Paskutines pavasario dienas gamta Lietuvoje pasitinka pakiliai. Dabar - bene pats tinkamiausias metas grožėtis šalies pelkių peizažais, o ir miškuose ar laukymėse veiksmo netrūksta. Ūgtelėję jaunikliai jau žengia pirmuosius žingsnius link savarankiško gyvenimo, suaugę randa laiko pasimėgauti skanėstais ar vasariškos saulės spinduliais.
Augmenija grožiu nenusileidžia pavasariui. Nužydėjusius augalus čia pat keičia nauji žiedai.
Už nuostabias Lietuvos gamtos fotografijas esame dėkingi gamtos fotografui Romualdui Barauskui.
Lietuvos gamtos dienoraščiai:
Stirna (Capreolus capreolus) – grakštus elninių (Cervidae) šeimos žinduolis.
Paplitus visoje Europoje, išskyrus šiaurinę dalį ir Airijos salą. Plačiai paplitusi visoje Lietuvoje, labai dažna. 2006 m. Lietuvoje gyveno daugiau kaip 86 tūkst. stirnų. Gyvena miškuose, laukuose.
Kūno ilgis iki 150 cm, aukštis ties pečiais iki 100 cm, patino masė iki 55 kg, patelė mažesnė. Galva maža. Patinai turi trišakius, rečiau keturšakius iki 25 cm ragus. Kojos ilgos, lieknos. Uodega trumpa. Pasturgalyje ryški balta dėmė, vadinamasis „veidrodėlis“. Kailis vasarą šviesiai (kaštoniškai) rudas, žiemą pilkas.
Tik patinai turi ragus, kurie pradeda augti pirmaisiais metais. Pirmieji ragai išauga maži ir nešakoti. Juos meta dažniausiai lapkričio mėnesį, nauji užauga ir nusivalo (iš pradžių būna apsitraukę oda) iki birželio. Antraisiais metais ragai dvišakiai, o dar po metų ragai jau būna trišakiai. Toliau šakų skaičius nedidėja.
Poruojasi liepos-rugpjūčio mėnesiais. Nėštumas trunka apie 9,5 mėnesio. Jaunikliai (1-2, kartais 3) atsivedami gegužės-birželio mėnesiais. Stirniukai būna rudi su baltomis apvaliomis dėmėmis kūno šonuose. Pirmuosius metus gyvena kartu su patele. Žiemą stirnos laikosi mišriais pulkais su stirninais ir jaunikliais.
Minta augaliniu maistu, įvairiomis miško ir lauko žolėmis, lapuočių medžių ir krūmų šakelėmis, žieve (išskyrus alksnio). Taip pat grybais. Žiemą iš po sniego išsikasa uogienojų, viržių, samanų, kerpių.
Balinis vėžlys (Emys orbicularis) – balinių vėžlių (Emydidae) šeimos roplys.
Šarvas alyvinės spalvos arba rudas, juodas, iki 25 cm ilgio. Kiaušinius deda į išraustą smėlyje 10 cm gylio duobutę. Kiaušiniai vystosi 2-3 mėnesius. Jaunikliai į žemės paviršių išlenda tik kitais metais.
Lietuvoje labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Gyvena Lazdijų ir Alytaus rajonuose; čia įkurti draustiniai. Aptiktas ir Žemaitijos nacionaliniame parke. Gyvena pelkėtose vietose, prie stovinčių ir lėtai tekančių vandenų. Pajutę pavojų, slepiasi vandenyje. Žiemoja įsirausęs į dumblą. Minta vandens ir sausumos gyvūnais, daugiausiai nariuotakojais.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr.159 balinis vėžlys įrašytas į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, randamų Lietuvoje, sąrašą.
Šelmeninė kregždė (Hirundo rustica), blezdinga – kregždinių (Hirundinidae) šeimos paukštis. Tai didžiausia Lietuvoje gyvenančių kregždžių rūšis.
Šelmeninės kregždės arealas Eurazijoje driekiasi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros vidurupį, Obės žemupį, Jenisėjaus vidurupį, Kamčiatką, Ochotsko jūrą. Pietinė arealo riba eina per pietų Kiniją, Mianmarą, pietų Himalajus, Iraną, Artimuosius Rytus, Viduržemio jūrą. Gyvena Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje, kai kuriose salose.
Žiemoja Afrikoje, Pietų Azijoje.
Lietuvoje labai dažna rūšis, bet gausiau gyvena lygumose negu miškingose vietose. Čia gyvena porūšis Hirundo rustica rustica.
Nuo kitų kregždžių skiriasi ilga, gilia uodegos iškirpte, vienspalve kūno viršutine dalimi. Visa nugara, galvos viršus, sparnai, uodega juodai melsvi. Apatinis sparnų kraštas baltas. Pagurklis rausvai rudas. Snapas juodas, kojos pilkai rudos. Patelės apatinė kūno dalis ne tokia ryški, kraštinės uodegos plunksnos trumpesnės. Sveria ~20 g.
Paplitusi visur, dažna kaimo gyvenvietėse, nedideliuose miesteliuose, ypač vienkiemiuose. Lizdą suka trobesiuose, daržinių, dažniausiai tvartų šelmenyse. Lizdą tvirtina prie sijų, virš elektros lempų. Lizdas paprastai atviras, lipdomas iš drėgnos žemės. Jį sutvirtina seilėmis. Be to, primaišoma šiaudelių. Jie kyšo iš įvairių lizdo vietų ir atrodo netvarkingai. Deda 4-5 baltus su rusvais ir pilkšvais taškeliais kiaušinius. Peri tik patelė, 14-16 dienų. Išsiritusius jauniklius maitina abu poros nariai. Lizdą jaunikliai palieka po trijų savaičių. Išveda dvi vadas.
Minta skraidančiais vabzdžiais, todėl itin aktyvi giedru oru. Lyjant vabzdžių ieško pastogėse, skraido pažeme. Tai naudingas kenkėjų naikintojas.
Plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus) – gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Augalas iki 50 cm aukščio su šliaužiančiu šakniastiebiu, apaugusiu žvyniškais lapeliais. Stiebas ir lapai apaugę tankiais plaukeliais. Žiedai dideli, labai puošnūs. Žydi gegužės – birželio mėn. Sėklos labai smulkios, jas išnešioja vėjas.
Auga lapuočių ir mišriuose miškuose. Mėgsta kalkingus dirvožemius.
Paplitusi Europoje, Sibire ir Rytų Azijoje.
Lietuvoje labai reta ir įrašyta į Raudonają knygą. Be to įrašyta į Berno konvencijos I priedą, kitus svarbius apsaugos dokumentus.
Kikilis (Fringilla coelebs) — kikilinių (Fringillidae) šeimos paukštis. Nesunku pažinti iš baltų juostelių sparnuose ir giesmės. Patino kakta juoda, viršugalvis ir sprandas pilkai mėlyni. Nugara rusva, antuodegis žalsvas. Sparnai juodai rudi su dviem baltomis juostelėmis. Skruostai ir apatinė kūno pusė raudonai rudi, pilvas šviesesnis. Patelės nugarinė pusė rusvai pilka, antuodegis žalias, pilvinė – pilkai ruda. Giesmė trumpa, labai skardi ir skambi, susideda iš garso „pink pink".
Gyvena įvairiuose miškuose, parkuose, soduose. Lizdą suka 1-9 m aukštyje iš šakelių, samanų, išorę aplipdo pilkomis kerpėmis, pūkais, vidų iškloja plaukais, kartais plunksnomis. Deda 4-6 žalsvus ar melsvus kiaušinius, išmargintus rausvais taškais. Peri 13 dienų. Išveda dvi vadas. Jaunikliai lizde išbūna iki 14 dienų. Dažniausias Lietuvos paukštis, atskrenda kovo viduryje, išskrenda vėlai rudenį.
Didysis dančiasnapis (Mergus merganser) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Aptinkama visame krašte. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Paplitę Europoje, Šiaurės Amerikoje, šiaurinėje Azijoje.
Tai stambūs paukščiai - atstumas tarp išskleistų sparnų 78-94 cm. Patelę nuo patino galima atskirti pagal galvą - patelės ji ruda, su kuodu, patino - juoda, blizgi, be kuodo.
Minta žuvimi, moliuskais ir vėžiagyviais, jauniklių pagrindinis maistas - vandens vabzdžiai.
Šalmuotoji gegužraibė (Orchis militaris) – gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Paplitęs Europoje.
Augalo aukštis 20-50 cm. Turi 3-5 lapus ilgio iki 16 cm. Žiedų spalva vyrauja nuo baltos iki purpurinės. Žiedyną sudaro 10-40 žiedų. Žydi gegužės-liepos mėnesiais.
