Aukštaitijos nacionaliniame parke įkurtas kompleksas keliautojams siūlo kvapą užgniaužiančias panoramas nuo Ladakalnio - 176 m aukščio virš jūros lygio kalno. Į abi puses kiek tik akys užmato gamtos mylėtojui atsiveria net 6 ežerų vaizdai.
Ginučių apylinkėse turistams siūloma apžiūrėti vienintelį išlikusį autentišką Ginučių vandens malūną, kuriame buvo malami ne tik miltai, bet ir gaminama elektros energija. Dabar malūnas saugomas valstybės kaip XIX a. technikos paminklas. Ekspozicija antrame aukšte pasakoja apie duonos kelionę, o buvusiuose malūnininko apartamentuose įrengti poilsiautojams skirti kambariai, kuriuose dažnai apsilanko pats Ginučių malūno velnias. Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje gausu senovinių, pilkapiais vadinamų kapaviečių.
Šiuos gamtos turtus saugo Varnių regioninis parkas. Nuo Medvėgalio piliakalnio ( 234 m.) atsiveria ypatingai platūs vaizdai. Sakoma, jog nuo jo viršūnės matyti 14 bažnyčių bokštai, begalė kitų kalvų, tarp jų net už 30 km esanti Šatrija. Medvėgalis laikomas iškiliausiu Žemaitijos kalnu - šio krašto kalvų karaliumi.
Šatrija - vienas žymiausių archeologinių paminklų ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje. Nuo Šatrijos atsiveria neaprėpiamai plati ir šviesi kalvota žemė – net plika akimi įžiūrimas už 30 km. stūksantis Medvėgalis, kiek arčiau esantys kiti Žemaitijos milžinai: Girgždūtė, Moteraitis, Sprūdė. Taip pat matyti Luokė, Viekšnaliai, Upyna, Gaulėnai, Užventis, baltumu šviečiantys Telšių katedros, buvusios Varnių kunigų seminarijos bokštai.
Kuršių nerijos nacionalinio parko pasididžiavimas – Kuršių nerijos kopos. Ši unikali Lietuvos vieta įvertinti net „The New York Times“. Bestselerio „1000 vietų, kurias turi aplankyti prieš mirdamas“ autorė Patricija Schultz Lietuvą pavadino vienu iš stebuklingiausių Europos kampelių. Į Kuršių neriją vadinamą „Baltijos Sachara“ patariama atvykti stebėti migruojančių paukščių, aplankyti Tomo Mano namelį Nidoje, paplaukioti Kuršių įlankoje, užkopti į Parnidžio kopą bei nuvažiuoti dviračiu iki Juodkrantės.
Pajūrio regioniniame parke esančiame Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinyje saugomas Baltijos jūros skardis ir jo gamtinė aplinka. Prieš 12-15 tūkst. metų Lietuvos pajūryje stūksojęs ledynas atsitraukdamas suformavo moreninį gūbrį. Aukščiausia jo viršūnė vadinama Olandų kepurės kalnu. Tai - 24 metrų virš jūros iškilusi parabolinė kopa. Olandų kepurės kalnas yra nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 16-18 metrų aukščio kriaušiu. Tokio aukšto skardingo jūros kranto Lietuvos pajūryje daugiau nėra. Olandų kepurės skardis įtrauktas į Gamtos paveldo objektų sąrašą.
Dubingių piliavietė yra Asvejos ežero pusiasalyje, kuris anksčiau buvo sala. Tai didelė, apie 500 metrų ilgio ir iki 200 metrų pločio kalva. Dubingių piliavietė yra paskelbta Lietuvos kultūros paminklu ir įtraukta į Archeologinių vietų sąrašą.
