijai pasikartojus, yra numatytos priemonės, kurių galima imtis, V. Jusys teigė, kad šioje situacijoje sprendimą rasti būtų sudėtinga.

„Rajone neturime šunų prieglaudos, aplinkinės visos yra užpildytos, niekas nenori daugiau jų imti. Antras dalykas, kad kai šunys yra palaidi, juos sunku pagauti. Miestuose tai padaryti lengviau, o čia įsivaizduokite aplink vien miškai“, - sakė Labanoro seniūnas.