„ES ekologinis ženklas buvo sukurtas 1992 metais, kad padėtų identifikuoti gaminius, kuriuos gaminant aplinkai daromas mažesnis poveikis. Šis aplinkosauginis ženklas apima 28 skirtingas ne maisto ir ne medicininės paskirties produktų grupes bei 2 apgyvendinimo paslaugų grupes ir yra pripažįstamas visoje Europoje“, – teigia Aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai vertinimo ir taršos prevencijos skyriaus vedėja Milda Račaitė. Agentūra yra atsakinga už ES ekologinio ženklo suteikimą Lietuvoje.
Kriterijai kuriami skirtingų sričių specialistų
„Nustatant, ar tam tikra gamintojo produktų grupė atitinka ekologinius kriterijus, visą gamybos procesą vertina nepriklausomi ekspertai. Jie analizuoja, ar žaliavų išgavimas, produkto grupės gamybos procese naudojami ištekliai ir energija, gaminio pakuotė, platinimas ir perdirbimas išties atitinka aukščiausius aplinkosauginius reikalavimus ir daro mažiausią poveikį aplinkai per visą gaminio būvio ciklą“, - aiškino M. Račaitė.
ES ekologinis ženklas yra neprivalomas, tačiau daugelis Europos Sąjungos šalių prekybos tinklų pageidauja, kad gaminys būtų paženklintas aplinkosauginiu ženklu. Gamintojai gali patys pasirinkti, kokį aplinkosauginį ženklą naudoti.
Lietuvoje ženklas suteiktas dviems įmonėms
„Europos Parlamentas ne tik pritarė specialių aplinkosauginių ženklų naudojimui, bet ir, rodydamas pavyzdį, dar 2004 m. papildė Viešųjų pirkimų direktyvą. Pagal jos nuostatas prekių ir paslaugų, turinčių ekologinį ženklą, tiekėjams yra teikiama pirmenybė viešųjų pirkimų procese. Lietuvoje taip pat vykdant viešuosius pirkimus vis labiau atsižvelgiama į šiuos aspektus ir tokiu būdu vykdomi vadinami ,,Žalieji pirkimai“ – pažymi Aplinkos apsaugos agentūros atstovė.
Daugiau apie šį ženklą galite sužinoti šioje svetainėje.
Apie produktų ar paslaugų grupei nustatytus kriterijus galima sužinoti Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje, nuorodoje „Taršos prevencija“ rubrikoje „Aplinkosauginis ženklinimas“.